Nesavižudiškas savęs žalojimas (NSSI) yra plačiai paplitęs tarp psichikos sveikatos paslaugas gaunančių paauglių ir gana dažnai siejamas su asmenybės raidos sunkumais. Vis dėlto trūksta mokslinių duomenų, kaip NSSI siejasi su svarbiausiu dimensinio asmenybės patologijos modelio konstruktu – asmenybės funkcionavimo lygiu (LPF). Šio tyrimo tikslas – įvertinti LPF ir NSSI ypatumų sąsajas klinikinėje paauglių imtyje. Tyrime dalyvavo 104 paaugliai, gaunantys psichikos sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje (M amžius = 15,03 m., SD = 1,47). Asmenybės funkcionavimas buvo vertinamas Pusiau struktūruotu interviu asmenybės funkcionavimo vertinimui (STiP-5.1), o NSSI – tyrėjų sudaryta anketa. Iš rezultatų matyti, kad 71,2 % paauglių nurodė bent kartą gyvenime save žaloję. NSSI paplitimas buvo nuosekliai didesnis esant didesniems asmenybės funkcionavimo sunkumams – nuo 20,0 % tarp paauglių, kurių LPF buvo normatyvus, iki 95,8 % tarp paauglių, pasižyminčių ryškiu asmenybės funkcionavimo sutrikdymu. Savasties funkcionavimo sunkumai buvo stipriau susiję su NSSI nei tarpasmeninio funkcionavimo sunkumai. Nors NSSI pradžios amžius ir epizodų dažnis tarp LPF grupių reikšmingai nesiskyrė, didesnis asmenybės funkcionavimo sutrikdymas buvo susijęs su labiau tikėtinu NSSI per pastaruosius 12 mėnesių ir didesne tikimybe, kad dėl NSSI yra prireikę medicininės pagalbos. Emocijų reguliacija buvo dažniausiai nurodoma NSSI funkcija, tačiau paaugliai, pasižymintys didesniais asmenybės funkcionavimo sunkumais, dažniau nurodė tarpasmeninius motyvus. Gauti rezultatai pabrėžia asmenybės funkcionavimo vertinimo svarbą dirbant su save žalojančiais paaugliais, siekiant anksti identifikuoti didesnės rizikos jaunuolius ir užtikrinti savalaikę intervenciją.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.