Kvantų giminės prūsiškosios šakõs genealogija, parašyta paskutiniojo pavardės turėtojo Jono Jokūbo Kvanto

Anotacija

Prūsijos generalinis superintendentas Jonas Jokūbas Kvantas (Johann Jacob Quandt, 1686–1772) lietuvių literatūros ir kultūros istorijoje žinomas kaip lietuvių raštijos skatintojas. Jo rūpesčiu parengta apie dešimt lietuviškų knygų, keletui jų Kvantas parašė pratarmes. Į raštijos darbą jis įtraukė gabiausius ir gerai lietuvių kalbą mokėjusius Karaliaučiaus universiteto studentus ir absolventus. Apie Kvanto parašytą giminės genealogiją iki šiol nebuvo žinoma. Palikti žinių apie savo giminę jį skatino tikriausiai ir tai, kad jis buvo paskutinis šios giminės pavardės turėtojas Prūsijoje. Nėra žinoma, kada Kvantas pradėjo rašyti giminės genealogiją, tačiau žinoma, kad baigė 1756-aisiais, būdamas 70-ties. Genealogijos rankraštis prasideda žodžiais Familiae Qvandtianae et posteritati s[cripsi] MDCCLVI. Jį Kvantas paliko saugoti savo sūnėnui Johannui Christophui Bohlius’ui (1703–1785). Mirus Kvantui, buvo peržiūrėtas jo asmeninis archyvas ir kai kurie dokumentai įdėti į nekrologą, pavadintą „Viro, dum viveret, magnifico [...] Johanni Jacobo Quandt“ („Vyrui, kol gyveno, kilniam [...] Jonui Jokūbui Kvantui [...]“). Būtent šiame nekrologe išspausdinta ir čia publikuojama aštuonias kartas apimanti Kvantų giminės genealogija. Kvantai Karaliaučiuje kūrėsi nuo XVI a., o giminės šakõs pradininkas galėjo būti Vokiečių ordino riterio palikuonis. Spaudinys – nekrologas su Kvantų genealogija – saugomas Lenkijos Nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje (Biblioteka Narodowa w Warszawie). Kvanto rankraštis neišliko arba nebuvo rastas.