Respectus Philologicus
Respectus Philologicus
Download

Respectus philologicus eISSN 2335-2388

2019, vol. 35(40), pp.102–120 DOI: https://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.35.40.07

Aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika Kristijono Donelaičio „Metuose“

Agnė Lisauskaitė

Vilniaus universitetas
Taikomosios kalbotyros institutas
Vilnius University, Lithuania
Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius, Lietuva
E. paštas agne.lisauskaite@flf.stud.vu.lt
ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-4318-1855
Moksliniai interesai: leksinė semantika, mokslo kalba, diachroninė leksikologija, ispanų kalba
Research interests: lexical semantics, academic language, diachronic lexicology, Spanish language

Vilma Zubaitienė

Vilniaus universitetas
Taikomosios kalbotyros institutas
Vilnius University, Lithuania
Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius, Lietuva
E. paštas vilma.zubaitiene@flf.vu.lt
ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-9846-0237
Moksliniai interesai: sinchroninė ir diachroninė leksikologija ir leksikografija, leksinė tipologija, Mažosios Lietuvos gramatikos ir žodynai
Research interests: synchronic and diachronic lexicology and lexicography, lexical typology, the history of minor Lithuanian dictionaries and grammar

Santrauka. Šiame straipsnyje nagrinėjama aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“. Siekiama ištirti aktyvios veiklos veiksmažodžių reikšmes. Taikant kokybinės turinio analizės ir freimų semantikos metodus, nagrinėjamas 51 veiksmažodis, kuris geriausiai atskleidžia analizuojamas situacijas. Taikant kokybinės turinio analizės metodą, atrenkami geriausiai freimus ir pofreimius reprezentuojantys veiksmažodžiai. Freimų semantikos metodu tyrinėjami Darbo, Žalos darymo, Kalbinės veiklos, Judėjimo, Fizinių poreikių ir Pramogų freimai bei jų pofreimiai, kuriuos suponuoja minėtieji veiksmažodžiai. Išskiriami pagrindiniai ir šalutiniai freimų bei pofreimių elementai. Taip pat analizuojama, kokiomis raiškos priemonėmis jie perteikiami. Tyrimo rezultatai parodė, kad aktyvios veiklos veiksmažodžiai gali sudaryti minėtųjų freimų ir pofreimių branduolį, tačiau ne visos FrameNet sistemoje pateikiamos situacijos atitiko darbe išskirtus konceptualiuosius scenarijus.

Raktiniai žodžiai: aktyvi veikla, freimų semantika, veiksmažodis.

The Semantics of the Verbs of Activity in the “Seasons” by Kristijonas Donelaitis

Summary. This paper investigates the semantics of the verbs of activity in the first Lithuanian poem “The Seasons” by Kristijonas Donelaitis. It aims to examine the meanings of the verbs of activity. The research covers 51 verbs, selected from the poem, which are subjected to qualitative content analysis and frame semantics methodology. The verbs which best represent the frames and sub-frames were selected applying the method of the qualitative content analysis. The frames of Work, Damaging, Speak on topic, Motion, Ingestion and Entertainment, evoked by the selected verbs, are examined using the frame semantics methodology. Core and peripheral elements of frames and sub-frames are distinguished. Also, the means of expression, used to convey them, are analyzed. The research has shown that the verbs of activity can form the core of the mentioned frames. However, not all situations found in FrameNet have corresponded with the frames and sub-frames that were analysed in this work.

Keywords: activity, frame semantics, verb.

Įteikta 2019 01 16/ Priimta 2019 03 04
Submitted 16/01/ 2019/ Accepted 04/03/ 2019
Copyright © 2019 Agnė Lisauskaitė, Vilma Zubaitienė. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License CC BY-NC-ND 4.0, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium provided the original author and source are credited.

Agnė Lisauskaitė – Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių filologiją ir ispanų kalbą ir įgijo filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu studijuoja bendrosios kalbotyros magistrantūroje Vilniaus universitete. Dirbo projeke „Akademinės kalbos žodyno tyrimai tekstynų lingvistikos metodais“ (09.3.3-LMT-K-712-03-0042).

Agnė Lisauskaitė obtained the degree of Bachelor of Philology in Vilnius University. Worked on a project “Academic vocabulary: A corpus-based study” (09.3.3-LMT-K-712-03-0042). She is currently studying a Master’s degree in General Linguistics at Vilnius University.

Vilma Zubaitienė  Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja, docentė. 2007 m. apgynė disertaciją, nuo 2008 m. dėsto. Yra paskelbusi monografiją „Pilypo Ruigio Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Lexicon (1747): šaltiniai ir leksikografinis metodas“ (2010), dvi studijas, pirmojo spausdinto Mažosios Lietuvos žodyno su trumpu gramatikos priedu (1730) leidimą, keliolika straipsnių Lietuvos ir užsienio žurnaluose.

Vilma Zubaitienė is an Associate Professor at the Institute of Applied Linguistics and Head of the Department of the Lithuanian language. She earned her doctoral degree in the Humanities in 2007 and has been employed at Vilnius University since 2008. She has published several monographs and studies, the critical edition of the first Minor Lithuanian printed dictionary with a short grammar supplement (1730), a number of scholarly articles in Lithuanian and international scientific journals.

Įvadas

Šio tyrimo objektas – aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika Kristijono Donelaičio Metuose. Apie nagrinėjamus lietuvių kalbos veiksmažodžius rašyta palyginti mažai. Lietuvių kalbos veiksmažodžiai, reiškiantys aktyvią veiklą, ir jų reikšmės trumpai aptariami Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (2005), apie juos užsimenama kai kurių mokslininkų darbuose (Paulauskienė 1994; Judžentis 2012). Tam tikros veiksmažodžių semantinės grupės yra plačiau ar siauriau tirtos lietuvių semantikų darbuose: judėjimo (Šarka 1974, Marcinkevičienė 1990), kalbėjimo (Vasiliauskienė 1979, Gudavičius 2000), regėjimo (Гудавичюс 1971), intelektinės veiklos (Jakelaitytė 1990), tačiau minėtieji lingvistų darbai remiasi struktūrinės semantikos metodais. Tam tikros semantinės klasės, kurioms priklauso aktyvios veiklos veiksmažodžiai, aptariamos ir užsienio lingvistų tyrimuose (Vendler 1967, Arkadjev 2008).

Šiame darbe aktyvios veiklos veiksmažodžiai tiriami freimų semantikos metodu. Taikant minėtąjį metodą, nagrinėjamos konceptualiosios metaforos Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkimų diskursuose (Cibulskienė 2006). Apie freimų semantikos metodologiją bei įvairias tyrimų galimybes užsimenama kelių Lietuvos mokslininkų straipsniuose. Svarstant kognityvinės lingvistikos ir leksikografijos problemas, aptariamas ir kompiuterinis lingvistikos projektas FrameNet, kuriame aprašomi kognityviniai modeliai, t. y. freimai, straipsnio autoriaus įvardijami terminu rėmas (angl. frame) (Mikulskas 2009). Analizuojant lietuvių kalbos antrinės netiesioginės nominacijos valgymo veiksmažodžius, užsimenama apie sinonimiškai vartojamus freimo atitikmenis (anksčiau minėtas kognityvinis modelis ir semantinis interpretacinis rėmas, scenarijus, skriptas), pabrėžiama, kad freimas tinkamas statiniams kognityviniams modeliams aprašyti (Gaidienė 2014). Freimo Konfliktas semantinė ir sintaksinė struktūra analizuojama filologijos krypties bakalauro darbe (Lopetkaitė 2014).

Daugiausia darbų, nagrinėjančių freimų semantikos klausimus, atliko amerikiečių lingvistas Charlesas Fillmore’as ir jo kolegos (1976; 1982; 1985; 1992; 2009 ir kt.). Su freimų semantikos teorija ir metodologija supažindinama ir kai kuriuose užsienio lingvistikos vadovėliuose, enciklopedijose ar specialių (lingvistikos) terminų žodynuose: Vyvyano Evanso ir Melanie Green Cognitive Linguistics. An Introduction (2006), Friedricho Ungererio ir Hanso Schmido An Introduction to Cognitive Linguistics (2006), V. Evanso A Glossary of Cognitive Linguistics (2007), Keitho Allano Concise Encyclopedia of Semantics (2009). Apie semantinę freimų teoriją rašoma Mirjam Fried ir Kiki Nikiforidou straipsnių rinktinėje Advances in Frame Semantics (2013), taip pat Karen Sullivan monografijoje Frames and Constructions in Metaphoric Language (2013).

