Straipsnyje, remiantis Cicerono prigimtinės teisės koncepcija, siekiama apžvelgti romėnų valstybės principato politinės sistemos atsiradimo priežastis. Cicerono idėjos padeda išsiaiškinti tai, kad romėnų valstybės sąrangoje istorinių aplinkybių dėka įsitvirtinus aristokratiniam ir demokratiniam pradui, susiformuoja specifinė romėniška teisingumo bei prigimtinės teisės samprata, kurios įtakoje respublikinė politinė sistema evoliucionuoja link principato modelio. Straipsnyje bandoma įrodyti, kad imperatorius Augustas, vykdydamas šią "programą", paklūsta abiejų politinių jėgų (populiarų ir optimalų) reikalavimams, savo veikloje sutaiko kontraversiškus politinių jėgų siekius ir suformuoja tokią aukščiausios valdžios instituciją, kuri tampa visuomenės konsolidacijos instrumentu ir suvaidina pažangų vaidmenį tolesnėje romėnų valstybės raidoje.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.