Svarbiausios Rusijos šiuolaikinės politinės lingvistikos kryptys

Anotacija

Šiame straipsnyje apžvelgiamos svarbiausios Rusijos šiuolaikinės politinės lingvistikos kryptys. Remiamasi tokiomis priešpriešomis.

• politinės lingvistikos teoriniai tyrinėjimai, pavienių politinės kalbos elementų aprašymas;
• chronologiniai tyrimo rėmai – tarybinė ir posttarybinė epocha;
• analizės lygmenys – fonetika, leksika, žodžių daryba, morfologija, sintaksė, tekstas ir diskursas;
• metodas – deskriptyvinis (aprašomasis), t. y. naujų reiškinių fiksavimas ir tyrimas jų nevertinant;
• kai kurių politinių žanrų, naratyvų ir tekstų tyrimas, taip pat bendrųjų politinės kalbos požymių analizė;
• politinių lyderių, politinių krypčių ir partijų idiostilių arba bendrųjų politinės kalbos dėsningumų tyrimas;
• komunikacinių vaidmenų, ritualų, strategijų ir taktikų diskursinis tyrimas – politinės kalbos nagrinėjimas;
• tyrimo metodai – psicholingvistinis, sociolingvistinis, kognityvistinis, lingvakultūrologinis, struktūralistinis ir kt.;
• Rusijos politinės kalbos nagrinėjimas – skirtingų šalių ir epochų politinio diskurso lyginamieji tyrimai;
• specialūs politinės lingvistikos tyrimai, medžiagos politinės lingvistikos tema, esančios kitų mokslo šakų darbuose, analizė.