Tyrimu siekiama išnagrinėti aktyvios veiklos (toliau – AV) veiksmažodžių reikšmes Kristijono Donelaičio Metuose. Kad tikslas būtų pasiektas, kelti tokie uždaviniai:

1) remiantis mokslininkų darbais, aptarti tiriamosios srities sąvokas ir teorines prielaidas;

2) išrinkti AV veiksmažodžius, vartojamus K. Donelaičio poemoje Metai;

3) išanalizuoti AV veiksmažodžiais aktualizuojamus freimus ir pofreimius;

4) remiantis freimų semantikos darbais, duomenų baze FrameNet ir darbo autorių žiniomis, nustatyti pateiktųjų freimų ir pofreimių pagrindinius ir šalutinius elementus bei aprašyti, kokiomis kalbinėmis raiškos priemonėmis jie realizuojami;

5) aptarti AV veiksmažodžius, priklausančius tam tikram konceptui, ir nustatyti jų nominacijos tipus.

Išanalizavus teorinę literatūrą ir tiriamąją medžiagą, buvo iškelta hipotezė: nors daugelis freimų kalbinėse bendruomenėse yra panašūs, tačiau ne visi FrameNet sistemoje pateikiami scenarijai tinka AV lietuvių kalbos veiksmažodžiais sužadinamiems freimams ir pofreimiams aprašyti.

Darbe analizuojami AV veiksmažodžiai (iš viso – 51 veiksmažodis), atrinkti iš K. Donelaičio poemos Metai. Kaip teigia Jonas Kabelka, Donelaičio raštų kalbai gyvumą ir vaizdingumą suteikia vaizdingieji veiksmažodžiai, kuriuos poetas vartoja labai gausiai (Kabelka 1964: 13). Tokia vartojamų veiksmažodžių gausa ir suponavo aptariamojo šaltinio pasirinkimą. Renkant AV veiksmažodžių pavyzdžius, apsiribota tik tokiais, kuriuose veiksmo atlikėjas yra žmogus. Pavyzdžių, kuriuose veiksmą atlieka personifikuotos gamtos jėgos, reiškiniai ar kiti gyvi padarai, buvo atsisakyta, nes tai gali tapti kito darbo tyrimo objektu.

Šiame darbe taikomi kokybinės turinio analizės ir freimų semantikos metodai. Taikant kokybinės turinio analizės metodą, buvo atrinkti visi AV veiksmažodžiai, rasti poemoje Metai. Vėliau atlikta išsamesnė šių veiksmažodžių analizė, išskirti geriausiai freimus ir pofreimius, taip pat pagrindinius bei šalutinius freimo ir pofreimio elementus reprezentuojantys veiksmažodžiai bei jų leksinė aplinka. Iš gausaus aptariamųjų veiksmažodžių rinkinio išskirti perkeltine reikšme (metaforiškai ar metonimiškai) vartojamų veiksmažodžių pavyzdžiai. Veiksmažodžius tiriant freimų semantikos metodu, buvo remtasi lingvistikos projekto FrameNet sistema. Pats minėtojo projekto pradininkas Ch. Fillmore’as teigia, kad šio tyrimo metodas – rasti žodžių grupes, kurių freimų struktūros galėtų būti aprašomos kartu, remiantis jų bendru scheminiu pagrindu ir išraiškos modeliais. Žodžiai, kurie dalijasi tuo pačiu freimu, gali pakeisti vieni kitus. Pagrindinis projekto tikslas – pateikti patikimą sintaksinį ir semantinį kiekvieno žodžio, esančio žodyne, ypatybių aprašymą ir surinkti informaciją apie alternatyvius koncepto, slypinčio toje pačioje konceptualioje srityje, išraiškos būdus (Fillmore, Baker 2009: 320–321). Aptariamosios sistemos paieškų skiltyje suvedus koncepto pavadinimą ar leksinį vienetą, sužadinantį tam tikrą freimą ar pofreimį, buvo nukreipiama į aprašą, kuriame apibrėžiamas pats freimas ar pofreimis, nurodomi pagrindiniai ir šalutiniai jų elementai. Dažnai kartu pateikiami pavyzdžiai, rodantys, kokia raiška aktualizuojami minėtieji freimo ar pofreimio elementai. Aprašo apačioje galima rasti leksinių vienetų, t. y. įvairių kalbos dalių, kurios priklauso tam tikram freimui, lentelę. Tuo atveju, kai lietuvių kalbos freimai ar pofreimiai neatitiko minėtosios sistemos duomenų ar išvis nebuvo rasti FrameNet sistemoje, pagrindiniai ir šalutiniai freimo ar pofreimio elementai buvo išskirti pačių darbo autorių.

Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir tiriamoji. Teorinėje dalyje aptariamos svarbiausios tiriamosios srities sąvokos: pristatoma AV veiksmažodžių samprata, supažindinama su freimų semantika ir pagrindiniais terminais. Tiriamojoje dalyje analizuojami AV veiksmažodžiais sužadinami freimai bei pofreimiai, išskiriami jų pagrindiniai ir šalutiniai elementai, aptariami AV veiksmažodžių nominacijos tipai. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir aptariama hipotezė.

1. Teorinės tyrimo prielaidos

1.1 Aktyvios veiklos veiksmažodžiai

Darbo objektu pasirinkti AV veiksmažodžiai. Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje teigiama, kad minėtieji veiksmažodžiai reiškia: a) fizinius veiksmus, kurie gali būti nukreipti į tam tikrą objektą: vežti (šieną), kapoti (malkas), arba neobjektiniai: važiuoti, bėgti, eiti; b) sąmoningą psichinę ar socialinę veiklą: skaityti, dairytis, galvoti, pirkti, parduoti (DLKG 2005: 282). Aldona Paulauskienė visus veiksmažodžius skirsto į dvi grupes: veiksmažodžius, reiškiančius veikėjo patiriamą būseną, ir veiksmažodžius, reiškiančius veikėjo atliekamą aktyvų veiksmą. Pastarieji skirstomi į dar smulkesnius pogrupius: a) veiksmą, orientuotą į objektą: dirbti, skaldyti, siūti; b) veiksmą, neorientuotą į objektą: eiti, bėgti, skristi (1994: 262). Kalbėdama apie veiksmažodžių tranzityvumą ir intranzityvumą, autorė pabrėžia, kad veikėjo atliekamo veiksmo veiksmažodžių semantinę grupę sudaro daugiau tranzityvinių veiksmažodžių, nes žmogaus aktyvi veikla yra ne kas kita, kaip jį supančio materialaus pasaulio pertvarkymas, kūrimas ir griovimas (Ten pat: 286). Artūras Judžentis, rašydamas apie veiksmažodžių tranzityvumą ir intranzityvumą, nurodo, kad tranzityvinis veiksmažodis reiškia aktyvų veiksmą arba atsitikimą, o intranzityvinis – statinę būklę arba savaiminį vyksmą. Tranzityviniai veiksmažodžiai paprastai reiškia žmogaus ir kitų gyvų būtybių sukeliamus valingus ir tikslingus veiksmus. Aktyviomis laikomos ir gamtos jėgos (Judžentis 2012: 212–214).

Piotras Arkadjevas, nagrinėdamas semantinius parametrus, kurie lemia lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių priklausymą tam tikram kaitybos poklasiui, aptaria ir kai kuriuos AV veiksmažodžius, suskirsto juos į tam tikras semantines klases. Pavyzdžiui, AV veiksmažodžiai skersti, daužti, trypti, drėbti lingvisto apibūdinami kaip žymintys sąmoningą gyvo Agento poveikį patiriančiam Patientui (Arkadjev 2008: 10). Taip pat čia išskiriama judėjimo veiksmažodžių semantinė grupė: šiai grupei priskiriami veiksmažodžiai gali būti nekontroliuojamo judėjimo (plūsti, sklisti), kontrolės atžvilgiu neapibrėžo (kilti) ir kontroliuojamo (bristi, skristi, vykti) (Ten pat: 8). Šie AV veiksmažodžiai (tiek tranzityviniai, tiek intranzityviniai), aptarti rusų lingvisto tyrime, būdingi j-veiksmažodžių klasei. Kaip matyti iš mokslininkų pateiktų AV veiksmažodžių aiškinimų, nagrinėjamieji veiksmažodžiai sudaro opoziciją būsenos veiksmažodžiams ir turi kitimo, aplinkos pertvarkymo semantinį požymį.

