Taikomoji kalbotyra
Taikomoji kalbotyra
Download

Taikomoji kalbotyra, 17: 62–78 eISSN 2029-8935
https://www.journals.vu.lt/taikomojikalbotyra DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2022.17.3

Slaviškos kilmės veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti lietuvių kalbos žargone: derivaciniai ir adaptaciniai hibridai*

Robertas Kudirka
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas
Vilnius University Kaunas Faculty
Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva
E. paštas robertas.kudirka@knf.vu.lt
ORCID iD: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478
Moksliniai interesai: leksikologija, leksikografija, morfologija
Research interests: lexicology, lexicography, morphology

Anotacija. Straipsnyje nagrinėjami 246 slaviškos kilmės lietuvių kalbos žargono hibridiniai veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad skoliniai afiksine adaptacija yra priderinami prie kalbinės sistemos. Žargone pati dariausia hibridų priesaga yra -inti (190 hibridinių veiksmažodžių). Su šia priesaga iš lietuvių kalboje adaptuotų pamatinių žodžių sudaryta nemažai derivacinių hibridų (64), tokiais atvejais hibridiniai veiksmažodžiai yra priesagos -inti derivatai. Dvigubai daugiau su priesaga -inti yra adaptacinių hibridų (126), kurie morfologiškai adaptuojami pakeičiant kalbos donorės darybinę priesagą su kalbos recipientės priesaga -inti. Kitos priesagos nėra tokios darios: -uoti (21), -yti (12), -ėti (12), -auti (11), dažniausiai su jomis sudaromi derivaciniai hibridai jau iš žargone adaptuoto pamatinio vardažodžio.
Raktažodžiai: veiksmažodiniai skoliniai, morfologinė adaptacija, veiksmažodžių daryba, žargonas

Hybrid verbs of Slavic origin with the suffixes -inti, -yti, -uoti, -ėti, -auti in Lithuanian slang: derivative and adaptive hybrids

Summary. The article analyses 246 hybrid verbs of Slavic origin with the suffixes -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti from the Lithuanian slang and non-standard dictionary. The study reveals that borrowings with affixal adaptation are always adapted to the linguistic system. The most popular suffix is -inti (190 hybrid verbs). There are some (64) derivative hybrids with this suffix, hybrids are formed from the adapted basic words, and therefore, in such cases hybrid verbs are derivations of the suffix -inti. There are twice as many adaptive hybrids (126), which are morphologically adapted by replacing the derivative suffix of the language donor with the suffix of the language recipient. Other suffixes are rare: -uoti (21), -yti (12), -ėti (12), -auti (11), with which derivative hybrids are usually formed from already adapted basic noun in slang.
Keywords: verbal borrowings, morphological adaptation, verbal derivation, slang

__________

* Straipsnis parengtas vykdant VLKK 2019–2021 m. finansuotą projektą „Lietuvių kalbos žargono lingvistinės ypatybės“.

Copyright © 2022 Robertas Kudirka. Published by Vilnius University Press.
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use,
distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

1. Įvadas

Socialinis dialektas visada susijęs su tam tikru regionu, vyraujančiu tam tikroje teritorijoje kalbos statusu, ir su teritoriniais dialektais (Chambers, Trudgill 2004: 45–46). Dėl nuolatinių artimų lietuvių ir slavų kalbų kontaktų lietuvių kalboje atsirado nemažai slavybių (baltarusybių, lenkybių, rusybių). Dėl slavų kalbų artimumo ne visada aišku, iš kurios kalbos atėjo žodis, tad jis laikomas tiesiog slavybe. Nemažai nenorminės slaviškos leksikos atsirado dėl Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje (1944–1990 m.) vykdytos priverstinės dvikalbystės ir rusifikacijos.1 Tik nedidelė dalis slavybių prigijo ir tapo bendrinės kalbos norma, kitos dažniausiai vartojamos tik neoficialiai buitinėje kalboje, prastakalbėje, žargone.

Skolinimas kalboje vyksta nuolat, ypač jis ryškus žargone, nes skolinimas leidžia atnaujinti žodyną, pakeisti žodžius raiškesniais dėl stilistinių sumetimų ir pan.: tokia žodyno kaita yra gana sudėtingas reiškinys, ypač kai greta stichiškos žargoninės kalbos vartojama norminama bendrinė kalba. Svetimas kalbinis vienetas, atsiradęs kitos kalbos kontekste, patiria asimiliaciją – jis vienaip ar kitaip transformuojamas pritaikant jį prie kalbinės sistemos. Leksemos integracija yra susijusi su tų dviejų kalbinių sistemų (jei yra kalbos tarpininkės – tai kelių) santykiais. Svetimžodžio, skolinio prisitaikymas prie kalbos gramatikos (ortografijos, fonologijos, morfologijos) gali būti kelių pakopų ir tipų – šie požymiai ypač ryškūs nenorminėje kalboje savo variantiškumu. Skolinių prisitaikymo lygį galima apibūdinti trimis pakopomis: nuline, daline ir visiška (plg. Filipović 1980: 2–5). Pagal adaptacijos2 laipsnį skolinius galima skirstyti į: a) visiškai neadaptuotus, b) adaptuotus tik grafiškai ir fonetiškai, c) adaptuotus grafiškai, fonetiškai ir morfologiškai. Toks skolintos leksikos visapusis adaptavimas(is) yra universalija daugelyje kalbų (Sharp 2001: 30; Irwin 2011: 44–53; Sunde 2018: 85–88). Morfologinis skolinio integravimasis turi kelis potipius: (1) kaitybinės galūnės gavimas, (2) darybinės priesagos pridėjimas, (3) darybi­nės priesagos keitimas (kalbos donorės darybinė priesaga pakeičiama kalbos recipientės priesaga) (plg. Valeckienė 1967: 128; Wohlgemuth 2009: 56; Pakerys 2016: 264). Tiek vedinio su sava priesaga pasidarymas iš skolinio, tiek afiksinė adaptacija (perdirbimas pagal semantiškai artimus afiksinius darinius) yra jau įvykusios integracijos patvirtinimas (Urbutis 1999: 15; 2009: 137–138).

