On the Social and Empirical Nature of Kant’s Transcendental Anthropocentrism: The Essence and Location of “Human Nature”. Part II
Articles
Oleg Leszczak
Jan Kochanowski University in Kielce, Poland
Published 2014-04-25
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2014.25.30.14
PDF

Keywords

none

How to Cite

Leszczak O. (2014) “On the Social and Empirical Nature of Kant’s Transcendental Anthropocentrism: The Essence and Location of ‘Human Nature’. Part II”, Respectus Philologicus, 25(30), pp. 185-199. doi: 10.15388/RESPECTUS.2014.25.30.14.

Abstract

Straipsnyje analizuojamas ontologinis žmo­nijos esmės požiūris (vadinamoji žmogaus pri­gimtis). Tai konceptuali Imanuelio Kanto tekstų diskurso analizė. Remiantis funkcine-pragmatine metodologija, Kanto filosofiniam diskursui anali­zuoti pasitelkta pragmatinė konceptualios analizės metakalba ir žmogaus, kaip asmenybės, individo, veikėjo ir žmonijos bruožų turėtojo, idėja. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje prista­tomi žmogaus asmenybės struktūravimo principai fundamentalūs metodologiniai žmonijos esmės klausimai. Antroje dalyje formaliuoju ir siste­minės lokalizacijos aspektais analizuojama Kanto žmogaus prigimties“ sąvoka, svarstomi socialinės pragmatikos klausimai ir „žmogaus prigimties“ empirinė motyvacija, kylanti iš I. Kanto tekstų diskurso analizės. Straipsnio autorius mėgina įrodyti, kad Kantas buvo vienas pirmųjų filosofų, žmonijos ypatumus įžvelgęs žmogaus asmenybės socia­liniuose santykiuose ir pateikęs juos ne kauza­liniu-deterministiniu pavidalu (kaip dvasinė substancija, perduodama iš kartos į kartą), ne esencialistiniu (kaip nesenstanti transcendentinė esmė), o funkciniu socialinės patirties pavidalu konkrečiam žmogui (pragmatiškas-teleologinis ir transcendentinis-aposteriori aspektai).

PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Please read the Copyright Notice in Journal Policy