Zeno Vendleris (1967) pateikia semantinę predikatų klasifikaciją. Remiantis šia klasifikacija, visus tam tikros kalbos predikatus galima suskirstyti į grupes, kurios vadinamos akcionaliniais predikatų tipais, arba klasėmis (angl. actionality classes) (Plungian 2010: 103). Z. Vendleris skiria keturis predikatų tipus: būklės (angl. states), veiklos (angl. activities), vyksmo (angl. accomplishments) ir atsitikimo (angl. achievements) (Holvoet, Čižik 2004: 146). Šiam tyrimui svarbūs veiklos, vyksmo ir atsitikimo tipai. Veiklos tipo predikatams būdingas aktyvus veikėjas, tačiau juose neatsiskleidžia natūrali veiksmo baigtis (pavyzdžiui, vaikščioti, išdykauti ir kt.). Vyksmo predikatai perteikia kryptingą veiklą, jiems būdinga natūrali baigtis ar kulminacija, taip pat šios klasės veiksmažodžiai turi tam tikrą kintamą požymį (pavyzdžiui, rašyti, dažyti ir kt.). Dalį šiame darbe nagrinėjamų veiksmažodžių galima priskirti ir atsitikimo predikatų tipui. Minėtasis tipas taip pat perteikia tam tikrus pokyčius, kuriems būdingas momentiškumas ir kurie neišplaukia iš parengiamojo proceso (pavyzdžiui, rasti, atsidurti, pasiklysti ir kt.) (Ten pat: 147).

Šiame darbe orientuojamasi tik į AV veiksmažodžius, atliekamus žmogaus. Taip pat atsiribojama nuo Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje pateikiamo vieno iš aktyvios veiklos veiksmažodžių porūšio, įvardijančio sąmoningą psichinę ar socialinę veiklą. Aptariamasis porūšis pasižymi ne taip eksplicitiškai išreikštu aktyvumo požymiu, todėl galėtų sudaryti tarpinį tipą tarp būsenos ir AV veiksmažodžių ir į nagrinėjamų veiksmažodžių rinkinį nėra įtraukiamas.

1.2 Freimų semantika

Atpažinti aktualizuojamus konceptų požymius gali padėti tam tikro aktyvaus veiksmo scenarijaus elementų išskyrimas. Freimų semantikos teorija priklauso kognityvinei lingvistikai ir XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje buvo pradėta plėtoti amerikiečių lingvisto Ch. Fillmore’o.

Freimų semantikos ištakas galima sieti su Ch. Fillmore’o ir jo kolegų paskelbta linksnio freimų teorija (angl. case frame). Linksnių gramatikoje (angl. case grammar) predikato argumentų (valentinių partnerių) semantiniai vaidmenys buvo laikomi svarbiais apibūdinant veiksmažodžius ir sakinius. Ch. Fillmore’o darbo pradžioje (1968, 1978) sąvoka linksnių freimas buvo pradėta vartoti apibūdinant semantinį veiksmažodžių valentingumą. Linksnių freimas buvo suvokiamas kaip abstrakti scena ar situacija, todėl tam, kad veiksmažodžio semantinė struktūra būtų suprasta, buvo svarbu suprasti šių schematizuotų scenų ypatybes (Petruck 1996: 1). Toks valentingumo tyrinėjimas buvo daugiau ar mažiau apribotas apibrėžto argumentų skaičiaus, kuriuos gali prisijungti veiksmažodis, taip pat predikato prisijungiamų pavaldžių vienetų gramatinių reikalavimų. Vėliau Ch. Fillmore’as pasiūlė, kad semantinis veiksmažodžio valentingumas galėtų būti apibrėžiamas atsiribojant nuo gramatinio veiksmažodžių argumentų supratimo. Pradėtas vartoti giluminių linksnių (angl. deep case) terminas, kuris suvokiamas kaip įvairių tipų semantinės funkcijos sakinyje: veiksmo atlikėjas (Agentas), vienetas, kuris juda ar gali judėti (Objektas), judėjimo tikslas (Tikslas), pradinis judėjimo taškas (Šaltinis) ir kt. Giluminių linksnių kombinacija perteikia linksnio freimą (Allan 2019: 332–333). Minėtieji tyrinėjimai sudarė pagrindą vėliau pradėtai plėtoti freimų semantikos teorijai.

1985 m., perėjus prie kognityvinės interpretacijos, Ch. Fillmore’as freimą apibrėžė kaip unifikuotą žinių struktūrą ar susietą patirties schemą. Vėliau 1992 m. mokslininkas tapatino freimą su kognityvine struktūra, pažinimu, kuris yra suponuojamas konceptų, užkoduotų žodžiais (Ungerer, Schmid 2006: 210). Taigi, mokslininkas pabrėžė ryšį tarp kalbos ir patyrimo. Sąvoką freimas Ch. Fillmore’as suprato kaip bet kokią konceptų sistemą, kurioje, norint suprasti tam tikrą jos narį, svarbu suvokti visą struktūrą, kuriai tas narys priklauso (1982: 111). Freimų semantikos teorijos pagrindą sudaro idėja, kad žodžio reikšmė gali būti suprantama remiantis patyrimu, įsitikinimais, veiksmais. Kalbėtojas supranta žodžio reikšmę tik iš pradžių suvokęs pagrindinius freimus, kurie motyvuoja konceptą, užkoduotą žodžiu. Remiantis tokiu požiūriu, žodžiai ar žodžio reikšmės vieni su kitais nesisieja tiesiogiai, bet atsiskleidžia tik per pagrindinius freimus (Fillmore, Atkins 1992: 76–77).

Apibendrinant teorijos pradininko idėjas, galima remtis vėliau freimų semantiką aprašinėjusiais mokslininkais, kurie teigia, kad žodžiai (kiekvienas pagal savo reikšmes) yra susiję su freimais, kurie yra scheminės kognityvinės struktūros, reprezentuojančios tam tikrą kalbėtojo apibūdintą situaciją ar tam tikro dalyko žinojimą (Osswald, Van Valin 2012: 1). Kitaip tariant, freimas – tai konceptualusis scenarijus, aprašantis konkrečią situaciją ir jos dalyvius. Kiekvienas freimas yra sukuriamas arba sužadinamas tam tikro žodžio žmogaus sąmonėje. Konkretus žodis, dar vadinamas leksiniu vienetu, sužadina kognityvinį modelį – freimą, kurį sudaro tam tikri konceptualieji nariai. Freimo elementai gali būti situacijos dalyviai, negyvi tikrovės objektai, foninės detalės. Vieni iš freimo elementų yra pagrindiniai ir privalomi, teikiantys esminę semantinę informaciją ir atliekantys svarbiausias gramatines funkcijas sakinyje, o kiti – šalutiniai, priklausantys freimo periferijai, paprastai nebūtini, numanomi ir teikiantys papildomų reikšminių atspalvių.

Kartais pagrindiniai freimo elementai, išsidėstantys aplink tam tikrą situaciją sužadinantį leksinį vienetą, nebūna išreikšti sakinyje ar junginyje. Tokį pagrindinių freimo elementų trūkumą nulemia trys priežastys (viena gramatinė ir dvi leksinės). Vertinant gramatiniu aspektu, tam tikrų argumentų trūkumas siejasi su pačia gramatine struktūra, kuri ir nulemia minėtųjų elementų praleidimą. Pavyzdžiui, liepiamajame sakinyje (Išeik iš kambario) praleidžiama subjekto raiška. Kai kurie elementai ne visada svarbūs tam tikrai situacijai atskleisti – tai viena iš leksinių priežasčių, nurodanti pagrindinių freimo elementų trūkumą. Pavyzdžiui, nors veiksmažodis valgyti yra tranzityvinis, tačiau sakinyje objekto raiška yra praleidžiama (Aš jau valgiau). Aptariamuoju atveju situacija implikuoja, kad tai, kas suvalgoma, t. y. Produkto elementas, nėra svarbu. Kita leksinė priežastis remiasi tuo, kad minėtieji elementai neišreiškiami, nes pokalbio dalyviai ir taip nutuokia, apie ką kalbama. Tokiame sakinyje (Kada jie atvyko?) praleidžiamas Kelionės tikslo elementas, tikintis, kad visiems pokalbio dalyviams jis ir taip žinomas (Fillmore, Baker 2009: 328–329).

Galima teigti, kad kiekvienas leksinis vienetas sužadina savo atskirą freimą, tačiau kiekvienas freimas gauna tam tikrų „motininio“ freimo ypatybių, kurios būdingos jiems visiems (Ten pat: 324). Tai parodo, kad freimų sistema nėra vien tik izoliuotų struktūrų kolekcija, bet freimų tinklas ar hierarchija, kurioje šios konceptualiosios struktūros susijusios tam tikrais ryšiais (Ten pat: 329). Tos pačios semantinės srities freimai tarpusavyje susiję hiponimijos santykiais, t. y. kiekvienas freimas įeina į bendresnio freimo sudėtį. Pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto sandėrio freimas priklauso Komercinio sandėrio freimui, o šis – dar bendresniam Mainų freimui (Mikulskas 2009: 76). Tokie freimai, susiję hiponimijos santykiais, vadinami pofreimiais.