Lietuvių kalbos slavybės daugiausiai tirtos senųjų raštų leksikos kontekste (Palionis 1967; Lebedys 1977; Zinkevičius 1988) ar aptariamos darbuose, skirtuose senųjų lietuvių kalbos raštų konkretiems autoriams (Siaurukienė 1987; Voitkevič 2010; Kregždys 2014). Daug problemiškai diskutuota apie lenkybių ir baltarusybių santykį lietuvių kalboje, skirtingai nurodomus atskirų slavybių šaltinius (Palionis 1967; Laučiūtė 1977; Urbutis 1992; Skardžius 1998; Kregždys 2016). Slavybių dėsningumai tirti ir siauresniais aspektais: morfologinės integracijos (Valeckienė 1967: 108–128; Rudzinskas 2011: 41–51), semantinės adaptacijos (Аdomavičiūtė 1979; 1982). Išsamumu ir nuoseklia metodologija išsiskiria nauji slavybių tyrimai (Smetonienė 2015; 2016). Taip pat reiktų pabrėžti, kad senosios raštijos ir teritorinių dialektų slavybės, standartinės rašomosios kalbos ir šnekamosios kalbos (ypač nenorminės) slavybės nėra vienodas tyrimo objektas: esmingai skiriasi pats inventorius ir funkciniai požymiai. Teritorinių dialektų tyrimuose išryškėja jau kitokia slavybių integracijos specifika (plg. Zinkevičius 1986; Kardelis 2003).

Šio straipsnio uždaviniai: 1) morfologiškai išnagrinėti lietuvių kalbos žargono hibridinius veiksmažodžius, kilusius iš slavų kalbų ar perskolintus iš slavų kalbų kaip tarpinius, 2) veiksmažodžius suklasifikuoti pagal priesagas. Tokiu būdu tyrime siekiama nustatyti sistemiškas žargono hibridinių veiksmažodžių integravimosi morfologines ypatybes. Skoliniai visada įsikomponuoja į kalbos struktūrą, toks įsikomponavimas straipsnyje vadinamas integracija. Integraciją sudaro ats­kiros struktūrinės dalys: fonetinė adaptacija, morfologinė adaptacija ir pan. Daugiausiai dė­mesio skiriama morfologinei slavybių integracijai – tiriama, kaip skoliniai morfologiškai įforminami pagal kalbos recipientės dėsningumus, t. y. pridedant tai kalbai būdingus afiksus ar keičiant paveldėtą afiksą nauju, sudarant adaptacinius hibridus. Tyrime hibridiniai veiksmažodžiai skirstomi į dvi rūšis: darybiškai neskaidžius (adaptacinius hibridus) ir darybiškai skaidžius (derivacinius hibridus). Adaptacinių hibridų pamatiniai žodžiai yra slaviškos kilmės veiksmažodžiai, kurie yra adaptuojami su lietuviškomis priesagomis. Derivaciniai hibridai kalboje recipientėje jau turi adaptuotus pamatinius žodžius.3

Medžiaga (246 hibridinių veiksmažodžių) išrinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) ir papildyto minėto žodyno el. duomenyno.4 Šio žodyno medžiaga rinkta iš dviejų šaltinių: iš (a) sakytinės kalbos ir iš (b) internetinių forumų bei interaktyvių internetinių pokalbių tekstinėmis žinutėmis. Skolinių reikšmė nurodoma iš aiškinamųjų žodynų (Моkienko 2000; Kveselevič 2005; Czeszewski 2006 ir kt.).

2. Priesagos -inti veiksmažodžiai

Bendrinėje kalboje (bk) veiksmažodiniai vediniai sudaro daugiau kaip pusę visų darybinės morfemos -inti veiksmažodžių (pvz., kaitinti (: kaisti)), vardažodiniai vediniai dažnai daromi iš būdvardžių (blaivinti (: blaivas)), rečiau iš daiktavardžių. Šie vediniai turi kauzatyvinę reikšmę: daryti tokį ar daryti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu, pvz., kaitinti ‘daryti, kad kaistų’ (Paulauskienė 1971: 199–200; Jakaitienė 1973: 18–20). Kitos darybinės reikšmės retos: ‘būti tuo ar elgtis panašiai į tą, kas išreikšta pamatiniu žodžiu’ (šliundrinti (: šliundra) ir kt.

Su skolintomis šaknimis bk daugiausiai veiksmažodžių su priesaga -(iz)uoti (94 %), tarptautinių žodžių žodyne tai gausiausia (785) veiksmažodžių grupė (LKG 1971: 249; Pakerys 1991: 90–91; Žilinskienė 2004: 172). Tarptautinių žodžių žodyne priesaga -inti reta, tėra tik keliasdešimt leksemų, pvz.: populiarinti (: populiarus), vulgarinti (: vulgarus), sisteminti (: sistema) (Mikelionienė 2000: 91; DLKG 2005: 388). Vartosenoje įsitvirtinę skoliniai gali būti ir su abejomis priesagomis, ir diferencijuotomis reikšmėmis: aktyvinti ‘daryti aktyvų’ ir aktyvuoti ‘padaryti veikiantį’.5

Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne veiksmažodžių priesaga -inti pati produktyviausia. Ištyrus hibridinius anglų kalbos kilmės veiksmažodžius su priesaga -inti nustatyta, kad tai dažna ne vien darybinė, bet ir adaptacinė priesaga lietuvių kalbos žargone: su priesaga -inti nepriešdėlinių anglų kalbos kilmės žargonybių yra 198 (priešdėlinių vedinių 187) (Kudirka 2021: 30–36). Su priesaga -inti taip pat labai daug slaviškos kilmės veiksmažodžių: nepriešdėlinių veiksmažodžių yra 190 (priešdėlinių vedinių 394). Skolintų žargonybių su kitomis priesagomis žymiai mažiau, antra pagal produktyvumą yra priesaga -uoti: užfiksuota 121 leksema (slavybių be priešdėlių – 28 (priešdėlinių vedinių 33), anglybių be priešdėlių – 26 (priešdėlinių vedinių 34)).

Lietuvių kalbos žargone priesagos -inti ir -uoti konkuruoja retai, pvz., malininti malinuoti (plg. rus. krim. žarg. малинить) krim. ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’. Dažnos vartosenoje žargonybės visada turi daugiau variantų, į konkuravimą gali įsitraukti ir skolinta priesaga, pvz., -овaть: tūsintis (rus. žarg. тусить) tūsuotis tūsavotis (rus. žarg. тусовaть) ‘linksmintis, dalyvauti vakarėlyje’. Taip pat kaip darybinis sinonimas žargone konkuruoja priesaga -yti: chujarinti chujaryti (rus. vulg. хуярить); chimyčyti chimyčinti (rus. prast. химичить).6

