Taikomoji kalbotyra, 19: 57–77 eISSN 2029-8935
https://www.journals.vu.lt/taikomojikalbotyra DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2023.19.5

Kodėl svarbios neasmenuojamosios formos: Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono veiksmažodžių tyrimas

Jolanta Kovalevskaitė
Vytauto Didžiojo universitetas
jolanta.kovalevskaite@vdu.lt

Erika Rimkutė
Vytauto Didžiojo universitetas
erika.rimkute@vdu.lt

Anotacija. Tekstynų duomenys rodo, kad visų galimų veiksmažodžio asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų formų įvairovė nėra svarbi. Todėl, mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios leksikos, svarbu mokyti konkretaus veiksmažodžio vartosenai svarbių formų – dažnų formų, o mokant gramatinių formų, svarbu jas susieti su reikalinga leksika. Šiame straipsnyje aprašytame tyrime sukaupta medžiaga apie dažnus lietuvių kalbos veiksmažodžius, kurių vartosenoje svarbią dalį užima neasmenuojamosios formos: veikiamosios arba neveikiamosios rūšies dalyviai, padalyviai, pusdalyviai. Tyrimo šaltinis yra Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas, sudarytas Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno pagrindu. Tiriamoji medžiaga yra 200 veiksmažodžių, kurie minėtame tekstyne pavartoti 100 ar daugiau kartų. Nustatyta, kuriems veiksmažodžiams ir kokios neasmenuojamosios formos yra būdingos; parodyta, kad jeigu tam tikra neasmenuojamoji forma yra svarbi veiksmažodžio vartosenai, tai ji bus ne tik dažna (palyginti su visomis to veiksmažodžio formomis), bet ir įeis į to veiksmažodžio vartosenos modelius (jie rodo žodžiui būdingą leksinę ir gramatinę aplinką), kai kuriais atvejais bus susijusi tik su viena kuria reikšme.
Raktažodžiai: lietuvių kalba kaip svetimoji, tekstynais grįstas kalbos mokymas, neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas, Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas

Why do Infinite Forms Matter: Analysis of Verbs from the Lexical Database of Lithuanian Language Usage

Summary. From the corpus data, we observe that in the real language usage, the particular verb does not appear in all theoretically possible finite and infinite verb forms in the morphologically rich Lithuanian but is used in those forms which are relevant for the verb patterning. On the one hand, by teaching vocabulary, is it important to represent lexis in these relevant forms – frequently used forms, and, on the other hand, in grammar teaching, there is a need to provide learners with appropriate vocabulary, e.g., by teaching infinite forms, to use verbs, in the usage of which, these forms are relevant and frequent.
In this paper, we provide language teaching practitioners with the data about the frequently used Lithuanian verbs and show which of them and how often appear in infinite forms (participles in passive and active voice, adverbial participles, half participles). As a research data we use 200 verbs from the Lexical Database of Lithuanian Language Usage which was developed on the basis of the written subcorpus of the Pedagogic corpus of Lithuanian. The investigated verbs belong to the frequent vocabulary: in the corpus of approx. 700,000 tokens, these verbs are used 100 times (and above). First, we analysed, which verbs appear in infinite forms, second, we checked whether frequent and typical infinite forms are included into corpus pattern(s) of these particular verbs, and if there is a link between the infinite form and a particular meaning of the verb.
All verbs (except of three verbs with no infinite forms) were included into one of three groups: 1) 11 verbs which occur in the infinite forms frequently (more than 50% of all forms – finite and infinite) and, accordingly, typical; 2) 117 verbs with the infinite forms making up from 10 to 50%; 3) 69 verbs, with the infinite forms making up less than 10% of all verb forms. Interestingly, the verbs of the first group, usually have only one infinite form, e.g., participle in passive voice which makes up more than 50% of all forms of verb. These cases are also frequently observed in the second verb group. Thus, if the verb tends to be used in infinite forms, it is important to know which infinite form is relevant to that particular verb.
In the Lexical Database of Lithuanian Language Usage, lexical and grammatical patterning of the word is represented in the form of corpus patterns. In this study, we showed the interrelation between the frequently used infinite forms of the verb and its corpus patterns (also, corpus patterns related to particular meaning of the polysemous verb). We can expect various applications of the provided data in the Lithuanian as a foreign language teaching: the provided data about the verbs typical and frequent in infinite forms and the corpus patterns including these infinite forms can be used for building vocabulary training as well as for developing grammar exercises.
Keywords: Lithuanian as a foreign language, corpus-based language teaching, infinite forms, Pedagogic Corpus of Lithuanian, Lexical Database of Lithuanian Language Usage

________

Copyright © 2023 Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Published by Vilnius University Press.
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use,
distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

1. Įvadas

Duomenys apie kalbos vartoseną rodo, kad kiekvienas žodis paprastai turi ir savo gramatiką. Vadinasi, mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios leksikos, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus gramatikos dėsningumus, o mokant gramatikos ypatybių, pavartoti žodžius, kurių vartosenai jos būdingos. Tiesa, ilgą laiką leksika ir gramatika tiek lingvistikoje, tiek mokant kalbos buvo atskiriamos, nors tekstynų lingvistikos tyrimai įrodo, kad reikšmė kalboje kuriama ir leksinėmis, ir gramatinėmis priemonėmis, todėl svarbu kalbėti ne apie leksiką ir gramatiką, o apie leksinę gramatiką (plg. lexical grammar, Sinclair 2000). Norberto Schmitto ir Diane Schmitt (2020: 206) teigimu, dėl didelio medžiagos kiekio ir riboto laiko mokytojams svarbu ieškoti būdų, kaip žodyno (leksikos) mokymą būtų galima integruoti į visas veiklas – vienas iš tokių būdų galėtų būti gramatikos mokymą sieti su leksika, kuriai ta gramatika būdinga. Šio straipsnio tikslas – remiantis vartosena tekstyne, aprašyti, kiek tam tikriems veiksmažodžiams ir kodėl svarbios neasmenuojamosios formos, kokių reikšmių yra tie veiksmažodžiai.

Kaip rodo Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono (toliau – leksikonas, plačiau apie šį išteklių rašoma 3.1. poskyryje) medžiaga, kai kurių bazinių veiksmažodžių vartosenai būdingos tam tikros neasmenuojamosios formos. Pavyzdžiui, tarp veiksmažodžio patarti dažniausių formų yra patartina ir patariama: {Juodųjų serbentų} uogose daug vitaminų, todėl jas patariama valgyti šviežias organizmui stiprinti. Rytą patartina tepti odą drėkinamuoju kremu. Vadinasi, žinantis šį žodį turi ne tik gebėti pavartoti pačias dažniausias šio žodžio formas – esamąjį laiką ir bendratį, bet ir išmokti neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio ir reikiamybės dalyvio formas, nes šiomis formomis šį veiksmažodį galima pamatyti pavartotą neką rečiau.

Pagal mokomosiose priemonėse nurodytas gaires paprastai veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų rekomenduojama mokyti aukštesniuose lygiuose (Boizou et al. 2020): nors kai kurie dalyviai pristatomi A1 ir A2 lygiuose (paprastai tik kaip savarankiški leksiniai vienetai, pvz.: rūkyta žuvis, rauginti agurkai, pavargęs, ištekėjusi), bet, pavyzdžiui, kai kurių veikiamosios rūšies dalyvių laikų rekomenduojama mokyti tik B1 ir B2 lygiuose, kaip ir pusdalyvių, padalyvių, būdinių. Reikiamybės dalyvius, sangrąžinius dalyvius, dalyvių įvardžiuotines formas rekomenduojama pristatyti B2 lygyje (remtasi A1, A2, B1 ir B2 kalbos lygiams skirtais Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis, atitinkamai žr. Stumbrienė 2016; Ramonienė et al. 2006; Ramonienė et al. 2016a; Ramonienė et al. 2016b). Kita vertus, jeigu neasmenuojamosios formos yra dažnos ir tų veiksmažodžių vartosenoje, kurių mokomasi jau pirmuosiuose lygiuose, galbūt neasmenuojamųjų formų mokymą reikėtų derinti su konkrečios leksikos mokymu.

Šiame straipsnyje aprašoma, kokios neasmenuojamosios formos būdingos dažniausiems leksikone aprašytiems veiksmažodžiams. Iš viso tokių veiksmažodžių yra 200, Mokomajame lietuvių kalbos tekstyne (toliau – tekstynas arba mokomasis tekstynas) jų pavartojimo dažnumas yra 100 ir daugiau kartų, jiems parengti vadinamieji ilgieji aprašai, kuriuose pateikti ir vartosenos modeliai (plačiau apie leksikono sudarymą žr. 3.1. poskyrį; šių veiksmažodžių sąrašas pateiktas 1 priede). Tai veiksmažodžiai, kurie priskirtini prie pagrindinio lietuvių kalbos žodyno. Pirmiausia (žr. 2 skyrių) nustatyta, kokių veiksmažodžių vartosenai būdingos neasmenuojamosios formos (veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių, pusdalyvių, padalyvių formos1), toliau (žr. 3 skyrių) aprašyta, kiek šios formos atsispindi veiksmažodžių vartosenos modeliuose ir kokios jų sąsajos su veiksmažodžių reikšmėmis.

Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymui šio tyrimo duomenys gali būti naudingi tuo, kad suteiks mokytojams2 medžiagos, kurių veiksmažodžių vartosenai neasmenuojamosios formos yra svarbios, o tai, tikėtina, padės mokyti gramatikos pavartojant tam tinkamą leksiką; atrinkti tinkamą leksiką testavimui ir mokymo užduotims rengti. Taip mokinys galės kartu ugdyti gramatinę kompetenciją ir plėsti žodyną. Straipsnio pabaigoje pateiktame 2 priede išvardytos konkrečios analizuotų veiksmažodžių neasmenuojamosios formos, nes jos, kaip rodo šis tyrimas, tam tikro veiksmažodžio vartosenoje sudaro palyginti didelę dalį ir dėl to jas svarbu išmokti.

Jau ankstesni tyrimai, skirti anglų kalbai mokyti, rodo tekstynų svarbą, kai reikia nutarti, kokiu eiliškumu ir kokių gramatikos ypatybių mokyti, kaip atsirinkti leksiką, kuri būtų tinkamiausia mokant konkrečių gramatikos kategorijų (Biber, Reppen 2002). Tekstynai ir jų duomenys gali būti ypač naudingi mokant fleksinių kalbų: tai minima straipsniuose apie tekstynais grįstą slavų kalbų (rusų, čekų) mokymą (Grabowski 2007; Vališová, Osolsobě 2012). Tekstynais grįstų mokomųjų išteklių, kuriuose sukaupta ir daug svarbios informacijos apie kaitybą, jau parengta ir turtingos morfologijos baltų kalboms. Pavyzdžiui, portalas https://kalbu.vdu.lt/ lietuvių kalbai mokytis (apie tekstynų panaudojimą gramatikai mokyti žr. Kovalevskaitė et al. 2022b), interaktyvūs gramatikos pratimai iš mokinių tekstyno medžiagos latvių kalbai mokytis portale https://uzdevumi.riks.korpuss.lv/lv (Dargis et al. 2022).

