Nauja asmenybės sutrikimo samprata pristato dimensinį modelį, pagal kurį svarbiausiu asmenybės patologijos matmeniu tampa asmenybės funkcionavimo lygio konstruktas. Kadangi asmenybės funkcionavimo sutrikdymai gali būti pastebimi jau paauglystėje, tampa itin svarbu juos įvertinti patikimomis ir validžiomis priemonėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjama trumposios LoPF-Q 12–18 klausimyno versijos (LoPF-Q 12–18 Short) lietuvių kalba faktorių struktūra, konvergentinis ir diskriminantinis validumas bei klinikinis naudingumas. Tyrimo imtį sudarė 456 paaugliai nuo 11 iki 18 metų iš populiacijos (N = 370; M = 14,58; SD = 1,56; 64,86 % mergaičių) ir klinikinės (gaunantys psichikos sveikatos paslaugas paaugliai; N = 86; M = 15,05; SD = 1,36; 81,40 % mergaičių) grupių. Rezultatai atskleidžia, kad atsižvelgus į visus modelio statistikos parametrus LoPF-Q 12–18 Short klausimyno faktorių struktūrą iš dalies geriausiai paaiškina bifaktorinis modelis, kurį sudaro bendrasis asmenybės funkcionavimo lygio (AFL) faktorius ir keturi specifiniai (tapatumo, apsisprendimo, empatijos ir artimumo) faktoriai, atspindintys struktūrinius AFL elementus. Nors LoPF-Q 12–18 Short klausimynas leidžia aptikti daugialypę asmenybės funkcionavimo lygio konstrukto struktūrą, papildoma analizė parodė, kad patikimiausiai klausimynas leidžia vertinti bendrą asmenybės funkcionavimo lygį. Greta to tyrime gauti lietuviškos LoPF-Q 12–18 Short versijos lietuvių kalba konvergentinio validumo, dalinio diskriminantinio validumo ir pirminiai klinikinio naudingumo rodikliai atkleidžia klausimyno potencialą, kurį būtina toliau tyrinėti tiriamųjų, turinčių indikuotą asmenybės psichopatologiją, imtyje.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.