2.1. Lietuvių kalbos žargono derivaciniai hibridai su priesaga -inti

Žargone yra dažnai perimamos bk darybinės reikšmės ir priesagos: priesagos -inti daiktavardiniai vediniai bk reiškia ‘daryti tuo, versti tuo, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (plg. Jakaitienė 1973: 21). Žargone su šia priesaga analogiškai daromi tokios reikšmės hibridiniai veiksmažodžiai: dūchinti (: dūchas) 1. ‘išnaudoti, versti dirbti už kitą’ (Pradėjo chatoj visus dūchinti.), 2. ‘engti, terorizuoti; versti paklusti’ (Visą Vilnių užsėdę su savo produkcija, kainas numušė mum, nu iš viso dūchina kaip nori.).7 Žargono derivaciniai hibridai su priesaga -inti sudaromi darybinę priesagą pridedant prie jau adaptuoto skolinio (daiktavardžio, būdvardžio), pvz., čefyrinti (: čefyras) kal. ‘gerti labai stiprią juodąją arbatą’. Taip pat įmanoma, kad tiek skolinamas vardažodis, tiek veiksmažodis galėjo būti adaptuoti maždaug vienu metu: priesaginiai vediniai galėjo būti sudaryti kalbos donorės veiksmažodžio darybi­nę priesagą (rus. -ить) pakeičiant kalbos recipientės veiksmažodine priesaga -inti: čefyrinti (: rus. prast. чефирить), taip sudarant adaptacinius hibridus (plg. Wohlgemuth 2009: 56; Pakerys 2016: 264). Dėsninga, kad dažniausiai tai pamatiniai veiksmažodžiai su labai daria rusų kalboje priesaga -ить (RG 1980: 332–335). Šiais atvejais sunku aiškiai nustatyti, kuriuo žodžiu remiamasi, galimi abu atvejai, bet pirmenybė šiuo atveju teikiama derivacinių hibridų modeliui.8 Žargonybių skyrių, kurių pamatinis žodis adaptuotas daiktavardis, bet neatmestina adaptacinė daryba tiesiog iš priesagos -ить veiksmažodžio, sudaro 30 leksemų: balabolinti (: balabolas, plg. rus. žarg. балабoлить) ‘pliurpti’; bazarinti (: bazaras, plg. rus. žarg. базарить) 1. ‘kalbėti; plepėti’, 2. ‘merginti, flirtuoti’; bespridielinti, bespridelinti (: bespridielas, plg. rus. šnek. беспределить) ‘savivaliauti, elgtis nepaisant jokių taisyklių’; chaliavinti (: chaliava, plg. rus. žarg. халявить ‘tapti įžūliam’) ‘norėti gauti už dyką’; chaltūrinti (: chaltūra, plg. rus. šnek. халтурить) 1. ‘prastai, nekokybiškai dirbti’, 2. ‘nelegaliai dirbti; neoficialiai dirbti po pagrindinio darbo’; chaminti (: chamas, plg. rus. šnek. хамить) ‘elgtis įžūliai’, plg. chamas 1. krim. kišen. ‘vyras, jaunuolis’, 2. krim. kal. ‘nuteistasis iš rajono, provincijos; kaimietis’; dūrinti(s) (: dūra, plg. rus. šnek. дурить) ‘kvailinti, apgaudinėti’; fotožopinti komp. iron. (: fotožopa, plg. rus. žarg. фотожопить); fūflinti (: fūfla, plg. rus. žarg. фуфлить) ‘falsifikuoti, klastoti’; kaziolinti (: kaziolas, plg. rus. žarg. козлить) ‘skųsti’; kimarinti (: kimaras, plg. rus. šnek. кимарить) ‘snausti’; krysinti (: krysa, plg. rus. žarg. крысить) kal. ‘vogti iš nuteistųjų laisvės atėmimo vietose’; kumarinti(s) (: kumarai, plg. rus. nark. žarg. кумарить) nark. ‘kamuoti abstinencijos sindromui’; malininti kišen. (: malina, plg. rus. krim. žarg. малинить) krim. ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’...9

Bendrinėje kalboje ir žargone yra nemažai tokių situacijų, kada skolinimo reiškiniai istoriškai vystosi tarsi keliais etapais ir yra nevienplaniai. Būtų ydinga tokius atvejus sinchroniškai formaliai supaprastinti, nes skolintinė leksika buvo gauta skirtingu metu, kalbos sistemoje susidarę skirtingi chronologiniai sluoksniai (plg. Kardelis 2003: 29–30). Pvz., grūzinti ir parinti buvo pasiskolinti jau seniai reikšmėmis gruzinti (rus. гpyзить) ‘krauti’, parinti (rus. пapить) ‘pirtyje perti’, bet dabar skolinami vėl, tik jau kitomis – žargoninėmis – reikšmėmis:

parinti (: paras ‘siutas’, plg. rus. žarg. парить) 1. ‘siutinti’, 2. ‘įrodinėti; įkalbinėti, siekti įsiūlyti’, sang. parintis ‘jaudintis, nervintis’;

grūzinti (: grūzas10, plg. rus. žarg. грузить) 1. ‘slogiai veikti, slėgti; varyti depresiją’, sang. grūzintis ‘depresuoti; nervintis’, 2. ‘priekaištauti; kvaršinti galvą; įkalbinėti’, 3. muz. ‘groti ar dainuoti slogiai, niūriai (su grūzu); dainos tekstu versti galvoti apie sudėtingus, problemiškus dalykus’.

Taip pat jau seniai yra adaptuotos slavybės glušėti ‘virsti glušu’, glušinti ‘kurtinti; vadinti glušu’ (plg. lenk. głuchy, rus. глухой ‘kurčias’; LKŽe glušas ‘kvaiša’), bet dabar skolinama kitomis reikšmėmis: glušinti (: rus. prast. глушить) 1. ‘girtuokliauti’, 2. nark. ‘vartoti narkotikus, psichotropines medžiagas’, sang. glušintis.11

Veiksmažodžiai tarmazuotitarmačyti (plg. lenk. šnek. tarmosić, baltarus. тapмaciць ‘tampyti, tąsyti’) ‘trukdyti’ (LKŽe) yra senosios slavybės, dar plg. sutarmačyti ‘sustabdyti’, tarmazas ‘priekabus žmogus’. Dabartiniame lietuvių kalbos žargone skolinama iš šiuolaikinės rusų kalbos: tarmozinti, tormozinti 1. (: tormazas, plg. rus. тормозить) ‘stabdyti, gaišinti’,12 2. (rus. komp. žarg. тормозить) komp. ‘lėtai veikti’, 3. (rus. krim. žarg. тормозить) kišen. ‘grūstis prie apvagiamojo, užlįsti priešais jį ir stabdyti, stumti taip sudarant sąlygas bendrininkui apvogti’.