2. Kaitomosios formos – vienas iš lietuvių kalbos mokymosi sunkumų

Žodžių formų skaičius ir įvairovė yra didelis iššūkis besimokantiems lietuvių kalbos kaip svetimosios. Iš atliktų tyrimų matyti, kokių sunkumų kyla su lietuvių kalbos daiktavardžio linksnio kategorija, pavyzdžiui, sunkiai išmokstamas naudininkas ir įnagininkas (Savickienė 2006). Naudininko ir įnagininko mokymosi problemas rodo ir naujesni tyrimai: remiantis vartojimu grįsta kalbos įsisavinimo teorija (angl. usage-based theory of langu­age acquisition), Justina Bružaitė-Liseckienė (2020) tyrė, ar objekto raiška su dažnesnės vartosenos veiksmažodžiais yra taisyklingesnė negu su retesniais veiksmažodžiais. Į šio tyrimo medžiagą iš viso įtraukta po aštuonias veiksmažodines konstrukcijas, kurių objektas reiškiamas galininko ir kilmininko linksniais, ir po šešis įnagininko ir naudininko linksnių objektus. Nustatyta, kad moksleiviai objektą lietuvių kalba statistiškai reikšmingai taisyklingiau reiškė tada, kai jis buvo valdomas dažnesnės vartosenos veiksmažodžių, be to, objekto raiška su galininko ir kilmininko linksnius valdančiais veiksmažodžiais buvo taisyklingesnė už objekto raišką naudininko ir įnagininko linksniais (plačiau žr. Bružaitė-Liseckienė 2020: 110–111). Nors tyrimas apima palyginti nedidelį tiriamųjų skaičių iš gimnazijų su rusų dėstomąja kalba ir jį reikėtų tęsti, yra pagrindo manyti, kad, mokantis kalbos ir įsisavinant kalbą, „vienas iš svarbiausių kriterijų <...> yra girdimų ir produkuojamų kalbinių vienetų ar struktūrų dažnumas“ (Bružaitė-Liseckienė 2020: 99). Į šį kriterijų atsižvelgiama ir parenkant mokymui reikalingą leksiką (Vilkaitė-Lozdienė, Schmitt 2020).

Tačiau mokytojams svarbu ne tik tai, kad gramatiniai linksniai (vardininkas, galininkas ir kilmininkas) dažnesni už konkrečiuosius linksnius (naudininką, įnagininką, vietininką) tiek rašytinėje, tiek sakytinėje lietuvių kalboje (Dabašinskienė 2009; Brinkutė 2018). Dar vienas svarbus aspektas – kaip daiktavardžio semantika lemia linksnių vartojimo dažnumą. Ineta Savickienė (2005) analizavo, kokią reikšmę linksnių dažnumui turi ‚gyvo‘ ir ‚negyvo‘ semantinė priešprieša. Pasak Savickienės (2005: 63–64), statistinis skirtumas tarp ‚gyvas‘ ir ‚negyvas‘ reiškiančių daiktavardžių labai akivaizdus: pavyzdžiui, negyvus daiktus įvardijančių žodžių grupėje naudininkas itin retas, o gyvų naudininko dažnumas labai didelis. Straipsnio apibendrinimas, kad „nuo daiktavardžio reikšmės priklauso <...> ir jų vartojimo galimybės“ (Savickienė 2005: 64), šiam tyrimui taip pat svarbus – kaip jau minėta įvade, siekiama nustatyti, kokių dažnų veiksmažodžių reikšmingą vartosenos dalį sudaro neasmenuojamosios formos.

Straipsnio autorėms nėra žinoma tyrimų, kuriuose būtų tirta, kaip besimokantieji lietuvių kalbos vartoja neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas, nors jų galima tikėtis, nes jau parengtas Mokinių tekstynas3. Kita vertus, neasmenuojamųjų formų pasiskirstymas skirtinguose kalbos lygiuose matyti mokomajame tekstyne (jame sukaupti K2 vadovėlių tekstai ir kiti besimokantiems aktualūs tekstai): dalyvių skaičius čia palaipsniui didėja (nuo 2,83 % (A1) iki 16,51 % (B2) lygyje4, nors nevienodai pasiskirsto skirtingų rūšių ir laikų dalyviai: veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sudaro 1,61–15,99 proc. (daugiausia B1 lygio tekstuose), veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviai – 17,06–33,06 (daugiausia A1 lygio tekstuose). Dažniau nei veikiamosios rūšies vartojami neveikiamosios rūšies dalyviai: esamojo laiko dalyviai vadovėliniuose tekstuose sudaro nuo 29,77 iki 49,19 proc. (daugiausia A1 lygio tekstuose), o būtojo laiko dalyviai sudaro 15,32–30,59 proc. (daugiausia A2 lygio tekstuose). Iš retai vartojamų dalyvių formų dar paminėtini reikiamybės dalyviai, jie sudaro 0,18–0,81 proc. (jų daugiausia rasta A1 lygyje). Padalyvių ir pusdalyvių žemesnių lygių tekstuose pasitaiko mažai, šiek tiek jų padaugėja tik B2 lygio tekstuose (B2 lygio tekstuose abi šios formos sudaro po 1,63 proc. visų veiksmažodžių formų, o A1 lygyje šių formų mažiausiai: atitinkamai 0,09 ir 0,16 proc., išsamiau žr. Boizou et al. 2020: 236).

Loic Boizou et al. (2020) straipsnyje analizuota koreliacija tarp kalbos lygio ir gramatinių formų sudėtingumo mokomajame tekstyne. Anksčiau pateikti dalyvinių formų duomenys iš dalies tai patvirtina. Mokomajame tekstyne atsispindi tokios tendencijos, kurios sutampa su mokomosiose priemonėse nurodytomis rekomendacijomis dėl veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų mokymo: supažindinti su dalyviais pradedama A1 ir A2 lygiuose, kai kurie dalyviai (pvz., veikiamosios rūšies dalyvių laikai) pristatomi B1 ir B2 lygiuose, o pusdalyvių ir padalyvių imamasi B1 ir B2 lygiuose.

Vis dėlto svarbu paminėti, kad tiksliai pagal kalbos lygius suklasifikuoti vadovėliniai tekstai, iš kurių imti anksčiau pristatyti duomenys, sudaro palyginti nedidelę mokomojo tekstyno rašytinio patekstynio dalį – maždaug 17 proc. Taigi galbūt išanalizavus daugiau kiekybinių duomenų būtų gauti kiek kitokie rezultatai. Kita vertus, mokomajame tekstyne atrastos tendencijos atkartoja bendruosius rašytinės lietuvių kalbos tekstynų (pavyzdžiui, morfologiškai anotuoto tekstyno MATAS, sudaryto iš 1,6 mln. žodžių) dėsningumus: dalyviai sudaro didžiausią neasmenuojamųjų formų dalį – net 27,01 proc. Antra pagal dažnumą neasmenuojamoji forma – bendratis5 (16,81 proc.). Toliau neasmenuojamosios formos pasiskirsto taip: padalyviai sudaro 3,23 proc., pusdalyviai – 1,9 proc., būdiniai – 0,03 proc. visų veiksmažodžių formų (Brinkutė 2018: 68).

Atsižvelgiant į turimus duomenis, mokytojams pateikiamos aiškios gairės apie neasmenuojamųjų formų dažnumą, tai gali padėti geriau suprasti, kokiu eiliškumu tokių formų mokyti. Vis dėlto dar vienas svarbus klausimas, į kurį siekiame atsakyti šiuo straipsniu: kokių veiksmažodžių vartosenai tam tikros neasmenuojamosios formos svarbios, kokia leksika svarbi mokant dalyvių, padalyvių, pusdalyvių.

3. Veiksmažodžiai ir jų neasmenuojamosios formos leksikone

3.1. Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas

Šiame poskyryje bus trumpai pristatytas tyrimo šaltinis. Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas – leksinė bazė, kurioje sukaupta medžiaga naudinga lietuvių kalbos mokymui(si), mokomosioms priemonėms ir leksikografiniams ištekliams rengti (plačiau apie leksikoną ir jo taikymą mokant žr. Kovalevskaitė et al. 2022b). Leksikono antraštynas ir žodžių vartosenos aprašas pagrįstas konkrečiu tekstynu – mokomojo tekstyno rašytine dalimi (ją sudaro apie 620 tūkst. žodžių). Leksikonas ir tekstynas prieinami portale https://kalbu.vdu.lt/.

Leksikone pateikta 3700 vienažodžių ir keliažodžių leksinių vienetų (plačiau apie antraštyno sudarymą ir leksinių vienetų aprašus leksikone žr. Kovalevskaitė et al. 2020a; Kovalevskaitė, Rimkutė 2022a; Kovalevskaitė et al. 2022b). Dažniausiems visuose A1–B2 lygiuose pavartotiems baziniams žodžiams (daugiau nei 700 žodžių, jie sudaro 20 proc. antraštyno) yra parengti ilgieji aprašai, juose pateikiama informacija apie:

a) žodžio fonetines ypatybes (kaip tariamas, kaip kirčiuojamas);

b) žodžio kaitybą (kokios tekstyne pavartotos gramatinės formos);

c) žodžio reikšmę (-es) (reikšmė (-ės) parodoma (-os) vartosenos modeliais);

d) darybinius ryšius (su kokiais dariniais susijusios konkrečios reikšmės, kokie antraštinių žodžių pamatiniai žodžiai).

Taip pat pateikiama vartosenos pavyzdžių iš tekstyno. Šiame tyrime panaudota informacija apie atrinktų veiksmažodžių kaitybą, reikšmes ir su jomis susietus vartosenos modelius. Toliau trumpai paaiškinama, kaip leksikone aprašyti vartosenos modeliai.

