Straipsnyje aptariama simbolinės skirties tarp dviejų istorikų bendruomenių (istorijos mokytojų ir istorijos mokslininkų) kūrimas, palaikymas, suvokimas ir šios skirties padiktuota abipusė sąveika Lietuvoje 2022 m. atnaujintos istorijos bendrojo ugdymo programos ir jos kūrimo proceso kontekste. Tyrimas remiasi 19 pusiau struktūruotų interviu, kurie buvo imami iš istorijos mokytojų ir atnaujinusių istorijos ugdymo programą akademinių istorikų. Straipsnyje analizuojama: 1) skirties tarp mokyklinės istorijos ir akademinės istorijos prielaidos ir įveikos būdai; 2) istorijos mokytojų mąstymo apie sąveiką tarp dviejų istorikų bendruomenių strategijos; 3) naratyvinės atnaujintos istorijos programos ir jos kūrimo bei organizavimo proceso interpretacijos. Rekonstruojant istorijos mokytojų ir istorijos mokslininkų mąstymo kategorijų ir naratyvinių strategijų skirtis visų pirma atsiskleidžia nuostatos, kaip vertinama programos apimtis, didaktiniai sprendimai, praktinis įgyvendinimas. Atotrūkis tarp tirtų istorikų bendruomenių įtvirtinamas ir įvardijimais „mes“ ir „jie“, kai kitos grupės apibūdinamos kaip stokojančios tam tikrų kompetencijų, žinių, siekiančios primesti savo socialinių praktikų įpročius. Bendro sutarimo reikalaujančiose situacijose įtampa kilo atmetant tuos mąstymo modelius, kuriais savo praktikoje vadovaujasi kitos istorikų bendruomenės.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.