Tas pats pasakytina ir apie veiksmažodinius skolinius falšyvinti, kalbasinti, grajinti ir kt.: falšyvinti (: falšyvas, plg. rus. šnek. фальшивить) ‘prastai veikti; apgaudinėti’ (plg. LKŽe falšavoti (lenk. fałszować) ‘kraipyti, gadinti’); čiūdintis (plg. rus. žarg. чудиться) ‘elgtis įžūliai; prisidirbti’ (plg. LKŽe čiūdytis ‘darkytis’, plg. baltarus. чyдзiцьцa); grajinti (lenk. grać ‘žaisti, lošti’, rus. играть ‘žaisti’) (sport.) ‘žaisti varžybose, lošti, rungtyniauti’, dar plg. grajokas sport. komp. ‘žaidėjas’ (krepšinio grajokas), grajus 1. sport. komp. ‘žaidimas’ (kompiuterinis grajus), 2. sport. ‘kamuolio varinėjimasis, įžaidimas’ (plg. LKŽe grajinti ‘groti’); kalbasinti, kelbasinti (: kalbasa, plg. rus. žarg. колбасит) 1. muz. ‘intensyviai kalti muzikos ritmui, garsiai groti’, 2. nark. ‘teikti euforiją, apsvaigimą’ (plg. LKŽe kelbasà ‘dešra’, baltarus. кiлбaca, lenk. kiełbasa).

Taip pat slavų kalbose gali nebūti veiksmažodžių su tokiomis šaknimis, nors bendrašakniai daiktavardžiai jau yra pasiskolinti seniai, plg. LKŽe dūkas 1. ‘tvaikas’, 2. ‘atsikvėpimas’ (plg. rus. дух ‘kvėpavimas’): negeras dūkas ‘nelabasis’, prakeiktas dūkas ‘bjaurybė’ (plg. lenk. duch, baltarus. дyx, rus. дух ‘dvasia’). Šis skolinys perskolinamas iš dabartinės rusų kalbos kita reikšme (rus. žarg. дух ‘kas nepatyręs; silpnas’) ir jau lietuvių kalbos sistemoje sudaromas veiksmažodis: dūchinti (: dūchas) 1. ‘išnaudoti, versti dirbti už kitą’, 2. ‘engti, terorizuoti; versti paklusti’, 3. ‘mulkinti, kvailinti’.

Žargonybių slaviški pamatiniai žodžiai gali būti perskolinti iš kitų kalbų, t. y. germanizmai, galicizmai ar pan.: švabrinti (: švabra, plg. rus. швабрить) kal. kar. ‘šluoti, šveisti’ (plg. rus. швабра ‘plaušinė šluota’, vok. der Schwabber ‘šluota laivo deniui’); fotkinti(s) (: fotkė, plg. rus. prast. фoткать) ‘fotografuoti’ (plg. ang. šnek. foto, photo); kadrinti (: kadras, plg. rus. žarg. кадрить) ‘flirtuoti; merginti’ (plg. rus. кaдры ‘personalas’ < ang. cadre, pranc. cadres); rūrinti(s) (: rūra) 1. ‘lytiškai santykiauti’, 2. ‘bausti; engti’, 3. ‘sunkiai dirbti, vargti’, 4. ‘trenkti, pliekti’ (plg. lenk. rura, baltarus. pypa); pyderasinti, piderasinti (: piderasas, plg. rus. žarg. пидaрасить) ‘neskoningai puošti; pernelyg gražinti’ (plg. rus. vulg. пидaрaс < pranc. pédéraste); kaifinti(s) (: kaifas, plg. rus. nark. žarg. кайфить) ‘vartoti narkotikus’ (plg. rus. nark. žarg. кайф); čefyrinti(s) (: čefyras, plg. rus. prast. чефирить) kal. ‘gerti labai stiprią juodąją arbatą’ (plg. rus. чифир).

Žargonybių skyrių, kurių pamatinis žodis adaptuotas daiktavardis, bet neatmestina adaptacija tiesiog iš priesagos -aть veiksmažodžio (RG 1980: 343), sudaro 8 leksemos: blatintis (: blatas, plg. rus. krim. žarg. блатовать ‘įkalbinėti’) ‘lįsti pataikaujant’; bledinti (: ble, plg. rus. vulg. блядовать) ‘palaidai gyventi, paleistuvauti’; būchinti (: būchas, plg. rus. žarg. бухать) 1. ‘girtauti, gerti svaigalus’, 2. kal. ‘gerti labai stiprią juodąją arbatą (čefyrą)’; būchalinti (: būchalas, plg. rus. žarg. бухать) ‘girtuokliauti’; diorginti(s) (: diorgas, plg. rus. дёргать) ‘erzinti, nervinti’; gliukinti 1. (: gliukai, plg. rus. nark. žarg. глюкать) nark. ‘haliucinuoti’, 2. (rus. komp. žarg. глюкать) komp. ‘prastai veikti’; kliovinti (: kliovas, plg. rus. клевать) žvej. ‘kibti’; urodinti (: urodas, plg. rus. уродовать) ‘bjauroti, versti išgama’.

Tolesnė veiksmažodinių žargonybių (17) grupė yra aiškūs derivaciniai hibridai, vardažodiniai vediniai iš adaptuoto pamatinio skolinio: ambalinti (: ambalas) ‘įžūliai elgtis’; atkatinti, otkatinti (: atkatas) ‘nelegaliai sumokėti už sandėrį, tarpininkavimą gaunant paramą, laimint konkursą; sumokėti korupcinį mokestį’; bledintis (: bled, plg. ble) ‘vulgariai, šiurkščiai keiktis’; kerasinti (: kerasas) ‘šmeižti, apkalbinėti’; kurvinti (: kurva) 1. ‘vulgariai, šiurkščiai keiktis’, sang. kurvintis, 2. sang. kurvintis ‘paleistuvauti’; lievinti (: lievas) 1. ‘būti neištikimam’, 2. ‘prastai veikti’; lochinti (: lochas) ‘engti; išnaudoti’, sang. lochintis ‘elgtis nevykėliškai, kvailintis’; majakinti (: majakas) duoti ženklą, signalizuoti’; marozinti (: marozas) ‘elgtis kaip agresyviam bukagalviui’; parašinti (: paraša) ‘dergti, bjauroti’; pyderastinti, piderastinti (: pyderastas) 1. ‘neskoningai puošti; pernelyg gražinti’, 2. ‘homoseksualizuoti’; pliončinti(s) (: pliončas) ‘painiotis, klysti’; šliūchintis (: šliūcha) ‘valkiotis; kekšauti’; štyrinti (: štyrius) kal. ‘durti, smeigti’; teleginti (: telega) ‘meluoti; paistyti niekus’; triochalinti (: triochala) ‘pliurpti’; vierchinti (: vierchas) ‘puikuotis, girtis’.