Tekstynų tyrimai rodo, kad žodžio reikšmė išryškėja iš jo vartosenos, todėl, tiriant žodžio vartoseną, tekstyne galima nustatyti leksinius ir gramatinius dėsningumus, kurie susiję su skirtingomis reikšmėmis. Šiuos dėsningumus leksikone siekta parodyti vartosenos modeliuose. Kaip rašoma Kovalevskaitė et al. (2022b: 73), vartosenos modelį galima paaiškinti kaip struktūrą, kurioje gramatika veikia kartu su semantika ir leksika. Modelių struktūroje matyti, iš kokių leksinių ir gramatinių elementų įprastai konstruojama konkreti reikšmė6. Pavyzdžiui, veiksmažodžio skambinti dvi reikšmės turi du skirtingus vartosenos modelius (žr. 1 pav.; pastaba: modelis skaitomas iš viršaus į apačią): prie pirmosios reikšmės gramatiniame lygmenyje nurodyta, kad šia reikšme veiksmažodis vartojamas liepiamąja nuosaka (imp) su subjektu (Sub) ir objektu įnagininko linksniu (Obj_ins), plg.: Jei turite informacijos, skambinkite ekrano apačioje nurodytu telefonu. Antrosios reikšmės modelio gramatinis lygmuo toks pats, išskyrus tai, kad veiksmažodžio forma čia neturi būti liepiamosios nuosakos. Semantiniu lygmeniu pirmoji reikšmė nuo antrosios atsiskiria pagal objektą žyminčių daiktavardžių semantinę grupę – kai skambinti vartojamas pirmąja reikšme, objektu eina įrangą pavadinanti leksika (leksiniu lygmeniu ji sukonkretinama nurodant dažniausią kolokatą – skambinkite telefonu). Kai skambinti vartojamas antrąja reikšme, objektą žymi kolokatas skambinti pianinu, taigi tai jau yra muzikos instrumentus įvardijantis žodis.

1 paveikslas. Dviejų veiksmažodžio skambinti reikšmių vartosenos modeliai

Jeigu tam tikros neasmenuojamosios formos įeina į veiksmažodžio vartosenos modelius, tai rodo, kad ši forma susijusi su tiriamojo veiksmažodžio vartosenos dėsningumais, yra svarbi jo vartosenos dalis, kartais netgi susijusi su konkrečia reikšme. Išanalizavus dažniausius leksikono veiksmažodžius, parengtas šio straipsnio 2 priedas. Jame matyti, kokios neasmenuojamosios formos kokių konkrečių veiksmažodžių vartosenai yra itin svarbios, nes įeina į jų vartosenos modelius.

3.2. Veiksmažodžiai pagal neasmenuojamųjų formų pasiskirstymą

Išanalizavus 200 dažnų veiksmažodžių (t. y. visus, pavartotus ne mažiau kaip 100 kartų, žr. 1 priedą), nustatyta, kad tik trys iš jų tekstyne nebuvo pavartoti neasmenuojamosiomis formomis: jaustis, liautis, priklausyti. Vartojant visus kitus veiksmažodžius, jų neasmenuojamosios formos (dalyviai, padalyviai, pusdalyviai, būdiniai) užima didesnę ar mažesnę dalį.

Pagal neasmenuojamųjų formų skaičių suskirsčius veiksmažodžius į tris grupes (žr. 2 pav.), galima matyti, kad yra nedidelė grupė veiksmažodžių (11), kuriems neasmenuojamosios formos itin būdingos (sudaro daugiau negu 50 proc. visų formų, pvz.: papildyti (neasmenuojamosios formos sudaro 78,07 proc. visų šio veiksmažodžio formų), įrengti (66,67 proc.), įsikurti (59,38 proc.). Dauguma šios grupės veiksmažodžių tekstyne rasti tik viena ar dviem neasmenuojamosiomis formomis ir jos užima didelę vartosenos dalį, pavyzdžiui: papildyti – papildomas; įrengti – įrengtas; įsikurti – įsikūręs; vadinti – vadinamas; nurodyti – nurodytas, nurodomas; vartoti – vartojamas, vartojantis; virti – verdamas, virtas, verdantis; gimti – gimęs. Todėl nestebina, kad, kaip paaiškėjo tiriant toliau, visos šių veiksmažodžių neasmenuojamosios formos (su keliomis išimtimis) įeina į to veiksmažodžio vartosenos modelius (žr. 3 pav.), o tai reiškia, priklauso tipinei vartosenai.

2 paveikslas. Veiksmažodžių grupės pagal neasmenuojamųjų formų skaičių

Pati didžiausia grupė (117 veiksmažodžių) – tai veiksmažodžiai, kuriuos vartojant šios formos užima nuo 10 iki 50 proc. (pvz.: patiekti (neasmenuojamosios formos sudaro 50 proc. visų šio veiksmažodžio gramatinių formų), pateikti (49,69 proc.), pastatyti (49,21 proc.)). Kuo didesnė neasmenuojamųjų formų dalis tarp kitų veiksmažodžio formų, tuo mažesnė tų formų įvairovė ir daug iš tų formų įeina į vartosenos modelius (atkartojama pirmosios grupės tendencija, žr. 3 pav.). Procentinei neasmenuojamųjų formų daliai mažėjant, neasmenuojamųjų formų įvairovė auga, bet dažnai tos formos jau neįeina į vartosenos modelius, pavyzdžiui:

a) pateikti turi dvi neasmenuojamąsias formas (jos sudaro 12,66 proc. visų šio veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų): pateikiamas, pateiktas, ir abi jos įeina į modelius;

b) pastatyti viena neasmenuojamoji forma sudaro 28,72 proc. visų neasmenuojamųjų formų, kita forma pastatytas įeina net į tris vartosenos modelius;

c) baigti yra penkios neasmenuojamosios formos baigta, baigiant, baigus, baigęs, baigiamasis (jos gali būti pavartotos kitais linksniais, skaičiais), iš viso šios formos sudaro 39,15 proc. visų baigti formų, bet nė viena iš jų neįeina į modelį;

d) atvykti taip pat yra kelios neasmenuojamosios formos atvykęs, atvykstantis, atvykus (visos šio žodžio neasmenuojamosios formos sudaro 35,5 proc.), bet tik viena įeina į modelį (atvykęs).

Taigi net jeigu neasmenuojamųjų formų procentas tarp kitų veiksmažodžio formų bus mažas, bet bus vartojama kuri nors viena konkreti neasmenuojamoji forma, tai ji bus svarbi ir to veiksmažodžio vartosenai – įeis į modelį, pavyzdžiui: siūlyti (siūlomas); parduoti (parduodamas).

Palyginti didelė (apimanti 69 skirtingus veiksmažodžius) yra veiksmažodžių grupė, kurių neasmenuojamosios formos sudaro mažiau nei 10 proc. Čia patenka tokie veiksmažodžiai, kaip nueiti, tikėtis, atiduoti, jų neasmenuojamosios formos sudaro beveik 10 proc. (atitinkamai 9,9 proc.; 9,81 proc. ir 9,8 proc. nuo visų tam tikro veiksmažodžio gramatinių formų), ir tokie, kurių neasmenuojamosios formos sudaro mažiau negu 1 proc. Tai žodžiai pasidaryti, pavykti, atnešti (jų neasmenuojamųjų formų dalis atitinkamai tokia: 0,91 proc.; 0,77 proc. ir 0,57 proc.). Šioje grupėje neveikia pirmose dviejose grupėse rasta tendencija: neasmenuojamųjų formų įvairovė gali būti maža (viena, dvi formos) arba didelė (nuo trijų ir daugiau), tačiau dėl to, kad nė viena iš tų formų nėra dažna, jos retai įeina į vartosenos modelius (žr. 3 pav.), taigi ir nėra svarbios konkrečių veiksmažodžių vartosenai.

Paminėtina, kad nėra sąsajų tarp veiksmažodžio dažnumo ir jo neasmenuojamųjų formų skaičiaus. Pavyzdžiui, paties dažniausio šiame straipsnyje aptariamo veiksmažodžio gyventi neasmenuojamosios formos sudaro 17,16 proc. visų šio veiksmažodžio formų; antras pagal dažnumą veiksmažodis yra eiti, jo neasmenuojamosios formos sudaro 7,74 proc.; trečio dažniausio veiksmažodžio sakyti neasmenuojamosios formos sudaro 14,63 proc.

Jei pažiūrėtume į tuos veiksmažodžius, kurių neasmenuojamosios formos sudaro didžiausią dalį, pamatytume, kad jie yra antroje dažniausių leksikono veiksmažodžių sąrašo dalyje: pavyzdžiui, įsikurti pagal dažnumą yra 128, o įrengti – 166 vietoje. Rečiausiai mokomajame tekstyne pavartoto šiame straipsnyje analizuoto žodžio prieiti neasmenuojamosios formos sudaro 11 proc., 197-oje vietoje pagal dažnumą esančio patiekti neasmenuojamosios formos sudaro 50 proc. Taigi veiksmažodžio pavartojimo mokomajame tekstyne, kartu ir leksikone, dažnumas nesusijęs su tuo, kiek dažnai vartojamos jo neasmenuojamosios formos. Toliau tiriant neasmenuojamųjų formų sąsajas su vartosenos modeliais, buvo įtraukti visų trijų grupių veiksmažodžiai.

3.3. Neasmenuojamosios formos vartosenos modeliuose

Šiame poskyryje pateikta informacija apie veiksmažodžių neasmenuojamų formų ir vartosenos modelių santykį. Nurodant veiksmažodžius, kurių neasmenuojamosios formos įeina į modelius, aptarta tų formų žymima sintaksinė funkcija. Iš toliau pateiktų duomenų (žr. 3 pav.) matyti, kad kuo didesnę veiksmažodžio vartosenos dalį sudaro kokia nors neasmenuojamoji forma, tuo labiau tikėtina, kad su šia forma veiksmažodis paklius ir į vartosenos modelį. Palyginimui: tarp antrosios grupės veiksmažodžių didesnė dalis tokių, kurių neasmenuojamosios formos įeina į vartosenos modelius, bet yra nemažai ir tokių, kurių neasmenuojamosios formos modelių nesudaro.

3 paveikslas. Veiksmažodžių neasmenuojamų formų ir vartosenos modelių santykis

1 lentelėje pateikiama informacija, kokias sintaksines funkcijas vartosenos modeliuose nurodo tam tikromis neasmenuojamosiomis formomis vartojami veiksmažodžiai. Kaip matyti, veikiamosios arba neveikiamosios rūšies dalyviai paprastai vartojami atributiškai. Neveikiamosios rūšies dalyviai sudaro modelius, kuriuose veikia kaip sudėtinio predikato dalis, neretai įeina į modelius su šalutinio prijungiamojo sakinio dėmeniu. Pusdalyviai, paprastai vartojami su prieš juos einančiais prielinksniais, modelyje atlieka aplinkybių funkciją. Žinoma, atliekamų funkcijų įvairovė teoriškai yra didesnė ir atspindėta gramatikose, pavyzdžiui, Praktinėje gramatikoje (Ramonienė, Pribušauskaitė 2003), o čia nurodytos tos funkcijos, kurios išryškėjo tirtuose duomenyse.

