Straipsnyje svarstomos kai kurios Henriko Radausko poezijos sąsajos su prancūzų siurrealizmo poetika. Keliama hipotezė, jog kai kurie siurrealizmo teoretiko André Bretono tekstai galėjo būti kai kurių Radausko kūrinių įkvėpimo šaltiniais. Atliekama lyginamoji nagrinėjamų poetų kūrinių analizė. Pastebima, kad siurrealizmas abiejų autorių kūriniuose turėjo hermetinį pobūdį. Radauskas užsisklendė estetizme, Bretonas siekė ir politinių tikslų. Tai esminis gretinamų poetikų skirtumas. Radausko aukštasis modernizmas siejasi su siurrealistine meno ir kalbos koncepcija, kurioje daug vietos skiriama pasąmonei, sapnui, fantazijoms, netikėtoms aliuzijoms, juodajam humorui. Tyrinėjime derinami analitinis, aprašomasis, lyginimo ir sintezavimo metodai. Lietuvoje Radausko poetika siurrealistinių ištakų ir šaltinių požiūriu dar nebuvo kiek išsamiau nagrinėta.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.