2.2. Lietuvių kalbos žargono adaptaciniai hibridai su priesaga -inti

Darybiškai skaidžių priesaginių vedinių kamienas visada dvinaris: jis gali būti suskaidytas į pamatinį kamieną ir darybos afiksą. Priesaginiais išvestiniais (derivatais) veiksmažodžiais galime laikyti tik turinčius pamatinį žodį, bet bk sistemoje pasitaiko ir neturinčių aiškaus darybos pamato tarptautinių veiksmažodžių su priesaginiu formantu, pvz.: kultivuoti (pranc. cultiver), bombarduoti (ang. to bombard) ir pan. (plg. Jakaitienė 1973: 4; Drotvinas 2001). Minėti veiksmažodžiai yra darybiškai neskaidomi. Svetimžodžių tipologijoje šis būdas dar vadinamas netiesioginiu įterpimu (ang. indirect insertion), nes žodis integruojamas į sistemą ne tiesiogiai, bet pasitelkiant adaptuojantį verbalizacinį afiksą (ang. verbalizing affix, žr. Wohlgemuth 2009: 95).

Lietuvių kalbos žargone daugiausiai tokių darybiškai neskaidžių adaptacinių hibridų su priesaga -inti. Veiksmažodžiai yra sudaryti adaptacinės afiksacijos būdu, formaliai perdirbant pagal artimus afiksinius darinius; kartais galima įžvelgti, kad skoliniui morfologiškai adaptuoti lietuviška priesaga, naudojama kaip skolinio afikso pakaitas (plg. Urbutis 1999: 15). Nors šių žodžių vediniais nelaikome ir baigmuo13 -inti (sutampantis su priesaga) atlieka adaptacinę funkciją, bet taip adaptuoti skoliniai vartotojų iš karto vertinami taip pat kaip visaverčiai, tikrieji -inti vediniai: jie kaitomi laikais, nuosakomis, asmenuojami, sudaromi dalyviai – visiškai integruojami į derivacinę ir kaitybinę paradigmą. Pvz., adaptuotas priesaga vulgarizmas jobinti (: rus. vulg. ебать) tampa visiškai analogiškas priesaginiam vediniui, priesagos funkcija iš adaptacinės virsta darybine. Sudaromos visų laikų formos (nu mes kai vaziuojam, nesvarbu ar mieste, ar miske, tai visur nesames, kaip be galvu, vakar vel eilini karta jobinausi // Cj dbr pamazinsiu iki kokiu 200-400mg nuo rytojaus ir po savaites ar dvieju dar jobinsiu padidinta kieki.), dalyviai (buciau taip jobines snukin kad neveltui butu), veiksmažodiniai abstraktai (tu raudonas vafli jau lietuviu kalba pamirsai, as tikiu, per ilgus smegenu jobinimo seansus galejai ir uzsimirst, tai skaityk mano paskutini posta is naujo.) ir kt. Kaip iš standartinio priesaginio vedinio sudaromi priešdėliniai vediniai: išjobinti, įsijobinti, nujobinti, sujobinti ir kt. – atsiranda derivacinė opozicija. Toks priesagos funkcijos pokytis iš adaptacinės į darybinę būdingas visiems šio skyriaus veiksmažodžiams.

Adaptaciniai hibridai su priesaga -inti dažniausiai sudaromi iš dariausios rusų kalbos veiksmažodinės priesagos -ить (RG 1980: 332–335) veiksmažodžių (58): bombinti (: rus. žarg. бомбить) krim. ‘vogti’; chimyčinti, chimičinti 1. (: rus. prast. химичить) ‘konstruoti, meistrauti; kurpti’, 2. (: rus. prast. химичить ‘sukčiauti’) ‘falsifikuoti; kombinuoti’; chujačinti (: rus. vulg. хуячить) 1. ‘energingai ką nors daryti, trenkti; varyti; atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę)’, 2. ‘greitai važiuoti, eiti’; chujarinti (: rus. vulg. хуярить) 1. ‘skubant, smarkiai ką dirbti, daryti; varyti; atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę)’, 2. ‘greitai važiuoti, eiti’; chujovertinti (: rus. vulg. хуевертить) ‘varyti; atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę)’; dalbašinti (: rus. šnek. долбашить) 1. ‘tvatinti, trankyti’, 2. muz. ‘smagiai groti; kalti ritmui’, 3. nark. ‘vartoti intraveninius narkotikus’; davinti (: rus. давить) ‘engti, terorizuoti’; dolbinti(s) 1. (: rus. nark. žarg. долбиться) nark. ‘vartoti intraveninius narkotikus’, 2. (: rus. šnek. долбить) ‘daužyti, tvatinti’; drajinti (: rus. драить) kar. ‘šveisti’; dročinti (: rus. žarg. дpoчить) 1. ‘delsti ką nors daryti, tuščiai leisti laiką’, 2. ‘minkyti, judinti, makaluoti; junginėti, varinėti’; dubasinti (: rus. дубасить) ‘mušti, daužyti’; dūcharinti (: rus. žarg. духарить) ‘engti; kvailinti’; fufyrintis (: rus. šnek. фуфыриться) ‘puoštis, pustytis’; futbolinti (: rus. prast. футболить) ‘atmušti, stengtis atsikratyti’, sang. futbolintis ‘atsisakinėti, siekti atsiriboti’; gliučinti 1. (: rus. nark. žarg. глючить) nark. ‘haliucinuoti’, 2. (: rus. komp. žarg. глючить) komp. ‘prastai veikti, strigti’...

Retai adaptaciniai hibridai su priesaga -inti sudaromi iš priesagos -ать veiksmažodžių (7): čiešinti (: rus. žarg. чесать) ‘meluoti’; čiūchintis (: rus. prast. чухаться) 1. ‘atsigauti, gaivaliotis’, 2. ‘pagiriotis’; čmokinti (: rus. šnek. чмокать) ‘čiulpti’; drygintis (: rus. šnek. дрыгаться) ‘tąsytis’; jobinti (: rus. vulg. ебать) 1. ‘pavaryti, (pa)daryti, atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę), ppr. įdėti; išgerti, susišvirkšti ir pan. ’, 2. ‘trenkti’; kocinti 1. (: rus. žarg. коцать ‘pjauti’) kišen. ‘perpjauti rankinuką ar kišenę skutimosi peiliuku’, 2. (plg. rus. krim. žarg. коцать ‘vogti’) kišen. ‘atsegti rankinuką’, 3. (: rus. nark. žarg. коцать ‘įrėžti aguonos galvutę’) nark. ‘įrėžiant nesubrendusių aguonų galvutes rinkti į bintą pienelį’, 4. (: rus. žarg. коцать ‘pjauti’) ‘pjauti, pjaustyti’, sang. kocintis; lamočinti (: lenk. łamać, plg. rus. ломать) ‘laužyti’.