1 lentelė. Veiksmažodžių neasmenuojamųjų formų sintaksinės funkcijos ir jas atspindintys vartosenos modeliai

Sintaksinė funkcija	Vartosenos modelio pavyzdys	Veiksmažodžių neasmenuojamosios formos modeliuose
atributinė	3.2. [PRAEITI_ptcp.pass] [Mod]  Dar praeitą savaitę jis man skambino pasakyt, kad negalės dalyvaut konferencijoj. 2.2. [noun_acc+PRIMINTI_ptcp.act.prs] [Mod] Įrodyta, kad šokoladas pakelia nuotaiką, nes didina medžiagos, sukeliančios įsimylėjimą primenančią būseną, kiekį smegenyse.	įrengtas; įsikūręs; vadinamas(is); praėjęs, praeitas; rengiamas; nurodytas; vartojęs; virtas, verdantis; gimęs; patiekiamas, pateiktas; pastatytas; patyręs; lankomas, lankomiausias, lankytinas; paruoštas; keptas; saugomas; auginamas, auginantis; atvykęs; atliktas; likęs; miręs; supjaustytas; sudedamoji; siūlomas; (vos) pastebimas; išlikęs; spaustas; priimtas; geriamas(is); kuriamas; sėdimoji; keičiantis; (vaikų) keliamas; (garbingo amžiaus) sulaukęs; primenantis; augantis; bandomasis; gautas; (gerai) pažįstamas; kalbantis; matomas; išgėręs; dirbantis; įsigytas; atvažiuojantis; mokantis; laukiamas; pamirštas
predikatinė	a) tarinio dalis: 3.2. [Sub] [Adv] [Pred+VERTINTI_ptcp.pass] Ispanijoje labai vertinamas avių pienas. 1.3. [Pred+PATARTI_ptcp.nec.n|PATARTI_ptcp.pass] [Obj_inf] Rytą patartina tepti odą drėkinamuoju kremu. {Juodųjų serbentų} uogas patariama valgyti šviežias. 1.6. [Obj] [Pred+PRADĖTI_ptcp.pass.pst.n+V] [Adv]  Lietuvos valstybės kariuomenė pradėta kurti 1918 m.	papildomas, -a; įrengtas; įsikūręs; vadinamas; rengiamas; nurodyta; skirtas; vartojamas; verdamas; gimęs; pateikiamas; pateiktas; nustatytas; pastatytas; gaminamas; vertinamas; sudarytas; atidaromas, atidarytas; paruoštas; patartina, patariama; saugomas; auginamas; dedamas, -a; atliktas; privaloma; siūloma; (geriau) pastebimas; spaudžiamas; rodomas; statomas; renkamos; priimtas; valgomi; pakviestas; keičiamas; keliamas; pradėta; parduodamas; rastas, randamas; matomas; sudarytas; mylimas; padarytas; atleistas
	b) su prijungiamuoju sakiniu: 1.3. [Pred+PLANUOTI_ptcp], kad  Planuojama, kad kitąmet kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams reikės per 7 mln. eurų.	planuojama, kad...; pastebėta, kad...; (pranešime žiniasklaidai) rašoma, kad...; primenama, kad...; tikima, kad...; kalbama, kad...; teigiama, kad...; kaip teigiama, ...; sakoma, kad...; tikimasi, kad...
aplinkybinė	1.3. [prieš NAUDOTI_psd Obj_acc] [Pred] Prieš naudodami plaukų džiovintuvą, išsiplaukite galvą šampūnu ir ištepkite plaukus kondicio­nieriumi.	prieš naudodami; prieš pradėdami; prieš eidamas

3.4. Neasmenuojamųjų formų sąsajos su veiksmažodžių reikšmėmis

Kaip jau minėta 3.2. poskyryje, tie veiksmažodžiai, kuriuos vartojant neasmenuojamosios formos užima reikšmingą dalį, vartojami ne visomis formomis – paprastai dažnumu išsiskiria viena ar dvi neasmenuojamosios formos. Kitaip sakant, svarbu žinoti, kokios neasmenuojamosios formos kokiems veiksmažodžiams yra svarbios. Todėl tolesniuose šio skyriaus poskyriuose, remiantis 2 priedo duomenimis, bus aptariamos konkrečios neasmenuojamosios formos.

3.4.1. Veikiamosios rūšies dalyviai

Veikiamosios rūšies esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių grupės yra panašios. Ir esamojo, ir būtojo kartinio laiko dalyvių formas dažniausiai turi veiksmažodžiai, kurie nurodo gyvo veikėjo atliekamą aktyvų veiksmą. Praktinėje gramatikoje (Ramonienė, Pribušauskaitė 2003: 61) nurodoma, kad veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo, paties veikėjo atliekamą veiksmą arba patiriamą būseną. Tačiau esamojo laiko dalyvių grupėje yra nemažai ir negyviems objektams būdingo savaiminio veiksmo veiksmažodžių: VERDANTIS7, kylantis, AUGANTIS (2), vykstantis, atsirandantis, prasidedantis, reiškiantis, tinkantis, tenkantis, atrodantis. Būtojo kartinio laiko dalyvių grupėje tokių veiksmažodžių vos keli, ir jie pavartoti bevarde gimine: tekę, atsitikę, pavykę. Tokie duomenys taip pat patvirtina gramatikų informaciją (plg. Ramonienė, Pribušauskaitė 2003: 61; Judžentis 2012), kad veikiamosios rūšies dalyviai daromi iš tranzityvinių ir intranzityvinių veiksmažodžių: skaitantis žmogus, augantis medis.

Iš leksikono duomenų matyti, kad dažnų veiksmažodžių dalyvių formos nėra dažnos ir retai kada įeina į vartosenos modelius (žr. 2 priedą), bet jeigu įeina, tai paprastai modelyje žymi atributą (žr. 1.3. ĮSIKURTI modelį8), rečiau įeina į predikatinį modelį (žr. 1.4. ĮSIKURTI modelį).

1.3. [ant noun_gen|noun_loc+ĮSIKURTI_ptcp.act.pst] [Mod]
Aplankysime ir ant Lėno ežero kranto įsikūrusį prezidentui A. Smetonai dovanotą dvarą ir parką.

1.4. [Adv_loc]|[Adv]|[šalia Adv_gen] [Adv_ins] [Pred+ĮSIKURTI_ptcp.act.pst] [Sub]
Ši užeiga įsikūrusi Talino rotušėje.

Atributo funkciją atliekanti dalyvinė forma gali būti vartojama viena (1.2. AUGTI modelis) arba gali būti sudėtinio atributo dalis (2.2. AUGTI modelis, taip pat 5.1. SULAUKTI modelis):

1.2. [noun_loc+AUGTI_ptcp.act] [Mod]
Miškuose ir krūmynuose augantys agrastai paprastai menkai dera...

2.2. [AUGTI_ptcp.act] [Mod]
Optimistiškai investuotojus į NT turėtų nuteikti ir nuolat augantis turistų skaičius.

5.1. [noun_gen+SULAUKTI_ptcp.act.pst] [Mod]
...garbingo amžiaus sulaukusiam jubiliatui patartina įteikti rašytinius sveikinimus, atvirukus su palinkėjimais.

Kaip jau rašyta, dalyvių formos gali būti būdingos skirtingoms to paties žodžio reikšmėms (plg. augti pavyzdį) arba gali būti susijusios tik su viena konkrečia reikšme, pavyzdžiui, kilti atvejis, kur antrosios reikšmės „gimti tam tikroje vietovėje“ raiška – sudėtinis vardažodinis predikatas su dalyviu:

2.2. [Sub] [Pred+KILTI_ptcp.act] [iš Adv_gen]
Pirmosios knygos autorius buvo kilęs iš žemaičių tarmės ploto, todėl rašė žemaitiškai.

Būtojo kartinio laiko dalyviai tekę, atsitikę, pavykę neįeina į modelius, o ir jų dažnumas mokomajame tekstyne labai mažas (1–5 pavartojimo atvejai), bet šių reikšmių veiksmažodžiams didesniame tekstyne būtų nustatytas vartosenos modelis. Pavyzdžiui, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau – DLKT) susidarę konkrečios formos tekę konkordansą, publicistikos dalyje randame 713 atvejų, kur ši dalyvio forma įeina į junginius: [man / mums / jums] yra tekę [bendratis], plg. man yra tekę kalbėti / skaityti / girdėti9:

s 18 , bet dabar yra pats šalčiausias metas , kokį man yra tekę patirti . Taigi , nauja patirtis . Kokią atmosferą ir nuota
aletų plovimas dantų šepetukais , mušimas ir panašiai . Yra tekę girdėti , kad panašių dalykų šiandien pasitaiko ir lietuviš
a . Pas mus , Tarptautiniame teologijos institute , man yra tekę kalbėti su viena studente iš Bombėjaus , Indijos . Ji gyven
ą . Ar anksčiau jums teko viešai skaityti eilėraščius ? Yra tekę skaityti tiek , kiek tai buvo susiję su studijomis . Iš pra
- kur ? Gal Lietuvoje ? Bet juk ten jau būta , į ją jau yra tekę grįžti ne kartą , tik labai dažnai apima liūdnas jausmas ,
iniai , užmiršę savigarbą , skubiai aiškinasi ? Ar jums yra tekę kada nors girdėti , kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ,
litiškai itin įtemptoje aplinkoje . Kiekvienas , kuriam yra tekę dalyvauti įstatymų leidimo procese , žino , kad nedideli la
nijoje ar Prancūzijoje . Kadaise , prieš daugelį metų , yra tekę vakarieniauti kartu su dideliu prancūzų socialdemokratų
rinių piruetų . Štai labai pamokamą istoriją man pačiam yra tekę girdėti toje pačioje Prezidentūroje . Istoriją apie tai , j
i nusakoma kaip itin miela , jauki ir graži šalis . Man yra tekę bendrauti su savo studentais iš Kosovo , Albanijos , Bosnij

Greičiausia panašiuose junginiuose yra vartojami ir kiti du dalyviai atsitikę ir pavykę. Taigi šios būtojo kartinio laiko dalyvių formos gali būti labai naudingos mokant ne tik pačių dalyvių gramatikos, bet ir šių reikšmių veiksmažodžių vartosenos ypatybių, prie kurių, atlikus visą šios formos konkordanso tyrimą, dar būtų galima pridėti ir polinkį vartoti šią konstrukciją bendraujant formalesne (bendrine kalba), o ne mažiau formaliu lietuvių kalbos variantu (tada tiesiog sakytume jau bendravau, jau skaičiau apie tai, o ne: man yra tekę bendrauti; man yra tekę skaityti).

