Pačia bendriausia prasme suvokiama kontrolė yra apibrėžiama kaip naivūs pačių individų susikuriami priežastiniai modeliai. Juose atsispindi, kaip suvokiamos norimų ir nenorimų įvykių priežastys, pačių individų vaidmuo jiems patiriant sėkmę ar nesėkmę, taip pat kitų žmonių, institucijų ar socialinių sistemų reagavimas (E. A. Skinner, 1995).
Savo darbe vadovavomės suvokiamos kontrolės koncepcija (E. A. Skinner, M. Chapman, P. B. Baltes, 1988), kuria siekiama diferencijuoti ir integruoti keturių, jos autorių nuomone, pagrindinių suvokiamos kontrolės teorijų konstruktus: kontrolės lokusą, išmoktą bejėgiškumą, kauzalinę atribuciją ir aš efektyvumą. Visi šie konstruktai įeina į kompetencijos sistemą, kurios funkcija yra reguliuoti ir interpretuoti tikslingas interakcijas su aplinka (J. P. Connell, J. G. Wellborn, 1991; E. A. Skinner, 1995).