Nedaug (8) žargonybių iš priesagos -(н)уть, -еть, -оть veiksmažodžių (priesaga -уть nėra dari rusų kalboje (RG 1980: 346)), kaip ir hibridų iš pirminių žodžių ar pan.: chapninti (: rus. prast. хапнуть) 1. krim. ‘suimti’, 2. ‘užgriebti, paimti’; kliuninti (: rus. клюнуть) ‘pasiduoti provokacijai, pakliūti’; jobintis (: rus. vulg. ёбнуться) ‘nukristi, nusiversti’; jobninti (: rus. vulg. ёбнуть) 1. ‘išgerti, susivaryti; susišvirkšti’, 2. ‘trenkti, smogti’; kolintis (: rus. nark. žarg. колоться) nark. ‘vartoti intraveninius narkotikus’; fasinti (: rus. фасс ‘griebk!’) ‘siundyti, pjudyti’; pasinti (: rus. krim. žarg. пасти) ‘stebėti, sekti’; baliejinti, balejinti (: rus. šnek. болеть) ‘jaudintis, sirgti už komandą’.

Bk retoki veiksmažodžiai su -inti priesagos variantu -linti menkinamai apibūdina veiksmą: žirglinti (: žergti) ‘nerangiai eiti’, garglinti (: gargti) ‘stypinti’ ir kt. (Jakaitienė 1973: 16; LkŽ 1998: 165). Žargoninėje kalboje šis variantas -linti neretas, su šiuo priesagos variantu daugiausiai (23) adaptacinių hibridų iš rusų kalbos veiksmažodžių su priesaga -ать. Priesagos -linti adaptaciniai hibridai sudaromi specifiškai – kalbos donorės priesaga ne pakeičiama į kalbos recipientės priesagą, bet yra išlaikomas priesagos balsis, atmetamas tik bendraties formantas -ть, pvz.: aralinti (: rus. šnek. орать) ‘rėkti’, dakanalinti (: rus. доконать) ‘įgristi’, skačialinti (: rus. komp. žarg. cкачать) komp. ‘parsisiųsti’...14 Taip pat nemažai priesagos -linti (13) adaptacinių hibridų iš rusų kalbos veiksmažodžių su priesaga -ить; priesagos balsis -и- taip pat išlaikomas: dalbilinti (: rus. долбить) ‘daužyti, plampinti’, kasilinti (: rus. kal. žarg. косить) kal. ‘simuliuoti’, rubilinti (: rus. рубить) ‘(iš)jungti’... Hibridai (9) iš priesagos -еть: būchtielinti, būchtelinti (: rus. žarg. бухтеть) 1. ‘reikšti pretenzijas’, 2. ‘kalbėti’, chujielinti, chujelinti (: rus. vulg. хуеть) ‘paikioti, kvaišti; labai nustebti’, glazelinti (: rus. prast. глазеть) ‘spoksoti’...

Yra tokių atvejų (7), kada galima daryba tiek iš daiktavardžio, tiek iš veiksmažodžio ar ištiktuko, tokiais atvejais priesagos balsis gali būti neišlaikomas (visi šie žargoniniai veiksmažodžiai turi atitikmenis su pagrindine priesaga -inti: diorginti, krysinti, šūstrinti, švabrinti, triochinti): diorglinti(s) (: diorgas, plg. rus. дёргать) ‘erzinti, nervinti’; kryselinti, kriselinti (: krysa, plg. rus. žarg. крысить, dar plg. rus. kal. žarg. крысятничать) kal. ‘vogti iš nuteistųjų laisvės atėmimo vietose’; joblinti (: jobt, dar plg. jobinti) ‘trenkti’; šūstrialinti (: šūstras, plg. rus. шустрить) ‘įžūliai elgtis’; šūstrielinti, šūstrelinti (: šūstras, plg. rus. шустрить) ‘įžūliai elgtis’; švabralinti (: švabra, plg. rus. kal. kar. швaбрить) ‘šveisti’; triochlinti(s) (: triochala, plg. rus. žarg. niek. трёкать) ‘meluoti; pliurpti’.

Pasitaiko ir nedėsningų, sporadiškų hibridizacijos atvejų, kai praleidžiamas šaknies fragmentas: vargalinti (plg. rus. kal. žarg. варганить ‘kombinuoti’, rus. prast. варганить ‘šiaip ne taip padaryti, sukurpti’) kal. ‘mainikauti, stengtis ką nors gauti, kombinuoti’.15 Kai kuriuos hibridizacijos atvejus galima paaiškinti tik darybine analogija: pagal darų priesagos -шить adaptacinį modelį (dalbašinti (rus. šnek. долбашить; taip pat priešdėliniai: apsidalbašinti, sudalbašinti ir kt.), narkašintis (rus. žarg. наркошить), jebašinti (rus. vulg. ебaшить) ir pan., gali būti sudaromi lietuviškos šaknies hibridai su tokiu „baigmeniu-priesaga“ -šinti, pvz., dribašinti (: dribti).