3.4.2. Neveikiamosios rūšies dalyviai

Tarp visų tirtų veiksmažodžių daugiau yra tokių, kuriems būdingesnės neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių formos. Būtojo laiko dalyvių formų turinčių veiksmažodžių rasta mažiau. Šios rūšies esamojo laiko dalyviai gali būti vienintelė neasmenuojamoji forma tarp visų veiksmažodžio formų (pvz.: papildomas, patiekiamas, siūlomas), tada ji dažna, vartojama įvairiais linksniais, giminėmis, skaičiais (plg. papildyti dažnumas – 114 atvejų) ir įeina į ne vieną modelį:

papildoma VERB.PTCP.PRS.SG.F.PASS.NOM (31)
papildomos VERB.PTCP.PRS.PL.F.PASS.NOM (13)
papildomas VERB.PTCP.PRS.SG.M.PASS.NOM (12)

Pavyzdžiui, veiksmažodžio siūlyti (dažnis 152) neveikiamojo dalyvio forma siūloma (dažnis 21) įeina į du vartosenos modelius:

1.2. [Pred+SIŪLYTI_ptcp] [Obj_inf]
Į namus paprastų pietų siūloma kviesti 14–15 val., iškilmingų – 18–20 val.

1.3. [SIŪLYTI_ptcp] [Mod]
Valakupių dviračių maršrutas skirtas ramiai ir maloniai išvykai į gamtą. Siūlomo maršruto ilgis – 16,4 km.

Neveikiamosios rūšies formos į vartosenos modelius įeina dažniau negu veikiamosios rūšies dalyvių formos (žr. 2 priedą), nes, kaip jau minėta, jų leksikone yra daugiau. Iš 100 neveikiamosios rūšies esamojo laiko formų į modelius (kartais ir į kelis) įeina pusė dalyvių formų. Iš 62 neveikiamosios rūšies būtojo laiko formų į modelius taip pat įeina pusė dalyvių formų.

Pagal modeliuose atliekamą funkciją neveikiamosios rūšies dalyviai arba žymi atributą (žr. 1.1. PARDUOTI modelį), arba yra predikato dalis (žr. 1.3. PARDUOTI modelį):

1.1. [PARDUOTI_ptcp.pass] [Mod]
...numatyta, kad iki 2025 m. Lietuvoje įregistruoti nauji elektromobiliai sudarytų 10 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių

1.3. [Sub] [Pred+PARDUOTI_ptcp.pass] [Adv]
Laidas, lemputės lizdas ir gaubtelis prie lubų parduodami atskirai.

Sintaksinių funkcijų lentelėje (žr. 1 lent.) matyti, kurių veiksmažodžių neveikiamosios rūšies formos atlieka atributo funkciją: vadinamas(is); rengiamas; patiekiamas, lankomas, saugomas; sudedamoji; siūlomas; (vos) pastebimas; priimtas; geriamas(is); kuriamas; sėdimoji; bandomasis; (gerai) pažįstamas; matomas; laukiamas. Tai veiksmažodžiai, kurių vartosena linksta į

a) būdvardiškąją10, pavyzdžiui, 1.2. GYVENTI modelis:

1.2. [GYVENTI_ptcp][Mod] 
Galiu priimti gyventi pas save arba keisti gyvenamąjį plotą. 

b) įvardiškąją (ją kartais dar pabrėžia ir įvardžiuotinė forma, plg. 1.4. VADINTI modelis):

1.4. [VADINTI_ptcp.pass.def] [Mod]
Iki šiol išlikę vadinamosios Panemunės pilys ir piliakalniai – Panemunės, Raudonės, Veliuonos, Seredžiaus, Raudondvario.

Tarp neveikiamosios rūšies dalyvių esamojo laiko formų neretai pasitaiko ir bevardės giminės formų, kurios aiškiai siejasi su panašios reikšmės veiksmažodžiais, plg.: PATARIAMA, PLANUOJAMA, TIKIMA, ketinama, TEIGIAMA, pranešama, pasakojama, manoma, elgiamasi, laikomasi, paaiškinama, palaukiama. Praktinėje gramatikoje (Ramonienė, Pribušauskaitė 2003: 63) minima, kad neveikiamieji dalyviai, padaryti iš tranzityvinių veiksmažodžių, paprastai turi visas tris giminės formas, o iš intranzityvinių – paprastai vartojamos tik bevardės giminės formos.

Didžioji dalis šių veiksmažodžių vartojama modeliuose su prijungiamuoju sakiniu (žr. 1 lent.): planuojama, kad...; pastebėta, kad...; (pranešime žiniasklaidai) rašoma, kad...; primenama, kad...; tikima, kad...; kalbama, kad...; teigiama, kad...; kaip teigiama, ...; sakoma, kad...; tikimasi, kad... Atrasta, kad panašių reikšmių veiksmažodžiai ar netgi tie patys veiksmažodžiai yra vartojami ir būtojo laiko dalyvio forma: TIKĖTA, NUSPRĘSTA, pranešta, tikėtasi, manyta, pasakyta, džiaugtasi (tiesa, labai nedaug jų įeina į modelius, reikėtų juos tirti didesniame tekstyne).

1.4. [Pred+PRIMINTI_ptcp.pass.prs.n], kad
Primenama, kad bet kokios tarnybos specialistai dėvi specialią aprangą ir turi darbo pažymėjimus.

1.5. [apie Obj_acc] [Pred+SAKYTI_ptcp.pass.prs.n], kad
Sakoma, kad norint pažinti šalį ir jos žmones, pirmiausiai reikia apsilankyti turguje.

1.4. [kaip] [Pred+TEIGTI_ptcp.pass.prs] [Obj_loc]
Šie projektai buvo parengti siekiant pagerinti prastėjančią šalies infrastruktūrą, dėl kurios, kaip teigiama, smunka Didžiosios Britanijos ekonomikos našumas.

Modeliai, kuriuose vartojami tokie neveikiamosios rūšies dalyviai, mažai varijuoja, o jų priklausymas žanrui gali būti nusakytas kaip informaciniai tekstai. Neveikiamosios rūšies dalyvių vartosenai mokytis ir iliustruoti galėtų būti tinkami ir viešieji užrašai (Stovėti draudžiama. Šunis vedžioti ir maudyti draudžiama. Pašaliniams eiti draudžiama.).

Kitos neveikiamosios rūšies dalyvių esamojo laiko bevardės formos vartojamos modeliuose, kuriuose žymi kelianario predikato dalį (1.3. PAPILDYTI modelis ir 1.3. PRIVALĖTI modelis):

1.3. [Pred+PAPILDYTI_ptcp.pass] [Obj_gen]
Prekių papildoma kasdien.

1.3. [Pred+PRIVALĖTI_ptcp.n+V_inf] [Obj_acc]
Filtrą privaloma išvalyti kiekvieną kartą, kai tik jis užsikemša, arba kas 3 mėnesius.

Iš veiksmažodžių, įeinančių į modelius, atliekamų sintaksinių funkcijų matyti, kad neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai dažnai vartojami tiek kaip atributai, pavyzdžiui, 1.2. ATLIKTI modelis, tiek kaip predikato dalys, pavyzdžiui, 1.3. ATLIKTI modelis (taip pat žr. 1 lentelę):

1.2. [Sub] [Pred+ATLIKTI_ptcp.pass]
Šis bandymas buvo atliktas po trijų balistinių raketų paleidimų liepos 19 dieną...

1.3. [ATLIKTI_ptcp.pass] [Mod]
Gal išlošite loterijoje, o gal būsite tinkamai įvertintas ir sulauksite piniginio atlygio už atliktus darbus.

3.4.3. Reikiamybės dalyviai

Šių dalyvių rasta tik trijų veiksmažodžių (lankyti, patarti, pasakyti) vartosenoje: LANKYTINAS, PATARTINA ir pasakytina. Net ir pagal didesnio tekstyno (plg. morfologiškai anotuoto MATo) duomenis, tai yra reta forma11, todėl nestebina nedidelis reikiamybės dalyvių skaičius mokomajame tekstyne. Tačiau tai rodo stiprų ryšį tarp šios formos ir konkrečių veiksmažodžių. Pavyzdžiui, tarp veiksmažodžio lankyti neasmenuojamųjų formų yra tik dvi: lankomas (vartojama ir daugiau linksnių) ir lankytinas (vartojama ir daugiau linksnių). Reikiamybės dalyvio forma vartojama tik modelyje, kuri žymi atributą (1.2. LANKYTI modelis). Manytina, kad šią būdvardiškai vartojamą formą būtų verta pateikti antraštyne kaip būdvardį, įsiminti mokant(is) kelionių žodyno.

1.2. [LANKYTI_ptcp.pass.prs]|[LANKYTI_ptcp.nec] [Mod]
Vaikštinėjant šiame parke galima išvysti, kaip susilieja Nemuno ir Neries upės, čia gausu lankytinų vietų...

Kai kurių dažnų veiksmažodžių polinkis į vartoseną reikiamybės dalyvio forma rastas ir „Dažninio rašytinės lietuvių kalbos žodyno“ (Utka 2009) medžiagoje: pavyzdžiui, neigiamojo veiksmažodžio nepavydėti dažnumas – vos 9 atvejai, tačiau, peržiūrėjus jo kaitybines formas, matyti, kad dominuoja reikiamybės dalyvių formos: nepavydėtina (4), nepavydėtinas (2), nepavydime (1), nepavydėjo (1), nepavydėtų (1). Šie duomenys rodo, kad forma su neiginiu aiškiai linksta į būdvardinę vartoseną, taigi verta įsidėmėti arba atkreipti dėmesį būtent į formą nepavydėtinas, -a.

Tarp veiksmažodžio patarti neasmenuojamųjų formų taip pat yra tik dvi: esamojo laiko ir reikiamybės – patariama ir patartina, jos abi įeina į vieną modelį:

1.3. [Pred+PATARTI_ptcp.nec.n|PATARTI_ptcp.pass] [Obj_inf]
Rytą patartina tepti odą drėkinamuoju kremu.
{Juodųjų serbentų} uogose daug vitaminų, todėl jas patariama valgyti šviežias organizmui stiprinti.

