Straipsnyje nagrinėjami galimi diskurso analizės būdai, kai diskursas suvokiamas kaip filtrų, ribojančių tam tikrų pasakymų kūrimą konkrečioje diskurso rūšyje, sistema. Išskiriamos ir nagrinėjamos pasakymo sudėtinės dalys, tai yra propozicinis turinys, modalinės ir ilokucinės pasakymo savybės, kurios gali lemti diskurso filtraciją. Taip pat parodoma, kad įvairaus tipo diskursuose jų subjekto veiklos filtracijos prigimtis ir filtrų tankis gali labai skirtis. Be to, aptariama diskursų tipologijos, grindžiamos gebėjimu filtruoti diskursą, problema. Lyginami mokslinis ir politinis diskursai, prieinama išvados, kad mokslinis diskursas sudaro griežtesnę ilokucinių ir modalinių filtrų sistemą nei politinis.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.