Šiame straipsnyje analizuojamas analitinės filosofijos požiūris į kalbą. Aptariama „idealios kalbos" samprata klasikinėje analitinėje filosofijoje ir literatūroje. Taip pat čia mėginama įžvelgti šiandien skelbiamos romano mirties priežastį. Straipsnio pabaigoje prieinama prie minties, kad kalba - tiek analitinė, tiek literatūrinė - yra ribota.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.