Atlikus formos pasakytina paiešką DLKT publicistikos dalyje (iš mokomojo tekstyno duomenų joks vartosenos modelis su šiuo žodžiu nesudarytas), gauta 518 pavartojimo atvejų:

ms , perversmams , stichinėms nelaimėms ir pan. Ypač tai pasakytina apie tuos atvejus , kai tokio pobūdžio pakitimai išvirst
draudžiami verslo santykiai su juo ar su jo šeima . Tai pasakytina ir apie namo išnuomojimą ar pardavimą . Jugoslavijos žin
ko jokios kritikos , - sakė D . Karčiauskas . - Tas pats pasakytina ir apie lengvuosius automobilius . Mieste , kuriame gyve
lūs ir gilūs , - sako daktaras Keilas . - Beje , tas pat pasakytina ir apie Šekspyro gamtos , muzikos aprašymus , apie jo fi
, terminologijos praktikoje sunkiai įgyvendinamas . Tai pasakytina apie daugelį kalbų . Pradiniame mokslo sričių terminijos
igali ir įsitvirtina iš kelių sinonimų ar variantų . Tai pasakytina ir apie standartizuotos terminijos kūrimosi procesą . Da
. . . ) arba bent jau sukelti įvairių minčių . Panašiai pasakytina ir apie švietimą . Mokslininkų teorijos ar valdininkų in
nemaža žvejų dienas ir naktis atiduoda žūklei . Tai ypač pasakytina apie meškeriotojus , tykančius karpių : įsirengę stovykl
epistemines sociologijos ribas ( beje , lygiai tas pats pasakytina apie visus didžiuosius sociologus : į sociologiją ateina

Matyti, kad ši forma taip pat yra ilgesnio junginio dalis: tas pats / tai pasakytina [ir] apie... Tačiau, atsižvelgiant į mokinių poreikius, reikalingesnė išmokti forma vis dėlto būtų patartina, nes vartojama instrukcijose, reklamose, taigi informaciniuose žanruose, kurie mokantis kalbos yra svarbesni nei forma pasakytina, kuri būdingesnė formalesniam stiliui.

3.4.4. Pusdalyviai

Palyginti daug veiksmažodžių (apie 70 iš 200) turi pusdalyvių formų; matyti, kad tokios formos būdingesnės aktyvų veiksmą reiškiantiems veiksmažodžiams. Tiesa, tai nėra dažnos formos (manytina, dėl mažo tekstyno ir dėl to, kad pusdalyviai ir šiaip nėra dažna forma). Į modelius įeina tik trys pusdalyviai: naudodamas, pradėdami, eidamas. Iš sintaksinių funkcijų modeliuose (žr. 1 lent.) matyti, kad mokomajame tekstyne pusdalyvių formų modeliai – tai modeliai, žymintys laiko aplinkybes:

1.3. [prieš NAUDOTI_psd Obj_acc] [Pred]
Prieš naudodami plaukų džiovintuvą, išsiplaukite galvą šampūnu ir ištepkite plaukus kondicionieriumi.

Šiuose modeliuose vartojamą pusdalyvio formą galima sieti su instrukcijų žanru.

Remiantis informacija gramatiniuose darbuose, galima teigti, kad pusdalyviais gali būti reiškiamas ne tik laikas, bet ir būdas, priežastis, sąlyga, nuolaida (Ramonienė, Pribušauskaitė 2003: 65), ir 2 priede nurodytos pusdalyvių formos greičiausiai žymi bent keletą šių funkcijų. Tačiau leksikono modeliuose su tirtais veiksmažodžiais buvo nustatyta tik laiko funkcija (kaip 1.3. NAUDOTI modelyje).

3.4.5. Padalyviai

Kaip ir pusdalyvių atveju, padalyviais gali būti reiškiamas laikas, būdas, priežastis, sąlyga, nuolaida (Ramonienė, Pribušauskaitė 2003: 66). Nors padalyvių formų 2 priede pateikta nemažai, į modelius šių formų beveik neįtraukta, todėl sunku kalbėti apie jų sintaksines funkcijas (tiesa, jas galima nustatyti mokomajame tekstyne). Padalyvių formų (esamojo ir būtojo kartinio laikų) yra panašiai tiek, kiek ir pusdalyvių, bet tik viena iš padalyvių formų įtraukta į modelį:

2.7. [KALBĖTI_pad apie Obj_acc], [Pred]
Kalbant apie būstą, norėtųsi priminti vieną seną tiesą − namai dažniausiai rodo šeimininkų charakterį.

Matyt, padalyviai, kaip ir anksčiau aptarti pusdalyviai, retai pavartoti dėl mokomojo tekstyno tekstų morfologinių ypatybių, tokių neasmenuojamųjų formų tokio tipo tekstyne tiesiog dar nedaug, todėl nenustatoma ir jų vartosenos modelių. Kita vertus, kai kurių padalyvių dažnumą lemia tai, kad jie įeina į pastoviuosius žodžių junginius, plg. forma pasakius: kaip čia pasakius, tiksliau pasakius, atvirai pasakius. Taigi kai kurių veiksmažodžių neasmenuojamųjų formų mokymo strategija gali būti pastoviųjų žodžių junginių, kuriuose jos vartojamos, mokymas.

Išvados

Šio tyrimo atsiradimą lėmė ankstesni lietuvių kalbos morfologijos mokymosi tyrimai: jie, nors ir negausūs, atskleidžia, kad turtinga lietuvių kalbos kaityba yra iššūkis negimtakalbiams, o tekstynų duomenys, kaip ir kitų morfologiškai turtingų kalbų atveju, gali padėti mokant kaitybos. Duomenys iš tekstynų skatina labiau remtis vartosena, o ji rodo, kad veiksmažodžiams nėra aktuali visų potencialių asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų formų įvairovė. Todėl, mokant(is) leksikos, svarbu mokyti(s) konkretaus žodžio vartosenai svarbių formų – dažnų formų, o, mokant(is) gramatinių formų, svarbu jas susieti su reikalinga leksika.

Ištyrus 200 dažnų lietuvių kalbos veiksmažodžių, aprašytų leksikone, jie suskirstyti į tris grupes pagal neasmenuojamųjų formų skaičių: pirmoji grupė, kuriems neasmenuojamosios formos itin būdingos (sudaro daugiau negu 50 proc. visų veiksmažodžio formų), yra mažiausia (11 veiksmažodžių); antroji grupė, kur tokios formos užima nuo 10 iki 50 proc., palyginti didelė (apima 117 skirtingų veiksmažodžių). Trečiajai veiksmažodžių grupei, kurioje neasmenuojamosios formos sudaro mažiau nei 10 proc., priskirti 69 žodžiai. Nustatyta, kad nėra taip, kad kuo dažnesnis veiksmažodis, tuo didesnę dalį jo vartosenoje sudaro neasmenuojamosios formos. Veiksmažodis gali būti retai pavartotas, bet jeigu jo vartosenai svarbi kuri nors neasmenuojamoji forma, tai ir išryškės.

Pirmojoje grupėje beveik visi veiksmažodžiai yra tokie, kuriuos vartojant neasmenuojamųjų formų dažnumą lemia tik viena ar dvi dažnai vartojamos neasmenuojamosios formos (pvz., neveikiamosios rūšies dalyvis). Antrosios grupės veiksmažodžių vartosenoje rasta palyginti daug neasmenuojamųjų formų (kelios dalyvių formos, pusdalyviai), bet, palyginti su visomis veiksmažodžio formomis, ši neasmenuojamųjų formų įvairovė yra ne tokia reikšminga. Net jeigu neasmenuojamųjų formų yra kelios, kuri nors viena ar dvi neasmenuojamosios formos yra dažnesnės ir įeina į modelius. Vadinasi, jei tam tikriems veiksmažodžiams neasmenuojamosios formos yra svarbios, tai svarbu žinoti ir kokios tai formos – dalyviai (svarbi ir jų rūšis bei laikas), pusdalyviai ar padalyviai.

Tiriant neasmenuojamųjų formų sąsajas su vartosenos modeliais, buvo įtraukti visų trijų grupių veiksmažodžiai ir nustatyta, kurios neasmenuojamosios formos vartosenos modeliuose žymi atributo (veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviai), sudėtinio predikato (daugiausia neveikiamosios rūšies dalyviai), aplinkybių funkcijas (pusdalyviai, retai padalyviai). Ištyrus neasmenuojamųjų formų sąsajas su veiksmažodžių reikšmėmis, matyti, kad svarbu turėti informacijos apie konkrečią leksiką, kuriai būdingos tam tikros neasmenuojamosios formos (tam parengtas ir 2 straipsnio priedas). Tarkim, bevardės giminės formos būdingos panašios reikšmės veiksmažodžiams patarti, teigti, pranešti, pasakoti, paaiškinti, kurių formos įeina į vartosenos modelius su šalutiniu sakiniu su kad, plg.: pastebėta, kad...; (pranešime žiniasklaidai) rašoma, kad...; primenama, kad...; kalbama, kad...; teigiama, kad...; sakoma, kad... Kai kurie vartosenos modeliai gali turėti sąsajų su žanru, skirtingu kalbos formalumo lygiu, taigi gramatinių formų mokymą patogu sieti ir su diskurso kompetencijos lavinimu.

Iš lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo praktikos žinoma, kad mokytojai žemesniuose lygiuose pristato, pavyzdžiui, neveikiamosios rūšies dalyvius tiesiog kaip savarankiškus žodžius (draudžiama, neleidžiama) arba moko tam tikrų frazių su neasmenuojamosiomis formomis (pvz., mokantis apie sveikatą pristatoma frazė pacientai į kabinetą kviečiami). Taigi pirmiausia neasmenuojamųjų formų mokoma aptariant leksiką, o ne gramatiką. Tikimasi, kad, turėdami daugiau informacijos, kokiems dažniems veiksmažodžiams yra būdingos neasmenuojamosios formos, mokytojai galės papildyti ir leksikos, ir gramatikos mokymą.

Mokant leksikos, svarbu, kad mokinys dažnai susidurtų su tais žodžiais ar žodžių junginiais, kurių turi išmokti (Schmitt, Schmitt 2020: 171–174). Mokinys turi žodį vartoti, matyti skaitomuose tekstuose ir pan., todėl svarbu, kad jam iš karto būtų žinoma, kokiomis formomis konkretų žodį galima pamatyti vartojant, tai padės jam įsiminti būtent dažnas, vadinasi, ir reikalingas žodžio formas, taigi įsidėmėti ir patį žodį. Kartais forma svarbi ir dėl to, kad skiria daugiareikšmio žodžio reikšmes. Vis dėlto kalbos mokymosi tyrėjai įspėja, kad jeigu žinios apie gramatines formas panaudojamos leksikai skirtose pratybose, tai turi būti daroma tikslingai, nes mokiniai negali visko aprėpti. Ir jeigu jie susikoncentruos į žodžio reikšmės mokymąsi, tai neskirs dėmesio žodžio formai (Barcroft 2002, cit. iš Schmitt, Schmitt 2020: 170).

