Straipsnyje analizuojama teatro dailės vieta teatro sistemoje. Taikant sociologinį modelį bandoma išsiaiškinti scenografijos gebėjimą palaikyti ar keisti tvarką daugiasluoksnėje teatro struktūroje, kurioje vyrauja hierarchinė tvarka. Tikslas - įrodyti teatro dailės pozicijos lankstumą kitų teatro menų bendrijoje.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.