Straipsnyje apžvelgiama, kaip Platono ir Aristotelio filosofijos recepcija formavo požiūrį į moteris ankstyvųjų Naujųjų laikų LDK ir Europos intelektualiniame diskurse. Čia apsiribojama filosofiniais traktatais, dialogais ir Aristotelio darbų komentarais iš LDK bei Vakarų Europos, peržengusiais savo gimtosios kultūros ribas ir padariusiais įtaką didelės Europos dalies intelektualiniam diskursui, įskaitant LDK. Platonizmas aptariamas vadovaujantis dviejų veikalų – Baldassarės Castiglionės Dvariškis (Il cortegiano, 1528) ir Luko Gurnickio Lenkų dvariškis (Dworzanin polski, 1566) – lyginimu bei analize. Castiglionės aprašoma dvariškė, nors ir ribojama kai kurių patriarchalinių normų, turi aiškią vietą viešajame gyvenime ir aiškią socialinę funkciją, kitaip nei Gurnickio dama, labiau siejama su privačiais žmonos ir motinos vaidmenimis. Aristotelizmo atstovai, pirmiausia tokie kaip Baltramiejus Kekermanas (Bartholomäus Keckermann, apie 1572–1609) ir Aronas Aleksandras Olizarovijus (Aaron Alexander Olizarowski, Olizarovius, 1610–1659), moterį priskyrė vien šeimai – ji, būdama silpnesnės ir menkesnės prigimties bei turėdama specifinių sau būdingų dorybių, privalanti visokeriopai paklusti vyrui.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.