Straipsnyje nagrinėjama veiklos kontrolės aplinkybių poveikio asmenybės socialiniam prisitaikymui problema. Eksperimentuose su gyvūnais ir žmonėmis būdavo pateikiamas emociškai nemalonus stimulas, kurio būdavo galima išvengti, taigi kontroliuoti, arba atvirkščiai. Buvo gauti visiškai priešingi rezultatai. Galimybė kontroliuoti veiklos rezultatus iššaukia aktyvumą. Veiklos aplinkybių kontrolės nebuvimas sukelia taip vadinamą „išmoktą bejėgiškumą“. Straipsnyje diskutuojama apie asmenybės atsakomybę apie savo veiklos rezultatus aukščiau išdėstytų teorinių prielaidų kontekste, o taip pat kitos aktualios socialinės problemos.