Kaip jau buvo minėta, freimų semantika buvo pritaikyta praktiškai Berklio universitete, kuriant FrameNet duomenų bazę, kurios tikslas – sistemiškai surinkti sintaksinius ir semantinius junglumo modelius, paremtus nustatytomis funkcijomis (Osswald, Van Valin 2012: 1). Svarbu pabrėžti, kad šiame darbe terminai freimas ir konceptas iš dalies vartojami sinonimiškai, nes abiem sąvokomis įvardijamas apibendrintas ir susistemintas patyrimo rezultatas ar struktūra.

2. Aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika

K. Donelaičio poemos Metai raiškos specifiką, kalbos gyvumą ir ekspresyvumą lemia dažnas AV veiksmažodžių vartojimas. Darbe atrinktas gausus minėtų veiksmažodžių rinkinys, todėl atsižvelgus į tai, kokias situacijas sužadina analizuojami veiksmažodžiai, jiems priskirti atitinkami freimai (Darbas, Žalos darymas, Kalbinė veikla, Fiziniai poreikiai, Judėjimas ir Pramogos), o šie, savo ruožtu, priskirti dar smulkesniems pofreimiams. Norint atpažinti požymius, aktualizuojamus konceptams Darbas, Žalos darymas, Kalbinė veikla, Fiziniai poreikiai, Judėjimas ir Pramogos priklausančių veiksmažodžių reikšmėse, remiamasi freimų semantikos metodologija. Nagrinėjamiems konceptams priklausantys AV veiksmažodžiai analizuojami ne tik savo freimų ar pofreimių ribose, bet ir atsižvelgus į jų nominacijos1 tipus, t. y. pirmiausia aptariami pirminės nominacijos ir antrinės tiesioginės nominacijos veiksmažodžiai, o paskui – antrinės netiesioginės nominacijos veiksmažodžiai.

Siekiant išnagrinėti AV veiksmažodžių semantiką, iš viso atrinkta 613 veiksmažodžių pavyzdžių.

1 lentelė. Statistinis AV veiksmažodžių pasiskirstymas freimuose

Freimas

AV veiksmažodžių skaičius

Procentinė išraiška

Darbas

199

32,5 %

Žalos darymas

59

9,6 %

Kalbinė veikla

146

23,8 %

Fiziniai poreikiai

78

12,7 %

Judėjimas

111

18,1 %

Pramogos

20

3,3 %

Kaip matyti, poemos Metai AV veiksmažodžių branduolį sudaro leksiniai vienetai (pavyzdžiui, arti, kepti, išginti, šluostyti, gydyti), sužadinantys Darbo freimą. Taip pat nemažą dalį atrinktųjų veiksmažodžių sudaro Kalbinės veiklos situaciją perteikiantys veiksmažodžiai (pavyzdžiui, vapėti, šaukti, plūsti, kalbėti, zaunyti). Poemoje rastas negausus Pramogų freimą sužadinančių veiksmažodžių (pavyzdžiui, dainuoti, skambinti, birbinti, čirškinti, šokti) rinkinys.

2.1 Darbas

Remiantis leksikografijos projekto FrameNet duomenimis, prototipinį Darbo scenarijų (angl. Work) sudaro du pagrindiniai freimo elementai – Agentas ir Tikslas. Agentas suvokiamas kaip darbo atlikėjas, dedantis pastangas norimam tikslui pasiekti. Pabrėžtina, kad Tikslo freimo elementas nėra išreiškiamas įprastine lietuvių kalbos tikslo raiška2: Tikslas interpretuojamas kaip objektas, į kurį Agentas nukreipia visas savo pastangas, norėdamas ką nors pasiekti.

Veiksmažodis dirbti gali būti suvokiamas kaip pagrindinis (centrinis) Darbo koncepto leksinis vienetas. Šis veiksmažodis FrameNet sistemoje pateikiamas kaip leksinis vienetas, sužadinantis Darbo freimą. Veiksmažodis dirbti neturi jokios konotacinės reikšmės ir priskiriamas pirminės nominacijos veiksmažodžiams.

Poemoje Metai randamas toks nagrinėjamo veiksmažodžio pavyzdys:

(1) Sù wiſſais Welnais Szeimyną rágina dirbti Vd 1203

Analizuojamuoju atveju Agentas nėra išreikštas junginyje, todėl tenka remtis bendru kūrinio kontekstu, kuris rodo, kad šio scenarijaus Agentas yra gyva būtybė, t. y. bedievis žmogus (Ak! tarė Selmas, jau perdaug yr’ Swiete Bediewjû Vd 114). Kaip matyti iš pavyzdžio, Tikslo freimo elementas taip pat nėra išreikštas šiame junginyje, bet kūrinio kontekstas suponuoja, kad Agento pastangos nukreiptos į žemės ūkio darbų ir / ar gyvulių priežiūros, ir / ar namų priežiūros darbus.

Remiantis įvairiais Darbo konceptą sukonkretinančiais specifiniais elementais, nagrinėjamasis freimas buvo suskirstytas į smulkesnius pofreimius: Žemės ūkio darbai, Ap(si)-
rūpinimas maistu
, Gyvulių priežiūros darbai, Gydymas. Agento funkciją aptariamuose pofreimiuose atitinkamai atlieka pagrindiniai Žemdirbio, Virėjo, Ūkininko, Prižiūrėtojo ir Gydytojo elementai. Dažniausiai minėti pagrindiniai pofreimių elementai atrinktose poemos eilutėse nėra perteikiami tiesiogiai, todėl minėtą funkciją sukonkretina kūrinio kontekstas. Tuo atveju, kai pagrindiniai pofreimių elementai nėra atskleidžiami tiesiogiai, jų funkciją atlieka būrai. Tik keliuose pavyzdžiuose pasitaikė variantų, kai kūrinio kontekstas suponuoja leksemas, išreiškiančias konkrečius veikėjus (Plauczúns Rg 707; Selmýkė sù Bergè Rg 753; Pìmė, jó moteriszkė, sù kitóms moterìszkėms Rg 759). Taip pat pagrindiniai pofreimių elementai išreiškiami įvardžiais jis ir mes. Poemos kontekstas atskleidžia, kad įvardis jis perteikia konkretų veikėją (Obrys Rg 571; Doczýs Rg 658), o įvardis mes – būrus. Tiesiogiai išreiškiami pagrindiniai pofreimių elementai realizuojami leksemomis, perteikiančiomis veikėjus (Astė Rg 80; Enskýs Rg 93; Katryna Rg 628; Katrýnė sù Bergè Rg 73):

(2) Nės Astė pëtùms nupenėtą szùtina gaìdį Rg 80

Tačiau pasitaiko atvejų, kai aptariamieji pofreimių elementai aktualizuojami neapibrėžtą veikėjų grupę įvardijančia leksema (bóbos Rg 70) ar tam tikrą profesiją perteikiančiu žodžiu (kùkorius). Tai iliustruoja (3) pavyzdys:

(3) Krìzo kùkorius taip smàrkey plészkino swódbai Rg 147

Darbo scenarijaus Tikslas dažniausiai išreiškiamas tiesiogiai. Taip perteikiamas Tikslas turi objekto reikšmę, kuri realizuojama galininko linksniu (Mėszlą Rg 358; grudeliùs Rg 358; walgiùs Rg 303; kukliùs ar sziùpinį Žr 213; wìralą Žr 228; Důną Žr 205; gaìdį Rg 80; kąsnius Rg 276; půdus Rg 70; kuinùs Rg 574; Ôſʒkas ir Kiaulès Pl 261; szìmelį Rg 93; mėszlus Rg 390; skaurádą Rg 73; Dóczį Rg 754; żaizdàs Rg 761). Tikslo funkciją pofreimiuose atlieka pagrindiniai Pirminės substancijos, Ruošiamo maisto, Gyvulio, Namų apyvokos daiktų ir Negalavimo ar Kūno dalies (Paciento) pofreimių elementai. (4) pavyzdyje matoma, kad moterų jėgos nukreiptos į žaizdas, į jų gydymą. Leksema żaizdàs perteikia Negalavimo pofreimio elementą:

(4) Móstyt tů ir jó żaizdàs aptwért susirìnko Rg 761

Pasitaiko atvejų, kai aptariamieji pagrindiniai pofreimio elementai implikuojami kitame elemente (pavyzdžiui, Priemonės elementas su sprágilu Rg 682 orientuoja į Pirminės substancijos elementą, išreiškiamą leksema javai) arba jie fiksuojami paties veiksmažodžio reikšmėje (veiksmažodis mėžti (plg. Rg 358) implikuoja Pradinės substancijos elementą mėšlas, o veiksmažodis verpti (plg. Vd 628) – pluoštą, skirtą verpti). Tam tikruose pavyzdžiuose, norint įvardyti minėtuosius pagrindinius pofreimių elementus, reikia kliautis kūrinio kontekstu.

