Straipsnyje apžvelgiamos ir įvertinamos skirtingų šalių diferencinio mokymo formos. Įrodoma, kad šiuo metu kapitalistiniame pasaulyje mokymo diferenciacija yra grįsta klasiniu suskirstymu. Socialistinėse šalyse veikia vieninga aštuonmetė mokymo sistema. Bandoma įdiegti individualizacijos ir diferenciacijos elementus į mokyklinį darbą. Autorius daro išvadą, kad mokymo diferenciacija yra aktualia socialine, psichologine ir pedagogine problema, reikalaujančia mokslinių tyrimų.