Straipsnyje pabrėžiamas kultūrologinių tyrinėjimų aktualumas, atskleidžiant savarankišką kultūros fenomenų ontogenezę. Kultūrologijoje ypač populiarus hermeneutinis diskursas, tad aptariamos W. Dilthey'aus "gyvenimo filosofijos" pagrindinės kategorijos, kurios remiasi jo suformuluotu hermeneutiniu metodu. Pagal tradiciją filosofinio mąstymo savitumas grindžiamas gretinant filosofiją su kitomis kultūros sferomis – mitologija, religija, menu, mokslu. Tokiu požiūriu vadovaujasi ir Dilthey'us, kurio filosofijos, religijos ir poetinės kūrybos santykių tyrinėjimą pasirinkome šio darbo pagrindu, išplėtodami "romantinės" arba klasikinės problemos interpretacijos bei supratimo ribas. Formuluojama išvada apie filosofijos, religijos ir meno struktūrinių ryšių gausą ir skirtingas raiškos formas.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.