POFROIDISTINĖ MOKSLO FILOSOFIJOS TERAPIJA
Humanitarinių ir socialinių mokslų filosofija
Evaldas Juozelis
Published 2012-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2012.0.733
PDF

How to Cite

Juozelis E. (2012). POFROIDISTINĖ MOKSLO FILOSOFIJOS TERAPIJA. Problemos, 82, 153-162. https://doi.org/10.15388/Problemos.2012.0.733

Abstract

Mokslo filosofijos grandai Karlas Popperis ir Adolfas Grünbaumas vieningai, nors ir dėl skirtingų metodologinių priežasčių, atmetė psichoanalizės mokslinio statuso galimybę. Tokia vienareikšmė pozicija (psichoanalizė yra pseudomokslas) analitinės filosofijos tradicijoje vyrauja iki šiol, net ir nunykus racionalizmo ir pozityvizmo įtakai filosofiniame diskurse. Kita vertus, plėtojantis nuosaikesniems mokslinio žinojimo modeliams, susiformavo atitinkama sociokultūrinė ir intelektinė terpė samprotavimams, jog tiek mokslo filosofijai, tiek mokslui, nesusidorojantiems su jų pačių ideologinėmis ir metodologinėmis neurozėmis, būtina terapija, kurią įvairiais pavidalais gali pasiūlyti pofroidistinės psichoanalizės formos. Straipsnyje trumpai apžvelgiama, kodėl dalis autorių, paslaugiai siūlančių terapines priemones akademiniam diskursui, tiesiai reikalauja psichoanalizę pripažinti mokslu, o dalis laikosi nuomonės, jog psichoanalizei moksliškumo vainikas nei siektinas, nei priimtinas.
Pagrindiniai žodžiai: psichoanalizė, mokslo filosofija, K. Popperis, A. Grünbaumas, N. Maxwellas, neurozė.

Post-Freudian Theraphy for the Philosophy of Science
Evaldas Juozelis

Summary
Authorities of the philosophy of science Karl Popper and Adolf Grünbaum jointly repudiated the potential status of psychoanalysis as scientific edifice, though for particular methodological reasons. In the tradition of analytical philosophy psychoanalysis is widely considered pseudoscientific, despite the significant decrease of rationalist and positivist influence on philosophical discourse. However, during the last few decades moderate approaches of scientific knowledge evolved and appropriate socio-cultural and intellectual medium emerged, proposing particular therapies of post-Freudian psychoanalysis for the philosophy of science itself, since it allegedly suffers from certain ideological and methodological neuroses. Some authors, while offering certain remedies for academic discourse, insist on scientific status of psychoanalysis, others are certain that scientific status for psychoanalysis is neither necessary nor acceptable.
Keywords: psychoanalysis, philosophy of science, K. Popper, A. Grünbaum, N. Maxwell, neurosis.

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy

Most read articles by the same author(s)