Karo prievolės normos internalizacijos ribos: privalomosios karo tarnybos vengimas Lietuvos jaunuolių požiūriu
Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuoliai argumentuoja nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos vengimą ar atidėjimą. Remiantis pusiau struktūruotais giluminiais interviu su 18–26 metų vyrais, kurie buvo įtraukti į karo prievolininkų sąrašus, tačiau tarnybos neatliko, analizuojama, kaip informantai apibrėžia karo prievolę, kokiomis argumentavimo strategijomis pagrindžia sprendimą neatlikti tarnybos ir kaip šie naratyvai atskleidžia karo prievolės normos internalizacijos ribas. Analizėje remiamasi deviacijos neutralizacijos technikų, socialinės anomijos ir vertybių kaitos teorijomis. Informantų pasakojimuose atsiskleidžia, kad jie pripažįsta valstybės teisę organizuoti gynybą ir formalų karo prievolės teisėtumą, tačiau tarnybos atlikimą ne visada suvokia kaip besąlygišką asmeninį moralinį įsipareigojimą. Vengimas pagrindžiamas studijų, profesinės trajektorijos, bendraamžių patirčių, alternatyvaus pilietinio indėlio, institucinio nepasitikėjimo argumentais. Todėl privalomosios karo tarnybos vengimas interpretuojamas kaip fragmentiškos karo prievolės normos internalizacijos raiška, kai teisinis normos pripažinimas nesutampa su jos moraliniu privalomumu teisiniu, moraliniu ir socialiniu normos veikimo lygmenimis.
Abramson, Paul; Inglehart, Ronald. 1995. Value Change in Global Perspective. Ann Arbor: The University of Michigan Press.
Baltutytė, Gerda. 2019. „Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių tarnybos motyvacija: subjektyvus dalyvių vertinimas“, Tiltai: socialiniai mokslai 1 (82): 48–66. https://doi.org/10.15181/tbb.v82i1.1959
Bicchieri, Cristina. 2017. Norms in the Wild: How to Diagnose, Measure, and Change Social Norms. New York: Oxford University Press. https://doi.org/10.1093/acprof:oso/9780190622046.001.0001
Braun, Virginia; Clarke, Victoria. 2006. „Using Thematic Analysis in Psychology“, Qualitative Research in Psychology 3 (2): 77–101. https://doi.org/10.1191/1478088706qp063oa
Cialdini, Robert B.; Reno, Raymond R.; Kallgren, Carl A. 1990. „A Focus Theory of Normative Conduct: Recycling the Concept of Norms to Reduce Littering in Public Places“, Journal of Personality and Social Psychology 58 (6): 1015–1026. https://psycnet.apa.org/doi/10.1037/0022-3514.58.6.1015
Conway, Daniel. 2008. „The Masculine State in Crisis: State Response to War Resistance in Apartheid South Africa“, Men and Masculinities 10 (4): 422–439. https://doi.org/10.1177/1097184X07306742
Časas, Titas Gabrielius. ٢٠٢٥. Privalomosios karo tarnybos suvokimas ir tarnybos vengimo patirtys tarp šaukiamojo amžiaus jaunuolių. Magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas.
Česnuitytė, Vida. ٢٠٢٥. „Conscription in Lithuania: Still Under Discussion, Should It Be Compulsory and Universal, or Voluntary Only?“ in Tibor Szvircsev Tresch, Vida Česnuitytė, Kairi Kasearu, Teija Sederholm and Johan Österberg (eds.) Conscription as Subject of National Security: Comparative Perspective in Europe at the Beginning of the ٢١st Century. Wiesbaden: Springer VS: 73–91. https://doi.org/10.1007/978-3-658-47545-1_4
Česnuitytė, Vida; Kasearu, Kairi; Lillemäe, Eleri. ٢٠٢٥. „Motivation to Complete Conscript Training: Between Duty to the Homeland and Patriotism“ in Tibor Szvircsev Tresch, Vida Česnuitytė, Kairi Kasearu, Teija Sederholm and Johan Österberg (eds.) Conscription as Subject of National Security: Comparative Perspective in Europe at the Beginning of the ٢١st Century. Wiesbaden: Springer VS: 193–223: https://doi.org/10.1007/978-3-658-47545-1_10
Durkheim, Emile. 1964 [1893]. The Division of Labor in Society. New York: Free Press.
