Trumpalaikių neigiamų jausmų kaita pagal neprototipinį scenarijų krikščioniškos etikos sferoje

Anotacija

Kognityvinės lingvistikos tyrinėjimuose naudojamos vadinamosios vaizdo schemos arba tam tikros pasikartojančios mąstymo procedūros, susijusios su žmogaus kūno judesiais, manipuliavimu daiktais arba jutiminėmis interakcijomis. Konkrečioje situacijoje vaizdo schema "įjungia" tam tikras pažinimo procedūras; ją taip pat galima laikyti savotiška instrukcija: "Kaip turiu suprasti pasaulį kuriame gyvenu, ir kaip jame elgtis?" Sunku tiksliai apibrėžti, kiek tokių schemų iš viso yra (tikriausiai keliasdešimt). Dažniausiai minimos ir aprašomos šios schemos: TALPYKLA, IŠTAKOS - TAKAS - TIKSLAS, LYGSVARA, JĖGOS, CENTRAS - PERIFERIJA, RYŠIAI ir kt. Šiame tyrime daugiausia nagrinėjami du iš jų, tai TALPYKLA ir IŠTAKOS - TAKAS - TIKSLAS - siekiant atskleisti, kaip kinta negatyvūs jausmai-afektai (neapykanta, pyktis, įtūžis, kerštas, atsilyginimas tuo pačiu). Kognityvinėje literatūroje jau aprašytas vadinamasis prototipinis šių jausmų kaitos scenarijus, kurio esmė - talpyklos sunaikinimas. Straipsnyje aprašomas kitas scenarijus, kuris realizuojasi krikščioniškos etikos dominuojamoje sferoje - kaip kontroliuojama negatyvių jausmų-afektų kaita.