Privačios nuosavybės neliečiamumas suprantamas kaip asmens laisvės simbolis bei demokratinės valstybės sąlyga. Valstybės teisę nusavinti privačią nuosavybę visuomenės poreikiams taip pat yra įprasta laikyti nuosavybės neliečiamumą užtikrinančia sąlyga. Ši valstybės teisė labiausiai įsitvirtino politinėje tradicijoje, pagrįstoje prigimtinės teisės doktrina. Straipsnyje apžvelgiama, kaip valstybės teisė nusavinti privačią nuosavybę dera su pagrindiniais prigimtinės teisės teorijos teiginiais ir kokia vieta jai buvo suteikta šioje teorijoje.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.