Straipsnyje analizuojama idėjų ir žinojimo distributyvumo sąvoka, aptinkama ankstyvoje Naujųjų laikų metafizikoje. Ši sąvoka nebuvo iki galo išplėtota, ją užgožė objektyvumo sąvoka. Pateikiamas bandymas formalizuoti distributyvumą ir jo savybes. Atskleidžiamas distributyvus pažinimas iki-kantiškoje metafizikoje, ypatingą dėmesį skiriant Leibnizo mokymui. Straipsnio autoriai teigia, jog individų bendravimo įvykiai yra paremti distributyvaus pažinimo taškais.