Darbo freimą sukonkretina įvairūs šalutiniai freimo elementai, atsiskleidžiantys nagrinėjamuose poemos pavyzdžiuose. Darbo situaciją ir jos pofreimius perteikia šalutinis Laiko elementas (Wásarą Žr 616; zëmą Rg 574; Rg 761), realizuojamas laiko aplinkybėmis. Taip pat minėtajai situacijai ir jos pofreimiams gali būti būdingas Būdo elementas (kráudamì Žr 659; gardzeý Vd 676), išreiškiamas pusdalyviu ir prieveiksmiu:

(5) Ó mes tů gardźeý ką wirt ir kèpt prasimánėm Vd 676

Dažnai Priemonės elementą padeda nusakyti prielinksninė konstrukcija su + įnagininkas (ſù Piáutuwu Vd 470; su sprágilu Rg 682). Randama pavyzdžių, kuriuose fiksuojamas šalutinis Vietos elementas (į kákalį Žr 205; půde Rg 416; pàs Blebberį Pl 261). Jį išreiškiantis vienetas dažnai vartojamas su prielinksninėmis konstrukcijomis į + galininkas ir pas + galininkas bei vietininko linksniu. Svarbi ir Deskriptoriaus funkcija ([Ôſʒkas ir Kiaulès] glupàs Pl 261; ſawo [szìmelį] Rg 93; nupenėtą [gaìdį] Rg 80), paprastai įvardijama būdvardžiu, savybiniu įvardžiu ir dalyviu. Pasitaiko ir Depiktyvo elemento raiškos atvejų (Krìzo Rg 177; ſnáuſdama Vd 628), kuris realizuojamas kilmininko linksniu ir pusdalyviu. Laipsnio elementas (smàrkey Rg 177; Ypaczey ìsz wisú Rg 93) perteikiamas prieveiksmiu ir palyginimą išreiškiančia prieveiksmine konstrukcija. Paskirties elementas (swódbai Rg 177; wógt Rg 574) aktualizuojamas naudininko linksniu ir bendratimi, o dažnumas (wėl Rg 754) – prieveiksmiu.

2.2 Žalos darymas

Prototipinis Žalos darymo (angl. Damaging) konceptas atskleidžiamas per pagrindinius freimo elementus, kurie FrameNet sistemoje identifikuojami kaip Agentas, paprastai žmogus, atliekantis tyčinius veiksmus, kurių rezultatas – Patiento patiriama žala, taip pat išskiriamas Motyvas – įvykis, kuris tampa Patientui padarytos žalos pamatu. Svarbi ir paties Patiento funkcija, t. y. Agento fiziškai ar kitaip veikiamas objektas.

Kaip leksinis vienetas, sužadinantis Žalos darymo konceptą, yra išskiriamas veiksmažodis pagadinti:

(6) Ypaczey Dóczį taìp neswëtiszkay pagadìno Rg 745

Minėtame pavyzdyje vartojamas antrinės tiesioginės nominacijos veiksmažodis pagadinti. Remiantis LKŽe, šis veiksmažodis turi pakenkimo kitam reikšmę. Nors aptariamajame pavyzdyje Agento funkcija nėra išreikšta, poemos kontekstas leidžia suprasti, kad tai – Kùbas sù Laurù Rg 739, Mikólas sù kitaìs draugaìs Rg 740–741. Patientas, į kurį orientuoti tyčia suplanuoti Agento veiksmai, yra kūrinio veikėjas Dočys (Dóczį). Nagrinėjamame pavyzdyje atskira leksema ar junginiu nėra įvardytas ir Žalos darymo situacijos Motyvas, tačiau kūrinyje atskleidžiama, kad pagadinimo pamatu tapo krikštynų šventės metu būrų vartotas alkoholis ir praeityje Dočio sugadinti kiaulstaldžiai4 bei užmuštos kiaulės (Żìnot jùk, kaip glúpas búrs, permër prisirìjęs, / Zaùnyt ìr durnùs nëkùs iszplópt nesigėdi. / Bèt kitì jau wėl dėl kiaùlstaldzu pagadįtu / `Ir dėl kiaùliu nùmusztu bylinėti pradėjo Rg 725–728).

Žalos darymo freimą galima suskirstyti į du papildomus pofreimius, kuriuos diferencijuoja tam tikri specifiniai pagrindiniai ir šalutiniai pofreimio elementai. Vienas iš pofreimių yra Fizinės žalos pofreimis, kuriam būdingi pagrindiniai Aukos, Kūno dalies, Agento bei Motyvo pofreimių elementai. Išnagrinėjus minėto koncepto pavyzdžius, pastebėta, kad Agento elementas tiesiogiai išreikštas tik vienu atveju (įvardžiu jis), kitais atvejais Agento funkcija suvokiama tik remiantis poemos kontekstu. Pagrindinį Aukos elementą tik viename pavyzdyje suponuoja kūrinio veiksmas, o kitais atvejais minėtasis elementas realizuojamas leksema, perteikiančia konkrečius veikėjus arba neapibrėžtą veikėjų būrį (wákmistrui Žr 459; Slùnkiaus ìrgi Pelėdos Rg 255; Búrą Žr 371):

(7) Bèt ir wákmistrui taip smàrkey mùszė per aùsį Žr 459

Motyvo elementas tiesiogiai išreikštas tik du kartus (kàd akkėt’ ne norėjei Pl 263; wìs pìnįgú daugiaùs norėdami Žr 371), t. y. šalutiniu priežasties aplinkybės sakiniu ir išplėstine pusdalyvine aplinkybe. Beveik visuose atrinktuose pavyzdžiuose Kūno dalies elementas yra realizuojamas tiesiogiai (per aùsį Žr 459; szónus Rg 255; Strėngalį Pl 264):

(8) Sù Botagù, kaip Sʒùlcui reìk’, tawo Strėngalį dróźė? Pl 264

Tais atvejais, kai Kūno dalies elementas nėra išreikštas, galima numanyti, kad smurtą patiria visas Aukos kūnas. Iš atrinktų pavyzdžių matyti, kad taip pat gali būti įvardijami ir šalutiniai elementai: Laipsnis (smàrkey), Būdas (kaip Szulcui reik’) ir Priemonė (Sù Botagù).

Turtinės žalos (angl. Theft) pofreimis priskiriamas Žalos darymo freimui, bet dėl savo specifinių elementų buvo išskirtas kaip atskiras situacijos modelis. Anksčiau aptarto Fizinės žalos koncepto Patientu tampa Auka, t. y. gyva būtybė, dažniausiai žmogus, o turtinę žalą sukeliantis veiksmas orientuotas į tam tikrą objektą, dažniausiai turtą. Minėtojo pofreimio pagrindinius elementus sudaro Gėrybės, kurios gali būti atimamos, bei Kaltininkas, atliekantis minėtojo koncepto Agento funkciją ir atimantis Gėrybes. Taip pat išskiriamas Pradžios elementas, kuris suvokiamas kaip pirminė Gėrybių vieta, vėliau pakeičiama Kaltininko. Turtinės žalos situacijoje svarbi ir Auka, t. y. teisėtas Gėrybių savininkas.

Viename iš analizuotų pavyzdžių beveik visi pagrindiniai Turtinės žalos situacijos elementai išreiškiami tiesiogiai: Kaltininko (Doczýs ar Jóns) ir Aukos (Mikólui) elementai realizuoti leksemomis, įvardijančiomis veikėjus. Gėrybių funkcija nusakyta leksema stùngį, o Pradžios freimo elementą suponuoja kūrinio kontekstas:

(9) Kàd Doczýs ar Jóns Mikólui pàwagia stùngį Žr 198

Kitame pavyzdyje tiesiogiai perteikiamas tik šalutinis Būdo elementas (sù gwoltù5), o pagrindinius elementus padeda atskleisti kūrinio kontekstas:

(10) Wógt, klastůt, iszplėszt ir sù gwoltù pasisáwįt Rg 873

Pateikto pavyzdžio (10) veiksmažodis išplėšti – antrinės netiesioginės nominacijos leksema. Remiantis LKŽe, pagrindinė minėtojo veiksmažodžio reikšmė fiksuoja įaugusio objekto pirminės vietos pakeitimo veiksmą. Veiksmažodis išplėšti metaforiškai siejasi su motyvuojančio veiksmažodžio reikšme, kur reikšmės perkėlimo pagrindu tampa objekto pirminės vietos pakeitimas. Taip pat šis veiksmažodis turi ir konotacinę reikšmę, nes objekto išplėšimo veiksmui reikia įdėti daug pastangų. Analizuojamame junginyje tiesiogiai atskleidžiamas tik šalutinis pofreimio elementas, nurodantis Būdą. Minėtas elementas atskleidžiamas junginiu sù gwoltù. Norint suprasti kitus situacijos pofreimio elementus, reikia remtis kūrinio kontekstu. Poemos veiksmas rodo, kad Kaltininko funkciją atlieka razbaininkas6 (`Ir kaip pékliszkas razbáininks músu gadýnę Rg 871). Pastarajame pavyzdyje atskleidžiamas ir Gėrybių pofreimio elementas, nagrinėjamuoju atveju reiškiamas leksema gadýnę7. Kadangi minėtoji leksema patikslinama įvardžiu músu, vadinasi, Aukos funkciją galima tapatinti su to meto lietuvininkais. Leksema gadynė išreiškia tam tikrą materijos egzistavimo laike formą, aptariamuoju atveju gadynė gali būti suvokiama kaip būro būtis, kuriai būdinga trukmė.

