Hiperrealumo epocha, postmodernizmas, paprastai suvokiamas kaip komunikacinių informacinių tinklų kūrimas; jų dėka vaizdas, atvaizdas, ženklas, idėja tampa kur kas akivaizdesnė, labiau apčiuopiama ir reali negu tai, kas vaizduojama ar žymima ženklu. Bet esminga tai, kad dirbtinės realybės sukūrimas, nors ir ne tokiu mastu, kaip tarybiniu ir posttarybiniu laikotarpiu, seniai tapo rusų istorijos prerogatyva.
Straipsnyje konstatuojama, kad visų Europos civilizacijos pasiekimų simuliacija, kurią vainikavo Sankt-Peterburgo įkūrimas, Rusijoje pasirodė labai produktyvi. Ypač pabrėžiama, kad Sankt Peterburgo 300 metų jubiliejaus iškilmės labai aiškiai parodė, kaip realybės simuliacija tampa hiperrealumo etalonu.
Į Naujuosius laikus įžengusi vėliau negu Vakarai, Rusija aplenkė juos vienos postmoderniosios ypatybės atžvilgiu – kurdama sąmoningo ar nesąmoningo kartotinumo, sekimo, „simuliacijos“ kultūrą. Ryškiausiai, labiausiai koncentruotu pavidalu tai reiškiasi Sankt-Peterburgo istorijoje ir kultūroje, jį gaubiančiuose mituose.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.