Tinkamos leksikos vartojimas taip pat svarbus gramatikai mokyti. Tiesa, jau ir dabar komunikacinio mokymo gairėse komunikacinė intencija (ko mokomasi, kokia tema) yra paskata mokytis tam tikros leksikos ir gramatikos (Pribušauskaitė et al. 2022: 52). Pavyzdžiui, norėdami papasakoti apie šeimą, mokiniai mokosi žodžių apie šeimą, o iš gramatikos – II veiksmažodžių asmenuotės asmenų galūnes, daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos galininko linksnių galūnes ir pan. Taigi tikėtina, kad, turėdami informacijos, kokiems veiksmažodžiams ir kokios neasmenuojamosios formos būdingesnės, mokytojai galės tikslingiau integruoti šiuos žodžius (tiksliau, šiuos žodžius neasmenuojamosiomis formomis) mokydami konkrečių temų, parinkdami juos konkrečioms komunikacinėms intencijoms, atskleisdami žanro ypatybes rašymo užduotyse ir pan. Duomenų iš vartosenos (t. y. tekstynų) mokytojai ir mokiniai gali rasti ne tik mokomajame ar kituose lietuvių kalbos tekstynuose, bet ir šiame straipsnyje aprašytame leksikone, taip pat anksčiau morfologiškai anotuoto tekstyno pagrindu parengtame „Dažniniame rašytinės lietuvių kalbos žodyne“ (Utka 2009).

Duomenų šaltiniai

Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (sud. Utka, A., E. Rimkutė, J. Kovalevskaitė, A. Bielinskienė, M. Petkevičius, R. Petrauskaitė, J. Mikelionienė). 2017. http://corpus.vdu.lt/lt/.

Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas (sud. Kovalevskaitė, J., A. Bielinskienė, L. Boizou, L. Jancaitė, E. Rimkutė). 2021. https://doi.org/10.7220/kalbu.vdu.lt.leksikonas.

Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas (sud. Rimkutė, E., L. Kamandulytė-Merfeldienė, G. Aleksandravičiūtė, L. Anglickienė, G. Barkauskaitė, A. Bielinskienė, L. Boizou, G. Grigonytė, J. Kovalevskaitė, G. Virbickienė). 2022. https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/mokomasis-tekstynas/.

Literatūros sąrašas

Biber D., R. Reppen. 2002. What does frequency have to do with grammar teaching? Studies in Second Language Acquisition 24 (2), 199–208.

Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys. 2008. Vilnius. http://www.vertinimas.uki.vu.lt/UserFiles/File/maketas.pdf (žiūrėta 2022-11-22).

Boizou, L., J. Kovalevskaitė, E. Rimkutė. 2020. Lithuanian Pedagogic Corpus: Correlations between Linguistic Features and Text Complexity. Proceedings of the 9th International Conference Baltic HLT 2020. Frontiers in Artificial Intelligence and Applications 328. Amsterdam, Berlin, Tokyo, Washington, DC: IOS Press, 233–240.

Brinkutė, R. 2018. Gramatinių kategorijų pasiskirstymas morfologiškai anotuotame lietuvių kalbos tekstyne. Magistro darbas. Vytauto Didžiojo universitetas.

Bružaitė-Liseckienė, J. 2020. Vartosenos dažnumo įtaka lietuvių kalbos objekto raiškos taisyklingumui: rusakalbių gimnazistų atvejis. Kalbų studijos 36, 97–116.

Dabašinskienė, I. 2009. Šnekamosios lietuvių kalbos morfologinės ypatybės. Acta Linguistica Lithuanica 60, 1–15.

Dargis, R., I. Auzina, I. Kaija, K. Levane-Petrova, K. Pokratniece. 2022. Corpus Based Self-Assessment Platform for Latvian Language Learners. Baltic Journal of Modern Computing 10 (3), 392–401.

Grabowski, L. 2007. The National Russian Corpus as a teaching tool – general observations and case studies from the perspective of Russian language teaching in Poland. http://itug.prv.pl/9.html.

Grigonytė, G., J. Kovalevskaitė, E. Rimkutė. 2018. Linguistically-Motivated Automatic Classification of Lithuanian Texts for Didactic Purposes. Proceedings of the Eighth International Conference Baltic HLT 2018. Frontiers in Artificial Intelligence and Applications 307. Amsterdam, Berlin, Tokyo, Washington, DC: IOS Press, 38–46.

Judžentis, A. 2012. Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kovalevskaitė, J., L. Boizou, A. Bielinskienė, L. Jancaitė, E. Rimkutė. 2020a. The First Corpus-driven Lexical Database of Lithuanian as L2. Proceedings of the 9th International Conference Baltic HLT 2020. Frontiers in Artificial Intelligence and Applications 328. Amsterdam, Berlin, Tokyo, Washington, DC: IOS Press, 245–252.

Kovalevskaitė, J., E. Rimkutė. 2020b. Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas: naujas išteklius lietuvių kalbos besimokantiesiems. Darnioji daugiakalbystė 17, 201–233.

Kovalevskaitė, J., E. Rimkutė. 2022a: Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas: nauja tekstyno pagrindu parengta leksinė bazė. Darnioji daugiakalbystė 22, 154–193.

Kovalevskaitė, J., E. Rimkutė, J. Ruzaitė. 2022b. Tekstynai ir jų išvestiniai produktai lietuvių kalbos mokymui(si) bei tyrimams. Mokomoji priemonė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Lietuvių kalbos mokinių tekstynas (sud. Ruzaitė, J. S. Dereškevičiūtė, V. Kavaliauskaitė-Vilkinienė, E. Krivickaitė-Leišienė). 2021. https://kalbu.vdu.lt/mokymosi-priemones/mokiniu-tekstynas/.

Pribušauskaitė, J., M. Ramonienė, V. Stumbrienė, L. Vilkienė. 2022. Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas. Keletas metodikos klausimų. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Ramonienė, M., J. Pribušauskaitė, L. Vilkienė. 2006. Pusiaukelė. Europos Taryba.

Ramonienė, M., Pribušauskaitė, J. 2003. Praktinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Baltos lankos.

Ramonienė, M, J. Pribušauskaitė, L. Vilkienė. 2016a. Slenkstis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Ramonienė, M, J. Pribušauskaitė, L. Vilkienė. 2016b. Aukštuma. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Savickienė, I. 2005. Linksnių vartojimo dažnumas ir daiktavardžio reikšmė. Acta linguistica Lithuanica 52, 59–65.

Savickienė, I. 2006. Linksnio kategorijos įsisavinimas: lietuvių kalba kaip gimtoji ir svetimoji. Kalbotyra 56 (3), 122–129.

Schmitt, N., D. Schmitt. 2020. Vocabulary in Language Teaching. 2nd edition. Cambridge: Cambridge University Press.

Sinclair, J. 2000. Lexical Grammar. Darbai ir Dienos 24, 191–201.

Stumbrienė, V. 2016. Lūžis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Utka, A. 2009: Dažninis rašytinės lietuvių kalbos žodynas:  1 milijono žodžių morfologiškai anotuoto tekstyno pagrindu. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. http://hdl.handle.net/20.500.11821/12.

Vališová, P., K. Osolsobě. 2012. Using data-driven method in teaching Czech as a foreign language. J. Thomas, A. Boulton (eds). Input, Process and Product. Development in Teaching and Language Corpora. Brno: Masaryk University Press, 183–194.

Vilkaitė-Lozdienė, L., N. Schmitt. 2020. Frequency as a guide for vocabulary usefulness: High-, mid- and low-frequency words. S. Webb (ed.). The Routledge Handbook of Vocabulary Studies.

Straipsnis įteiktas 2022 m. lapkritį
Priimtas 2023 m. balandį

Priedai

1 priedas. Analizuotų veiksmažodžių sąrašas

Šiame priede pateikti visi 200 analizuotų veiksmažodžių iš Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono. Pirmame lentelės stulpelyje nurodyta veiksmažodžio lema, antrame stulpelyje – dažnumas mokomajame tekstyne (analizuoti tie veiksmažodžiai, kurių dažnumas ne mažiau kaip 100 pavartojimo atvejų).

Veiksmažodis	Dažnumas tekstyne
gyventi	1294
eiti	1021
sakyti	827
manyti	767
dirbti	752
pasakyti	718
pradėti	688
kalbėti	595
atrodyti	551
susipažinti	547
daryti	523
matyti	510
suprasti	509
laukti	504
padėti_112	502
gauti	493
valgyti	472
imti	447
mėgti	433
patikti	427
likti	422
padaryti	411
ieškoti	405
pamatyti	403
augti	399
vykti	395
rasti	380
skirti	374
važiuoti	372
naudoti	343
vadinti	338
veikti	321
grįžti	316
mylėti	315
duoti	315
tikti	313
leisti_1	303
išeiti	299
stovėti	289
baigti	281
tekti	281
tapti	279
palikti	270
virti	268
rašyti	261
atsakyti_1	261
parašyti	259
gerti	256
atlikti	256
stengtis	252
sėdėti	246
prašyti	241
girdėti	236
atvykti	231
pasirinkti	230
sukurti	228
bandyti	227
kepti	222
pasakoti	219
prasidėti	218
galvoti	217
laikyti_1	215
tikėtis	214
keliauti	212
kviesti	208
atsirasti	208
rodyti	205
nueiti	202
priklausyti	202
pirkti	201
parodyti	201
praeiti	200
pažiūrėti	198
siekti	198
pasirodyti	197
skaityti	193
paimti	193
jaustis	193
kilti	193
tapyti	193
atleisti	192
pastatyti	191
suteikti	189
pasiekti	188
reikšti	187
dėti	184
gimti	181
sužinoti	181
pakeisti	180
paklausyti	179
klausyti	178
sudėti	175
atnešti	174
mirti	173
priimti	172
rinktis_1	169
susitikti	169
prisiminti	168
dalyvauti	165
teigti	164
sutikti_1	164
pagalvoti	163
bėgti	161
saugoti	161
pateikti	159
keisti	155
rinkti	154
atsiprašyti	153
siūlyti	152
kurti_1	151
gaminti	151
palaukti	150
išlikti	148
įsigyti	148
mokėti_2	148
nustatyti	147
miegoti	146
nepamiršti	146
aplankyti	144
mokytis	142
jausti	142
nesuprasti	142
pranešti	142
mokėti_1	140
planuoti	140
studijuoti	139
tikėti	138
paruošti	138
statyti	136
sektis	134
parduoti	134
pasiūlyti	134
pastebėti	134
atvažiuoti	133
išgerti	133
supjaustyti	133
klausti	132
privalėti	132
pavykti	130
laikytis_1	129
auginti	129
paskambinti	129
bijoti	129
džiaugtis	129
nurodyti	129
priminti	129
kelti	129
praleisti_1	128
įsikurti	128
tarti	127
sulaukti	127
elgtis	127
stebėti	127
atidaryti	125
pakelti	125
išgirsti	124
pasiimti	123
pamiršti	123
sudaryti_1	123
bendrauti	122
surasti	122
patirti	122
vertinti	120
derėti_1	119
išvykti	118
įrengti	117
kainuoti	116
nusipirkti	116
dainuoti	116
nematyti	116
spausti	115
papildyti	114
vartoti	114
ketinti	114
sudaryti_2	114
rengti_1	112
pažinti	112
pakviesti	110
pasidaryti	110
sukelti	109
atsitikti	107
skambinti	107
nešti	107
pakilti	107
kreiptis	107
paaiškinti	107
įsivaizduoti	106
nuspręsti	106
šokti	105
patarti	105
patekti	104
nupirkti	103
pasistengti	103
vaikščioti	102
lankyti	102
atiduoti	102
patiekti	102
liautis	102
mirtis	101
papasakoti	101
prieiti	100

2 priedas. Analizuotų veiksmažodžių pasiskirstymas pagal neasmenuojamąsias formas

Šiame priede pateiktos straipsnyje analizuotų veiksmažodžių neasmenuojamosios formos (norint rasti kitas 2 priede pateiktų veiksmažodžių formas, reikia žiūrėti informaciją leksikone (ieškoti įvedus bendratį).

