Straipsnis grindžiamas Oskaro žodžiais, esą „poezija yra archetipų valdovė". Ši citata teikia galimybę analizuoti poeziją kaip tam tikrą nuotykio konvenciją, nes žinoma, kad nuotykio struktūra labai artima archetipo struktūrai. Sakoma, kad O. Milašius paveldėjo iš protėvių „nuotykių geną". Metaforiškame teksto lygmenyje poetas neretai vaizduoja save kaip klajojantį riterį ar trubadūrą, tačiau tai yra tik metafizinė kelionė į praeitį. Vartojant G. Deleuze terminologiją, galima kalbėti apie dvasinę O. Milašiaus giminystę su Robinzonu Kruzu ir vadinti jį žmogumi, kuriančiu paslaptingą metafizinę erdvę, kurioje jis vengia abstraktumo ir siekia išreikšti filosofines pažiūras konkrečiais fizinės realybės pavidalais.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.