Flyghed, Janne. 2023. „Conscription Refusal as Political Resistance“, Journal of Resistance Studies 9 (1): 10–29. https://doi.org/10.63961/2025.182
Gavėnaitė, Aušra. 2008. „E. Durkheimo ir M. Foucault idėjos sintetinėje D. Garlando bausmės teorijoje“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2 (22): 124–138. https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2008.2.6062
Granovetter, Mark. 1978. „Threshold Models of Collective Behavior“, American Journal of Sociology 83 (6): 1420–1443. https://doi.org/10.1086/226707
Yeo, Yezi. 2017. „The Good, the Bad, and the Forgiven: The Media Spectacle of South Korean Male Celebrities’ Compulsory Military Service“, Media, War & Conflict 10 (3): 293–313. https://doi.org/10.1177/1750635217694122
Inglehart, Ronald; Welzel, Christian. 2005. Modernization, Cultural Change, and Democracy: The Human Development Sequence. New York: Cambridge University Press. https://doi.org/10.1017/CBO9780511790881
Jonsson, Emma; Salo, Mikael; Lillemäe, Eleri; Brundtland Steder, Frank; Ferst, Thomas; Kasearu, Kairi; Novagrockienė, Jūratė; Österberg, Johan; Sederholm, Teemu; Svensén, Stina; Szvircsev Tresch, Tibor; Truusa, Tiia-Triin. 2024. „Multifaceted Conscription: A Comparative Study of Six European Countries“, Scandinavian Journal of Military Studies 7 (1): 19–33. https://doi.org/10.31374/sjms.166
Kazlauskienė, Gerda. 2024. „Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių požiūris į grėsmes nacionaliniam saugumui ir tarnybos motyvaciją“, Viešoji politika ir administravimas 23 (1): 74–86. https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.23.1.33680
Krašto apsaugos ministerija. 2024. „Šaukimo sistemos pertvarkymas“ (2024-06-13). Prieiga internetu: https://kam.lt/saukimo-sistemos-pertvarkymas/
Krašto apsaugos ministerija. 2020. „Sudaryti šauktinių sąrašai: tarp naujovių – sumažintas šaukimo amžius bei studentų įtraukimas į sąrašus“ (2020-01-09). Prieiga internetu: https://kam.lt/sudaryti-sauktiniu-sarasai-tarp-naujoviu-sumazintas-saukimo-amzius-bei-studentu-itraukimas-i-sarasus/
Kwon, Insook. 2013. „Gender, Feminism and Masculinity in Anti-Militarism: Focusing on the Conscientious Objection Movement in South Korea“, International Feminist Journal of Politics 15 (2): 213–233. https://doi.org/10.1080/14616742.2012.724209
Livio, Oren. 2012. „Avoidance of Military Service in Israel: Exploring the Role of Discourse“, Israel Studies Review 27 (1): 78–97. https://doi.org/10.3167/isr.2012.270105
Merton, Robert. 1997 [1938]. „Socialinė struktūra ir anomija“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 1 (1): 66–84. https://doi.org/10.15388/SocMintVei.1997.1.6602
Perez, Merav; Sasson-Levy, Orna. 2015. „Avoiding Military Service in a Militaristic Society: A Chronicle of Resistance to Hegemonic Masculinity“, Peace & Change 40 (4): 462–488. https://doi.org/10.1111/pech.12143
Pocienė, Aušra. 2018. „Lietuvos jaunuolių pritraukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galimybės“, Lietuvos metinė strateginė apžvalga 16: 367–442.
Savicka, Aida. 2015. „Postmaterialiųjų vertybių raida netikrumo sąlygomis: Lietuvos atvejis“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2 (37): 106–119. https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2015.2.9867
Schwartz, Shalom H. 1977. „Normative Influences on Altruism“, Advances in Experimental Social Psychology 10: 221–279. https://doi.org/10.1016/S0065-2601(08)60358-5
Sykes, Gresham M.; Matza, David. 1957. „Techniques of Neutralization: A Theory of Delinquency“, American Sociological Review 22 (6): 664–670. https://doi.org/10.2307/2089195
Vileikienė, Eglė; Pocienė, Aušra; Aleknevičienė, Jolanta. 2015. Motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Žiliukaitė, Rūta. ٢٠٠٧. „Vertybiniai pokyčiai Lietuvos visuomenėje: nuo tradicinių link sekuliarių-racionalių vertybių“, Sociologija. Mintis ir veiksmas 19: 116–130. https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2007.1.6030
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.