2.3 Kalbinė veikla

Kalbinės veiklos (angl. Speak on topic) konceptą poemoje Metai perteikia itin daug veiksmažodžių. Minėto koncepto požymius padeda atskleisti išskirti freimo elementai. Pagrindinius nagrinėjamo scenarijaus elementus sudaro Klausytojas, tapatinamas su žmonėmis ar žmogumi, kuriam Kalbėtojas skiria savo tekstą, taip pat svarbus elementas – pats Kalbėtojas – žmogus, žodžiu perduodantis tam tikros Temos tekstą pasyviems Klausytojams, bei Tema, identifikuojanti Kalbėtojo perteikiamo teksto objektą. Neutraliu arba centriniu nagrinėjamo koncepto nariu galima laikyti pirminės nominacijos veiksmažodį kalbėti:

(11) Ó daugùms, użkimęs jaù, kalbėt negalėjo Žr 506

Dviem atvejais Kalbėtojo elementą suponuoja poemos kontekstas, vienu atveju Kalbėtojas yra išreiškiamas tiesiogiai, t. y. leksema, nurodančia veikėją (Prìczkus Žr 402), o kitu – daiktavardžiu daugùms, kurį konkretizuoja poemos veiksmas (baudzáuninkai, bernaì ir kaìmeniu kèrdzei Žr 497). Tik viename pavyzdyje Klausytojo elementas realizuojamas įvardžiu jam, nurodančiu veikėją Laurą, visais kitais atvejais Klausytojo funkcija suvokiama tik pasitelkus poemos kontekstą. Taip pat tik viename pavyzdyje tiesiogiai suformuluojamas Temos elementas, o kituose variantuose Temą atskleidžia kūrinio veiksmas. Pateiktame pavyzdyje tiesiogiai perteikiamas Temos elementas, t. y. pagalbos prašymas (pagálbos):

(12) `Ir potám lopszýj sapnůdams szaùkia pagálbos Rg 453

Šiuo atveju (12) šalutinis Vietos freimo elementas, išreiškiamas leksema lopszýj, žymi perduodantįjį tam tikrą informaciją, t. y. Kalbėtojo funkciją atlieka kūdikis, nes lopšys – išskirtinai kūdikio miegojimo vieta.

2.4 Judėjimas

Judėjimo (angl. Motion) freimą perteikiantys veiksmažodžiai yra vieni iš gausiausiai vartojamų poemoje. Remiantis projekto FrameNet pateiktais duomenimis, Vieta, Kryptis, Atstumas, Tikslas, Trajektorija, Pradinis taškas ir Objektas – tai pagrindiniai kognityviniai komponentai, svarbūs konceptualiajai Judėjimo situacijai atskleisti. Freimo elementas Vieta yra suvokiamas kaip aplinka, kurioje juda Objektas. Kryptis tapatinama su judėjimo linkme. Atstumas nurodo judėjimo mastą. Tikslas – tai vieta, kurioje Objektas užbaigia savo judėjimo veiksmą. Trajektorija tapatinama su paviršiumi arba vietove, per kurią juda Objektas. Taip pat Judėjimo freimas apima Pradinio taško elementą, tapatinamą su pirmine vieta, nuo kurios prasideda Objekto judėjimas. Pats Objektas suvokiamas kaip vienetas, keičiantis savo buvimo vietą.

Vienas iš leksinių vienetų, sužadinančių Judėjimo freimą, yra veiksmažodis eiti, kuris gali būti identifikuojamas kaip pagrindinis (centrinis) grupės narys, tačiau minėto veiksmažodžio pavyzdžių kūrinyje nerasta. Pagrindinis grupės narys aptariamoje Judėjimo koncepto grupėje yra veiksmažodis bėgti.

Veiksmažodžiai, atskleidžiantys Judėjimo konceptą, savo reikšmėje implikuoja Trajektorijos freimo elementą. Beveik visuose nagrinėjamuose pavyzdžiuose eksplicitiškai išreiškiamas Tikslo elementas (į kàrczemą Žr 163; į gìrę Rg 128; į Baudźawą):

(13) Sù kittais Baudźáuninkais į Baudźawą tarſʒ Vd 157

Nė viename pavyzdyje Objekto freimo elementas neišreiškiamas tiesiogiai, todėl norint sukonkretinti minėtąjį freimo elementą, reikia remtis kūrinio siužetu. Dviejuose pavyzdžiuose Vietos elementas koduojamas paties veiksmažodžio reikšmėje, kitais atvejais Vietos elementą suponuoja kontekstas. Tik vienu atveju kontekstas padeda suvokti Pradinio taško freimo elementą, o kituose pavyzdžiuose minėtas elementas nėra išreiškiamas tiesiogiai, apie jo funkcionavimą nenurodoma ir kūrinio kontekste. Nė viename nagrinėjamame pavyzdyje eksplicitiškai neišreiškiamas Atstumo freimo elementas, pateikiamas FrameNet sistemoje (aptariamojo elemento egzistavimo nenurodo ir poemos siužetas). Pateiktuose pavyzdžiuose atsiskleidžia ir šalutiniai freimo elementai: Būdas (linksmaý Žr 163), Paskirtis (nusipèszt Žr 163). Viename pavyzdyje šalutinį Transporto priemonės freimo elementą koduoja paties veiksmažodžio reikšmė, o kitame jis suvokiamas iš poemos konteksto. Laiko elementas perteikiamas leksema rytój Rg 128, o Dažnumo – Kàrtais Rg 432. Taip pat realizuojamas ir Depiktyvo šalutinis freimo elementas (pùsnůgis ant ápjůko Rg 432).

2.5 Fiziniai poreikiai

Fizinių poreikių freimą (angl. Ingestion) sudaro tokie freimo elementai: Vartotojas, valgantis arba geriantis asmuo, ir Produktas, suvokiamas kaip vienetas, išeikvojamas Vartotojo poreikiams patenkinti.

Veiksmažodis čestavoti8 priskiriamas tiek gėrimo, tiek valgymo pofreimiams, todėl minėtasis aktyvios veiklos veiksmažodis gali būti suvokiamas kaip centrinis analizuojamo freimo reprezentantas:

(14) Kàd pamatýczau bèn, kaip pónai mús’ czestawójas Rg 293

Pateiktajame pavyzdyje (14) Vartotojo funkciją atlieka pónai. Produktas nėra išreikštas tiesiogiai, nes skolintinės leksikos veiksmažodis savo semantikoje įtraukia ir skystos, ir kietos konsistencijos maisto produktus.

Remiantis tuo, kad Fizinių poreikių konceptualiąją situaciją sudaro Produkto elementas, išreiškiamas leksemomis, žyminčiomis kietos konsistencijos maistą, buvo išskirtas Valgymo pofreimis.

Centrinis aptariamojo pofreimio narys yra pirminės nominacijos veiksmažodis valgyti:

(15) `Ir deszràs rukįtas sù pasimėgimu wálgo Žr 533

Pateiktojo pavyzdžio (15) Vartotojo funkciją suponuoja kūrinio kontekstas, tai – prancūzai (Ó Prancúzpalaikai į jį żiurėdami szýpsos Žr 531). Valgymo situacijos Produkto pofreimio elementas išreiškiamas leksema deszràs. Taip pat junginiu sù pasimėgimu, t. y. pasigardžiuojant, aktualizuojamas Būdo elementas, o dalyviu rukįtas perteikiamas Deskriptoriaus pofreimio elementas.

