Ateities ir praeities suvokimai skiriasi. Atrodo, kad šiuos skirtumus lengva paaiškinti, jei laikas teka, taigi, jei laikas turi vidinę kryptį. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai yra dinaminės laiko sampratos privalumas. Remiantis šiuo požiūriu, laikas iš tikrųjų teka. Dinaminė laiko samprata prieštarauja statiškam požiūriui, teigiančiam, kad laikas neteka. Tačiau šiuo straipsniu siekiama parodyti, kad, laikantis dinaminės laiko sampratos, vidinė laiko kryptis iš tikrųjų gali nurodyti į priešingą pusę, nei kad įprastai esame linkę manyti. Tuomet dinaminis požiūris į laiką taptų beprasmis ir nebesuteiktų galimybės paaiškinti, kuo skiriasi požiūriai į praeitį ir ateitį. Todėl šis dinaminės laiko sampratos privalumas, lyginant su statiniu požiūriu, praranda pagrįstumą.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.