2.3. Fonetinio adaptavimo variacijos

Hibridiniams veiksmažodžiams būdingas sistemiškas šaknies balsio e, ie varijavimas: achujielinti, achujelinti (rus. vulg. oхуeть), afigielinti, afigelinti (rus. vulg. офигeть), baliejinti, balejinti (rus. šnek. болеть), biednielinti (rus. prast. бедниться), chamielinti(s), chamelinti(s) (rus. šnek. хамить), baldielinti, baldelinti (rus. žarg. балдеть), balielinti, balelinti (rus. šnek. болеть), būchtielinti, būchtelinti (rus. žarg. бухтеть), chujielinti, chujelinti (rus. vulg. хуеть), gnievinti, gnevinti (rus. psn. гневить užrūstinti’, lenk. gniewać pykinti), liečinti, lečinti (rus. žarg. лечить), pyzdielinti, pyzdelinti (rus. vulg. пизде́ть) ir kt. Rečiau ie/e gali būti redukuotas kaip i: pirdolinti (lenk. vulg. pierdolić, rus. vulg. пердoлить). Norminamuosiuose leidiniuose, žodynuose pateikiamos adaptuotos senosios slavybės taip pat gali turėti varijuojantį šaknies balsį ie, e. Senųjų slavybių ie galėjo būti redukuotas į e: manketas, mankietas (lenk. mankiet) (KPP 1985: 150; KP4 2013: 84), kelbasa (brus. кiлбaca, lenk. kiełbasa); kelbukas (plg. lenk. kiełb) (LKŽe); arba priešingai – dvibalsis ie galėjo atsirasti adaptuojant i ar e: piela (rus. пилa, lenk. piła), pielavoti (lenk. piłować, rus. пилить) ‘pjauti’ (KP4 2013: 88), sietka (rus. ceткa) ‘tinklelis’ (KPP 1985: 259; KP4 2013: 91), prietelius (rus. приятель, baltarus. пpыяцeль) ‘bičiulis’ (KPP 1985: 229), siečka (rus. ceчкa) ‘kapoklė’ (KPP 1985: 297; KP4 2013: 91), naliesnykas (lenk. naleśnik) ‘lietinis’ (KPP 1985: 159; KP4 2013: 86). Toks varijavimas gali būti susijęs ir su e/ie diftongizacija visuose Lietuvos teritoriniuose dialektuose (Kardelis 2009: 100–139; Urbanavičienė 2018: 59).

Balsiai a ir o taip pat gali varijuoti, skolinių šaknies balsis o variantiškai adaptuojamas kaip a: narkašintis, narkošintis (rus. žarg. наркошить); tarčialinti, torčialinti (rus. nark. žarg. торчать); chujavertinti, chujovertinti (rus. vulg. хуевертить) ir kt. Rusų kalbos žodžių nekirčiuotuose skiemenyse rusų kalboje vietoj o tariamas redukuotas a (Аvanesov 1984: 51; Gorbačevič 1989: 35), tokia ypatybė perimama ir adaptuojant skolinius iš rusų kalbos, pvz.: achujielinti, ochujielinti (rus. vulg. oхуeть); atkatinti, otkatinti (plg. atkatas, rus. žarg. откaт). Seniesiems skoliniams iš rusų kalbos ši ypatybė irgi būdinga: mazolis, mozolis (rus. мoзoль) ‘nuospauda’; kuzavas, kuzovas (rus. кyзoв) ‘kėbulas’ ir kt. (KPP 1985: 159).

Rusų kalboje nėra diferencijuotos ilgųjų ir trumpųjų balsių tarties, tiesiog kirčiuojami balsiai tariami ilgiau negu nekirčiuojami, bet skolintose ir hibridinėse lietuvių kalbos žargonybėse ir nekirčiuotas balsis i gali variantiškai būti adaptuotas kaip y: chimyčinti, chimičinti (rus. prast. химичить); vistupalinti, vystupalinti (rus. prast. выступать) ir kt.

Nenorminėje kalboje neišvengiama sunkiau paaiškinamų stichiškų, chaotiškų fonetinio adaptavimo variantų, toje pačioje šaknies pozicijoje gali varijuoti a-e-i: jabošinti, jibošinti (rus. vulg. ебoшить); jabašinti, jebašinti, jibašinti (rus. vulg. ебaшить); zajabalinti, zajebalinti (rus. vulg. заебать). Panašus varijavimas būdingas ir senosioms slavybėms, pvz., pletkas, pliotkas; vailokas, veilokas (KPP 1985: 212; LKŽe).

3. Lietuvių kalbos žargono derivaciniai ir adaptaciniai hibridai su priesagomis -uoti, -yti, -ėti, -auti

Pagal bendrus darybos polinkius bk išskiriamos vadinamosios pagrindinės priesagos -auti, -ėti, -inti, -yti, -uoti, jos gali būti išplėstos priebalsiais ar įvairiomis samplaikomis (Keinys 1999: 90). Būtent tik darios ir vartosenoje dažnos priesagos pasitelkiamos skolinių integravimui. Bk priesaga -uoti dažniausiai pasirenkama skolinių adaptacijai neatsitiktinai, ji viena produktyviausių daiktavardinių veiksmažodžių daryboje, bet su priesagomis -auti, -ėti, -yti tarptautinių veiksmažodžių tik keli (plg. LKG 1971: 247; Jakaitienė 1973: 40; Pakerys 1991: 90–91).

Kaip ir prieš tai analizuota labai dari priesaga -inti, žargone nuosekliai perimamos ir kitos bk priesagos ir darybinės reikšmės, pvz., priesagos -auti daiktavardiniai vediniai bk reiškia būti tokiam ar tuo, kas išreikšta pamatiniu žodžiu (plg. Jakaitienė 1973: 48). Žargone su šia priesaga analogiškai daromi šitokios reikšmės hibridiniai veiksmažodžiai, pvz., dūchauti (: dūchas) kal. ‘tarnauti, dirbti už kitus nuteistuosius’ (Jeigu pervachodčikai ten tie visi, pirmą kartą, visi stengiasi prigauti kažką tai, žinai, kad dūchauti pradėtum.). Analogiškai ir su kitomis bk priesagomis žargone sudaromi atitinkamos darybinės reikšmės hibridai.

3.1. Hibridai su priesaga -uoti

Ši priesaga bk labai dari, turi darybos reikšmę ‘darymas to ar tokio, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (Keinys 1999: 95). Žargone su šia priesaga daugiausiai (21) veiksmažodžių padaroma iš daiktavardžių, bet neatmestina ir adaptacija iš veiksmažodžių, kaip ir priesagos -inti atveju: bajeruoti (: bajeris, plg. lenk. šnek. bajerować) ‘juokauti’; kentuotis (: kentas, plg. rus. kal. žarg. кентоваться) kal. ‘artimai bendrauti, viskuo dalytis laisvės atėmimo vietose’; malinuoti (: malina, plg. rus. krim. žarg. малинить ‘užmigdyti migdomaisiais ar narkotikais siekiant apvogti’) kišen. ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’; tūsuotis (: tūsas) ‘dalyvauti vakarėlyje, linksmintis’. Retai pasitaiko vien veiksmažodinės kilmės hibridų: strachuoti (: rus. страховать) krim. ‘saugoti bendrininkams vagiant’...16

3.2. Hibridai su priesaga -yti

Visi (12) veiksmažodžiai yra priesagos -inti variantai, jų reikšmė visiškai atitinka -inti veiksmažodžių reikšmes, pvz.: chujaryti chujarinti, dubasyti dubasinti. Ši darybinė analogija perimta iš bk, plg.: skiepinti skiepyti, dalinti dalyti ir pan. (Paulauskienė 1971: 201; LKG 1971: 264; DLKG 2005: 389). Dažniausiai tai adaptaciniai hibridai: bombyti (: rus. žarg. бомбить), chimyčyti (: rus. prast. химичить), chujačyti (: rus. vulg. хуячить), chujaryti (: rus. vulg. хуярить), dolbyti (: rus. šnek. долбить), dročyti (: rus. žarg. дpoчить), dubasyti (: rus. дубасить), kačialyti (: rus. žarg. качать), tarmozyti (rus. тормозить), tratyti (rus. тратить). Vienas kitas veiksmažodis gali būti daromas ir iš daiktavardžio: bazaryti (: bazaras, plg. rus. žarg. базарить), grūzyti (: grūzas, plg. rus. žarg. грузить).