Kadangi Produkto elementas gali būti perteikiamas leksemomis, žyminčiomis skysto pavidalo maisto medžiagas, buvo išskirtas Gėrimo pofreimis.

Pagrindinis analizuojamojo pofreimio narys – veiksmažodis gerti:

(16) `Ir wandèns malkùs isz kláno sémdami gėrėm Rg 367

Nagrinėjamoje Gėrimo situacijoje (16) Vartotojas nėra išreikštas eksplicitiškai, tačiau poemos siužetas nurodo, kad tai – būrai. Produkto funkciją atlieka skysto būvio medžiaga, t. y. vandens malkai9. Pateiktame pavyzdyje atsiskleidžia ir šalutiniai pofreimio elementai: Šaltinis, t. y. vieta, iš kurios Vartotojas paima Produktą, įvardijamas junginiu isz kláno, bei gėrimo veiksmo Būdas, išreiškiamas leksema sémdami.

Taigi, Fizinių poreikių situaciją sudaro pagrindiniai Vartotojo ir Produkto freimo elementai. Tik viename pavyzdyje Vartotojo elementas išreiškiamas tiesiogiai (pónai), kitais atvejais minėtąjį elementą suponuoja kūrinio siužetas arba paties veiksmažodžio asmuo. Produkto elementas dažniausiai atskleidžiamas tiesiogiai (wandèns malkùs Rg 367; wándenį Vd 214; deszràs Žr 533; walgiùs Rg 303; Trupputį Pl 526). Pasitaiko pavyzdžių, kuriuose aptariamasis elementas koduojamas veiksmažodžio reikšmėje, arba jį perteikia šalutinis Vietos elementas. Fizinių poreikių konceptą padeda nusakyti ir šalutiniai freimo ar pofreimio elementai: Šaltinis (isz kláno Rg 367), Būdas (sémdami Rg 367; aklaý Rg 398; sù pasìmėgìmu Žr 533), Depiktyvas (Iſʒtiſas ir diddey duſáudams Vd 214; bezaùnydams Rg 303), Kryptis (į kàrczamą Žr 163), Dažnumas (kasdën Rg 398; Kàrtais Pl 526), Kryptis (į Gómurį Vd 631), Deskriptorius ([deszràs] rukįtas Žr 533; [walgiùs] nedarýtus Rg 413; [Trupputį] ſauſą Pl 526), Laipsnis (wôs Pl 526) ir Priežastis (dėl Wargû Pl 526).

2.6 Pramogos

Pramogų konceptą poemoje galima apibrėžti kaip aktyvius veiksmus, būrų atliekamus ne darbo, o laisvu laiku (vestuvės, krikštynos), kurių paskirtis – suteikti teigiamas emocijas. Kadangi FrameNet sistemoje nebuvo rastas tokią situaciją atitinkantis freimo pavyzdys, pagrindiniai ir šalutiniai freimo elementai buvo išskirti atsižvelgiant į Pramogų koncepto požymius, atsiskleidžiančius kūrinyje. Freimą Pramogos sudaro pagrindinis elementas Dalyvis – tai žmogus, dalyvaujantis bendruomenės sueigoje. Dažnai Pramogų konceptas siejasi su linksmybėmis, teigiamomis emocijomis, kurios sužadinamos tam tikromis Priemonėmis.

Dalyvio elementas visuose analizuotuose pavyzdžiuose atskleidžiamas tiesiogiai, t. y. įvardijant poemos veikėjus (Bàrbė sù Pimè Rg 210; Laùras Rg 191; mergàs <...> Sù puikeìs kaimýnu klápais Rg 222–223; Plýckius <...> o Kùbas Rg 220; Żnairiùks Rg 221). Pavyzdžiui, šiuo atveju (17) Pramogų scenarijaus Dalyvio funkciją atlieka veikėjos Bàrbė sù Pimè, o džiugias emocijas sužadinantis objektas suvokiamas kaip Priemonės freimo elementas, išreiškiamas junginiu pászuku daìną8:

(17) Bàrbė sù Pimè daináwo pászuku daìną Rg 210

Tik vienu atveju veiksmažodis implikuoja Priemonės elementą, o kituose pavyzdžiuose aptariamasis freimo elementas realizuojamas eksplicitiškai (pászuku daìną; dambrélį Rg 19110; cimbolùs <...> o smùiką Rg 220; wàmzdį Rg 221). Pramogų situaciją atskleidžia ir šalutinis Būdo freimo elementas (sù pirsztù <...> púsdams Rg 191; zubùs isztèmpęs Rg 221).

Išvados

Atlikus aktyvios veiklos veiksmažodžių semantikos analizę, galima daryti tokias išvadas:

1. Aktyvios veiklos veiksmažodžiai gali sudaryti konkrečių freimų branduolį: Darbo, Žalos darymo, Kalbinės veiklos, Judėjimo, Fizinių poreikių ir Pramogų.

1.1. Darbo konceptą atskleidžia pagrindiniai Agento ir Tikslo freimo elementai. Remiantis specifiniais požymiais, Darbo freimą tikslinga skirstyti į smulkesnius pofreimius, kuriuose Agento funkciją turi pagrindiniai Žemdirbio, Virėjo, Ūkininko, Prižiūrėtojo ir Gydytojo pofreimių elementai, o Tikslas perteikiamas pagrindiniais Pradinės substancijos, Ruošiamo produkto, Gyvulio, Namų apyvokos daiktų ir Negalavimo ar Kūno dalies (Paciento) pofreimių elementais. Dažniausiai Agento funkciją nusakančius pofreimių elementus atskleidžia kūrinio kontekstas, o Tikslo freimo elementą atitinkantys pofreimių elementai perteikiami tiesiogiai.

1.2. Žalos darymo konceptą atskleidžiantys pagrindiniai freimo elementai yra Agentas, Patientas ir Motyvas. Remiantis specifiniais pagrindiniais ir šalutiniais elementais, išskiriamas Fizinės žalos pofreimis, kurį perteikia pagrindiniai Aukos, Kūno dalies, Agento bei Motyvo pofreimio elementai. Specifiniai pagrindiniai ir šalutiniai freimo elementai nulėmė ir Turtinės žalos pofreimio išskyrimą. Minėtajam konceptui būdingi pagrindiniai Kaltininko, Gėrybių, Aukos ir Pradžios pofreimo elementai. Aptariamoje semantinėje grupėje gali būti perteikiami ir šalutiniai abiejų pofreimių elementai, tačiau jie veiksmažodžių semantikai įtakos neturi.

1.3. Klausytojas, Kalbėtojas, Tema – tai pagrindiniai Kalbinės veiklos freimo elementai. Dažniausiai minėtų freimo elementų raišką suponuoja kūrinio kontekstas.

1.4. Judėjimo situaciją atskleidžia pagrindiniai Vietos, Krypties, Atstumo, Tikslo, Trajektorijos, Pradinio taško ir Objekto freimo elementai. Pradinio taško freimo elementą tik viename pavyzdyje suponuoja kūrinio siužetas, o Atstumo freimo elementas nėra atskleistas nei eksplicitiškai, nei remiantis poemos kontekstu.

1.5. Fizinių poreikių situaciją sudaro pagrindiniai Vartotojo ir Produkto freimo elementai. Remiantis Produkto freimo elemento raiška, aptariamasis freimas suskirstytas į du pofreimius – Gėrimas ir Valgymas. Fizinių poreikių konceptą perteikia ir gausus šalutinių freimo elementų rinkinys.

1.6. Pramogų freimas perteikiamas pagrindiniais Dalyvio ir Priemonės freimo elementais. Taip pat aptariamąją situaciją padeda atskleisti šalutinis Būdo freimo elementas.

2. Poemoje rasta daug Darbo freimą sužadinančių AV veiksmažodžių (32,5 %). Taip pat nemažą dalį tiriamųjų veiksmažodžių sudaro Kalbinės veiklos situaciją perteikiantys leksiniai vienetai (23,8 %). Poemoje rasta nedaug Pramogų freimą sužadinančių veiksmažodžių pavyzdžių (3,3 %).

3. AV veiksmažodžių gausa ir ribota darbo apimtis nulėmė tai, kad pasirinkti tik tie veiksmažodžiai, kurie geriausiai atskleidžia konceptus ir jų pagrindinius bei šalutinius elementus. Perteikiant nagrinėjamųjų situacijų pagrindinius ir šalutinius freimų ir pofreimių elementus, dažnai kliautasi projekto FrameNet sistema, paremta freimų semantikos metodologija, kurioje duomenys pateikiami anglų kalba. Įvairiose kalbose galima išskirti panašius freimus ar pofreimius, tačiau kai kurie duomenų bazėje pateikti semantiniai scenarijai ne visiškai sutampa su nagrinėtaisiais lietuvių kalbos konceptais. Vadinasi, tyrimo rezultatai būtų dar tikslesni, jeigu egzistuotų lietuvių kalbos sistemą atitinkanti freimų bazė.