Jei neasmenuojamoji forma įeina į vartosenos modelį, ji užrašyta didžiosiomis raidėmis. Skliaustuose nurodytas modelių skaičius, jei jų daugiau negu vienas. Jei žodis vartojamas keliomis formomis (pvz., dalyviai vartojami vyriškąja ir moteriškąja gimine, vienaskaita ir daugiskaita, įvairiais linksniais), kaip pagrindinė pateikiama viena forma – tipiška lema. Dalyviams tai vyriškosios giminės vienaskaitos vardininkas, pusdalyviams – vyriškosios giminės vienaskaita. Jei žodis vartojamas tik viena forma (tai svarbu dalyviams ir pusdalyviams), tai ta konkreti forma ir nurodyta. Tais atvejais, kai forma gali būti suprantama dvejopai, pavyzdžiui, manoma – moteriškoji ir bevardė giminė, skliaustuose parašyta reikalinga giminė.

Neasmenuojamoji forma	Konkreti analizuotų veiksmažodžių forma
Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai	atnešantis, atrodantis, atsirandantis, ATVAŽIUOJANTIS, atvykstantis, AUGANTIS (2), auginantis, bandantis, bijantis, dainuojantis, dalyvaujantis, darantis, derantis, DIRBANTIS, gyvenantis, grįžtantis, ieškantis, išeinantis, išvykstantis, jaučiantis, KEIČIANTIS, keliantis, keliaujantis, ketinantis, kylantis, laikantis, LAUKIANTIS, mėgstantis, miegantis, mylintis, MOKANTIS, nesuprantantis, nešantis, pasakojantis, pasidarąs, patinkantis, pažiūrėjusi, praleidžiantis, prasidedantis, prašantis, priimantis, PRIMENANTIS, reiškiantis, renkantis, sėdintis, siekiantis, stebintis, stovintis, studijuojantis, SUKELIANTIS, suprantantis, sutinkantis, tenkantis, tikintis, tinkantis, vaikštantis, VARTOJANTIS, važiuojantis, veikiantis, VERDANTIS, vertinantis, vykstantis
Veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviai	aplankęs, atidaręs, atidavęs, atsakęs, atsiradęs, atsitikę, atvažiavęs, ATVYKĘS, baigęs, dalyvavęs, davęs, gavęs, GIMĘS (4), girdėjęs, gyvenęs, grįžęs, įsigijęs, ĮSIKŪRĘS (3), išėjęs, IŠGĖRĘS, išgirdęs, IŠLIKĘS (2), IŠVYKĘS, kainavęs, KALBĖJĘS (2), KILĘS, leidęs, LIKĘS, matęs, miręs, MIRUSYSIS, nematęs, nuėjęs, nupirkęs, nusipirkęs, nusprendęs, padaręs, pagalvojęs, pakėlęs, pakilęs, pakvietęs, pamatęs, pamiršęs, parašęs, pasiekęs, pasirinkęs, pasirodęs, pasistengęs, pasiūlęs, paskambinęs, patekęs, patikęs, PATYRĘS (2), pavykę, pradėję, PRAĖJĘS (2), prasidėjęs, priėjęs, priėmęs, prisiminęs, radęs, skaitęs, sukūręs, SULAUKĘS, supratęs, suradęs, susipažinęs, susitikęs, sutikęs, sužinojęs, tapęs (lema tapyti), tapęs (lema tapti), tekę, veikęs
Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyviai	dalyvausiantis, padarysiantis
Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai	ATIDAROMAS, atleidžiamas, atliekamas, atnešamas, atsakomas(is), AUGINAMAS (2), baigiamasis, BANDOMASIS, daromas, DEDAMAS (2), duodamas, elgiamasi, GAMINAMAS (2), gaunamas, GERIAMAS, girdimas, GYVENAMASIS, ieškomas, imamas, jaučiamas, KALBAMAS, KEIČIAMAS, KELIAMAS, kepamas, ketinama (bev. g.), klausiamas, KURIAMAS, kviečiamas, laikomas, laikomasi, LANKOMAS (LANKOMIAUSIAS), LAUKIAMAS, leidžiamas, manoma (bev. g.), MATOMAS (2), mėgstamas, MYLIMAS (2), MOKAMAS, NAUDOJAMAS, nematomas, nepamirštamas, NURODOMAS, paaiškinama (bev. g.), padaromas, padedamas, pakeliamas, palaukiama (bev. g.), paliekamas, pamirštamas, PAPILDOMAS (2), PARDUODAMAS (2), parodomasis, PARUOŠIAMAS (3), pasakojama (bev. g.), pasiekiamas, pasirenkamas, PASTEBIMAS (3), PATARIAMA (bev. g.), PATEIKIAMAS, PATIEKIAMAS (2), PAŽĮSTAMAS, perkamas, PLANUOJAMA (bev. g.), pranešama (bev. g.), prieinamas, PRIIMAMAS, priklausomi, PRIMENAMAS, randamas, RAŠOMAS (2), RENGIAMAS (2), RENKAMAS, RODOMAS, SAKOMA (bev. g.), SAUGOMAS (2), SĖDIMAS, siekiama (bev. g.), SIŪLOMAS (2), skiriamasis, SPAUDŽIAMAS, STATOMAS, stebimas, SUDAROMAS, sudedama, SUDEDAMOJI, sukeliamas, sulaukiamas, suprantamas, suteikiamas, TEIGIAMA (bev. g.) (2), TIKIMA (bev. g.), TIKIMASI, VADINAMA (2), VADINAMAS(IS), VALGOMAS, VARTOJAMAS, važiuojamasis, veikiamas, VERDAMAS, VERTINAMAS
Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai	ATIDARYTAS, atiduotas, ATLEISTAS (2), ATLIKTAS (2), atneštas, baigta, darytas, duotas, džiaugtasi, GAUTAS, imtas, ĮRENGTAS (3), ĮSIGYTAS, KEPTAS, laikytas, laikytasi, lauktas, manyta (bev. g.), matytas, nematytas, nupirktas, NURODYTAS (3), NUSPRĘSTA (bev. g.), NUSTATYTAS (2), paaiškintas, PADARYTAS, pakeistas, PAKVIESTAS, PALIKTAS, PAMIRŠTAS, papasakotas, parašytas, parodytas, PARUOŠTAS (3), pasakyta (bev. g.), pasirinktas, pasiūlytas, PASTATYTAS (3), PASTEBĖTAS, PATEIKTAS, PATIRTAS, pirktas, PRADĖTAS, PRAEITAS, praleistas, pranešta (bev. g.), prašytas, PRIIMTAS, rastas, SKIRTAS, SPAUSTAS, STATYTAS, SUDARYTAS, sukeltas, sukurtas, SUPJAUSTYTAS, suteiktas, sutiktas, TIKĖTA (bev. g.), tikėtasi, VIRTAS (2)
Reikiamybės dalyviai	LANKYTINAS, pasakytina (bev. g.), PATARTINA (bev. g.)
Pusdalyviai	atsakydamas, atsiprašydamas, augdamas, bandydamas, bėgdamas, bendraudamas, bijodamas, dainuodamas, darydamas, džiaugdamasis, EIDAMAS, elgdamasis, galvodamas, gerdamas, girdėdamas, gyvendamas, ieškodamas, imdamas, įsivaizduodami, išeidamas, išvykdamas, jausdamas, kalbėdamas, keldamas, keliaudamas, kepdamas, klausdamas, klausydamas, kreipdamasis, kurdamas, laikydamas, laikydamasis, laukdamas, matydamas, mirdamas, mokydamasis, NAUDODAMAS, nešdami, nueidamas, paimdamas, palikdamas, parodydamas, pasakodamas, pirkdamas, planuodamas, PRADĖDAMI, prašydamas, rašydamas, rinkdamas, rinkdamasis, rodydamas, sakydamas, sėdėdamas, siekdamas, skaitydamas, skambindamas, spausdamas, stebėdamas, stengdamasis, stovėdamas, studijuodamas, suprasdamas, šokdamas, tikėdamas, vaikščiodamas, valgydamas, važiuodamas, vykdamas
Esamojo laiko padalyviai	aplankant, atliekant, augant, baigiant, bandant, bėgant, darant, dedant, einant, geriant, girdint, grįžtant, ieškant, imant, išvykstant, KALBANT, keliant, keliaujant, kuriant, laikant, laukiant, leidžiant, matant, naudojant, nešant, pasakojant, perkant, planuojant, pradedant, rengiant, renkant, sakant, sėdint, siekiant, skaitant, stovint, studijuojant, sudarant, šokant, tariant, vaikštant, valgant, važiuojant, veikiant, vykstant
Būtojo kartinio laiko padalyviai	atvykus, atlikus, atnešus, atsiprašius, atsiradus, atvažiavus, baigus, gavus, grįžus, išgėrus, leidus, likus, nuėjus, nusprendus, padarius, pagalvojus, pasakius, pakeitus, pamačius, pasiekus, parodžius, pasirinkus, patekus, pažiūrėjus, pradėjus, prasidėjus, priėjus, susipažinus, sudėjus, sulaukus, tapus
Būdiniai	bėgte, nešte