Siekiant geriau suprasti mokinių akademinę sėkmę grindžiantį motyvacijos mechanizmą, šiame tyrime analizuojama emocijų reikšmė mokymosi motyvacijos ir matematikos pasiekimų ryšiui, kontroliuojant ankstesnius pasiekimus. Mokymosi motyvacija buvo konceptualizuojama remiantis lūkesčio ir vertės teorija, išskiriant motyvuojančius įsitikinimus: sėkmės lūkestį, tris vertės dimensijas (vidinę, naudos ir pasiekimų vertę) bei keturias kainos dimensijas (pastangų, prarastų galimybių, emocinę ir ego kainą). Vertė atspindi teigiamą, o kaina – neigiamą mokymosi situacijų vertinimą, todėl analizuotas teigiamų ir neigiamų emocijų, patiriamų matematikos pamokose, mediacinis vaidmuo. Šiame tyrime naudoti tęstinio tyrimo „Veiksmingo mokymo(si) paieška: kliūčių mokytis matematikos psichologinio mechanizmo analizė“ duomenys. Tyrimo imtį sudarė 1430 devintos klasės mokinių (amžiaus vidurkis 15,26 metų) iš įvairių Lietuvos vietovių. Mokiniai pildė klausimynus apie savo motyvuojančius įsitikinimus ir pamokose patiriamas emocijas. Informaciją apie mokinių matematikos pasiekimus suteikė mokyklų administracija. Struktūrinių lygčių modeliavimu (SEM) paremta mediacinė analizė atskleidė, jog teigiamos emocijos tarpininkavo vertės ir kainos dimensijų ryšiui su matematikos pasiekimais, o neigiamos emocijos – tik naudos vertės ir ego kainos ryšiui su pasiekimais. Nustatyta, kad ego kaina veikė kitaip nei kitos kainos dimensijos: didesnė ego kaina buvo susijusi tiek su stipresnėmis teigiamomis emocijomis, kurios prognozavo geresnius matematikos pasiekimus, tiek su stipresnėmis neigiamomis emocijomis, kurios prognozavo prastesnius pasiekimus. Tyrimo rezultatai pabrėžia emocijų svarbą aiškinant mokinių motyvuojančių įsitikinimų ir pasiekimų sąsajas lūkesčio ir vertės teorijos kontekste.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.