Santrumpos

AV – aktyvi veikla

Šaltiniai

Donelaitis Kristijonas, 2015. Raštai. Vyriausiasis redaktorius Mikas Vaicekauskas. T. 1: Metai: dokumentinis ir kritinis leidimai. Sudarė Mikas Vaicekauskas, dokumentinį leidimą parengė Mikas Vaicekauskas, kritinį leidimą parengė Daiva Krištopaitienė ir Mikas Vaicekauskas, įvadą parašė Mikas Vaicekauskas, Daiva Krištopaitienė, Dalia Dilytė ir Vilma Zubaitienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

FrameNet. Prieiga: <https://framenet.icsi.berkeley.edu/fndrupal/>

LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas. Prieiga: <http://www.lkz.lt>

Literatūra

Allan, K., 2009. Concise Encyclopedia of Semantics. Boston: Elsevier.

Arkadjev, P., 2008. Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasių semantika tipologinių duomenų kontekste. Acta Linguistica Lithuanica, LIX, 1–27.

Cibulskienė, J., 2005. Konceptualioji metafora Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkimų diskursuose. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas.

DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 2005. Red. V. Ambrazas. 4 patais. leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. https://doi.org/10.2307/416634

Evans, V., Green, M., 2006. Cognitive Linguistics: An Introduction. Edinburgh: Edinburgh University Press.

Evans, V., 2007. A Glossary of Cognitive Linguistics. Edinburgh: Edinburgh University Press.

Fillmore, Ch., 1976. Frame Semantics and the Nature of Language. Annals of the New York Academy of Sciences: Conference on the Origin and Development of Language and Speech, 280, pp.20–30.

Fillmore, Ch., 1982. Frame Semantics, Linguistics in the Morning Calm. Seoul, South Korea: Hanshin Publishing Co.

Fillmore, Ch., 1985. Frames and the semantics of understanding. Quaderni di Semantica, 6, pp.222–254.

Fillmore, Ch., Atkins, B., 1992. Toward a Frame-Based Lexicon: The Semantics of RISK and its neighbors. In: Frames, Fields and Contrasts. New Essays in Semantics and Lexical Organization. Eds. A. Lehrer, E. F. Kittay. New York, London: Routledge, pp.75–102. https://doi.org/10.4324/9780203062821

Fillmore, Ch., 2009. Frame Semantics. In: Concise encyclopedia of semantics. Ed. K. Allan. Boston: Elsevier, pp.330–337.

Fillmore, Ch., Baker, C., 2009. A Frames Approach to Semantic Analysis. In: The Oxford Handbook of Linguistic Analysis. Ed. B. Heine. Oxford: Oxford University Press, pp.313–339. https://doi.org/10.1093/oxfordhb/9780199677078.013.0013

Fried, M., Nikiforidou, K., 2013. Advances in Frame Semantics. Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.

Gaidienė, A., 2015. Semantinės veiksmažodžio gerti sinonimų atsiradimo priežastys. Acta Linguistica Lithuanica, LXXII, 196–220.

Gudavičius, A., 2000. Etnolingvistika. Šiauliai: Šiaulių universitetas.

Holvoet, A., Čižik, V., 2004. Veikslo priešpriešos tipai. In: Gramatinių kategorijų tyrimai. Sud. A. Holvoet, L. Semėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 141–162.

Jakaitienė, E., 1988. Leksinė semantika. Vilnius: Mokslas.

Jakaitienė, E., 2012. Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Jakelaitytė, J., 1990. Bendriausios reikšmės intelektinės veiklos veiksmažodžiai dabartinėje lietuvių kalboje. Kalbotyra, 41/1, 11–21.

Judžentis, A., 2012. Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kabelka, J., 1964. Kristijono Donelaičio raštų leksika. Vilnius: Mintis.

Lopetkaitė, G., 2014. Freimas „Konfliktas“ lietuvių kalboje. Bakalauro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Marcinkevičienė, R., 1990. Lietuvių kalbos slinkties veiksmažodžių semantika ir stilistika (lyginant su anglų kalba). Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Mikulskas, R., 2009. Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos problemos. In: Kalba ir žmonės. Sud. A. Judžentis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 39–80.

Osswald, R., Van Valin, R., 2012. FrameNet, Frame Structure, and the Syntax-Semantics Interface. Prieiga: <http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.477.2953&rep=rep1&type=pdf> [Žiūr. 2018 11 16].

Paulauskienė, A., 1994. Lietuvių kalbos morfologija: paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Petruck, M., 1996. Frame Semantics. Prieiga: <https://www.princeton.edu/~adele/LIN_106:_UCB_files/Miriam-Petruck-frames.pdf> [Žiūr. 2018 11 11].

Plungian, V., 2010. Gramatinių kategorijų tipologija 1. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Sullivan, K., 2013. Frames and Constructions in Metaphoric Language. Amsterdam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.

Šarka, G., 1974. Judėjimo veiksmažodžių leksinės semantinės grupės sisteminiai ryšiai. In: Leksikos ir sintaksės klausimai. Šiauliai: Šiaulių K. Preikšo pedagoginis institutas, 90–95.

Ungerer, F., Schmid, H., J., 2006. An Introduction to Cognitive Linguistics. Edinburgh: Pearson Education Limited.

Valiulytė, E., 2001. Lietuvių kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais. Acta Linguistica Lithuanica, XLIV, 201–225.

Vasiliauskienė, D., 1974. Dėl kalbėjimo veiksmažodžių leksinės semantinės grupės. Kalbotyra, 30/3, 72–78.

Vendler, Z., 1967. Linguistics in Philosophy. Ithaca, New York: Cornell University Press.

Гудавичюс, А., 1971. Опыт семантической типологии (verba vivendi) в литовском и русском языках. Kalbotyra, 22/2, 21–40.

1 Evalda Jakaitienė nominaciją tapatina su pavadinimo sukūrimu ar parinkimu įvairiems nekalbiniams faktams. Nominacija skaidoma į pirminę ir antrinę, o antrinė dar gali būti skirstoma smulkiau: į tiesioginę ir netiesioginę (Jakaitienė 2012: 21). Pirminės nominacijos rezultatas – žodinis ženklas, suvokiamas kaip tiesioginis tam tikros garsų sekos santykis su reikšme. Taip sukuriamas autonomiškas, kitais kalbos vienetais nesiremiantis, paprastasis (neišvestinis) žodis (Jakaitienė 1988: 24). Antrinę nominaciją nulemia kalbos ypatybės: žodžių daryba, gramatikos taisyklės, vartosenos tradicija (Jakaitienė 2012: 21). Antrinės tiesioginės nominacijos rezultatas – žodžiai, kurių raišką ir reikšmę lemia kitas paprastesnės sandaros žodis. Tokius žodžius įprasta vadinti dariniais. Dariniuose fiksuojama informacija apie santykius, egzistuojančius tarp žodžių. Antrinės netiesioginės nominacijos metu sukuriamas ne autonomiškas žodis, o tos pačios formalios sandaros žodis, kuris tam tikrame junginyje su kitais žodžiais įgyja kitą reikšmę. Taip suformuojami semantiniai dariniai, kurių viena iš atsiradimo prielaidų – žodžio vartojimas perkeltine reikšme (metaforiškai ar metonimiškai) (Ten pat: 21–22).

2 Įprasta, kad tikslas lietuvių kalboje išreiškiamas kilmininku (vienu ar su bendratimi bei tik bendratimi), naudininku (vienu ar su bendratimi bei tik bendratimi), taip pat prielinksninėmis konstrukcijomis (į su galininku; prie su kilmininku; su galininku; dėl su kilmininku). Tikslas reiškiamas ir sudėtinių prijungiamųjų sakinių šalutiniu dėmeniu (Valiulytė 2001: 201).

3 Toliau pavyzdžiuose grafema <a> su šakele keičiama <ą>, <i> su šakele – <į>, <ʒ> su diakritiku – <ź>, <z> su lankeliu viršuje – <ż>.

4 Kiaulių tvartas, kiaulidė (LKŽe).

5 Prievarta, priespauda (LKŽe).

6 Plėšikas, žmogžudys (LKŽe).

7 Laikas, metas (LKŽe).

8 Vaišintis (LKŽe).

9 Vienu atsikvėpimu išgeriamas skysčio kiekis, gurkšnis, sriubsnis, maukas (LKŽe).

10 Pasagos pavidalo lietuvių liaudies muzikos instrumentas su viena virpamąja metaline plokštele (LKŽe).