3.3. Hibridai su priesaga -ėti

Ši priesaga bk yra viena produktyviausių, vediniai turi reikšmę darymosi to ar tokio, kaip pasakoma pamatiniu žodžiu (Keinys 1999: 96). Žargone su šia priesaga hibridinių veiksmažodžių nedaug (12), dažniausiai jie daromi iš daiktavardžių, pvz.: chamėti (: chamas) ‘įžūlėti’, dūchėti (: dūchas) ‘nukvakti, nupindėti’, džiumbrėti (: džiumbras) kal. ‘nieko neveikti, tinginiauti’. Taip pat iš būdvardžių: fainėti (: fainas) ‘tapti geresniam, šaunesniam’, šyzėti, šizėti (: šyžas) ‘kvaišti, kraustytis iš proto’, naglėti (: naglas, plg. rus. наглеть) ‘suįžūlėti’...

3.4. Hibridai su priesaga -auti

Bk iš vardažodžių padaryti su šia priesaga veiksmažodžiai žymi užsiėmimą tuo, su tuo ar darymą taip, kaip pasakoma pamatiniu žodžiu (Keinys 1999: 93). Žargone šios priesagos vediniai (11) taip pat padaromi iš daiktavardžių ir turi tokią pat darybinę reikšmę: bachūrauti (: bachūras) kal. ‘būti bachūru laisvės atėmimo vietose’, bomžauti (: bomžas, plg. rus. šnek. бомжить) ‘gyventi benamio gyvenimą; valkatauti’, dūchauti (: dūchas) 1. kal. ‘tarnauti, dirbti už kitus nuteistuosius’, 2. ‘būti išnaudojamam’, lūzeriauti (: lūzeris) ‘būti nevykėliu’...17

3.5. Fonetinio adaptavimo variacijos

Su priesagomis -uoti, -yti, -ėti, -auti žargone derivacinių ir adaptacinių hibridų šaknies balsiai varijuoja retai, rasti tik keli veiksmažodžiai su priesagomis -uoti, -ėti. Dažniausiai tai ilgųjų ir trumpųjų balsių varijavimas dėl tarties: fūruoti, furuoti (: fūra) ‘vairuoti automobilinį vilkiką’, pydarėti, pidarėti (: pydaras) ‘virsti pydaru’, pyderastėti, piderastėti (: pyderastas) ‘virsti pyderastu’, pyzdėti, pizdėti 1. (: rus. vulg. пиздеть) ‘pliurpti’, 2. ‘lepti, puikti; kvaišti’. Balsių e ir a varijavimo atvejis tik vienas: zeksuoti, zaksuoti (: zeks ‘atsargiai!’, plg. rus. krim. žarg. зексать) ‘saugoti bendrininkams vagiant’.

4. Išvados

1. Lietuvių kalbos žargone skolinti slaviški veiksmažodžiai integruojami su dariomis priesagomis sudarant adaptacinius hibridus arba derivacinius hibridus. Pati dariausia 190 (77,2 %) hibridų priesaga yra -inti:

a) veiksmažodiniai derivaciniai hibridai su šia priesaga sudaromi iš adaptuoto vardažodžio arba tuo pačiu įmanomi ir adaptaciniai hibridai iš veiksmažodžių pakeičiant darybines priesagas: taip integruotų veiksmažodžių yra 26,1 %,

b) gryni adaptaciniai hibridai iš slaviškų veiksmažodžių sudaromi pakeičiant skolinio darybinę priesagą: šiuo būdu adaptuotų priesagos -inti veiksmažodžių yra 51,1 %.

2. Hibridiniams priesagos -inti veiksmažodžiams būdingas sistemiškas šaknies balsių e, ie ir i, y bei a, o varijavimas.

3. Iš likusių priesagų išsiskiria priesaga -uoti, su ja (kaip ir su -inti) sudaromi veiksmažodiniai derivaciniai hibridai iš adaptuotų vardažodžių, bet įmanomi ir adaptaciniai hibridai iš veiksmažodžių pakeičiant darybines priesagas: taip sudarytų hibridinių veiksmažodžių yra 21 (8,5 %).

4. Kitos priesagos retos, su jomis dažniausiai sudaromi tik derivaciniai hibridai: su priesaga -yti 12 (4,9 %), -ėti 12 (4,9 %), -auti 11 (4,5 %).

Santrumpos

baltarus. – baltarusių k.

kal. – kalėjimo

kar. – kareivių

kišen. – kišenvagių

komp. – kompiuterių

krim. – kriminalinis

lenk. – lenkų k.

muz. – muzikos

nark. – narkomanų

pranc. – prancūzų k.

psn. – pasenęs

rus. – rusų k.

sport. – sporto

vok. – vokiečių k.

vulg. – vulgarizmas

žarg. – žargono

žvej. – žvejų

Leksikografiniai šaltiniai

Czeszewski, M. 2006. Słownik polszczyzny potocznej. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.

Doroszewski, W. (red.). 1965. Słownik języka polskiego. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe.

Krapiva, K. K. (red.). 1962. Belorussko-russkij slovar. Моskva: Gosudarstvenoe izdatelstvo.

Kregždys, R. 2016. Lietuvių kalbos polonizmų žodynas. Vilnius: LKI.

Krysin, L. P. (red.). 2014–2019. Толковый словарь русской разговорной речи. Т. 1–3. Мoskva: Izdatelskij Dom.

Kudirka, R. 2012. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas. Kaunas: Technologija.

Kveselevič, D. 2005. Tolkovyj slovar nenormativnoij leksiki russkogo jazyka. Моskva: Astrel.

LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas. G. Naktinienė (red.). Vilnius: LKI. Prieiga: www.lkz.lt.

Моkienko, V. 2000. Bolšoij slovar russkogo žargona. Sankt-Peterburg: Norint.

Literatūra

Adomavičiūtė, I. 1979. Leksičeskije polonizmy v litovskich govorach: vidy zaimstvovanij i аdaptacija. Acta Baltico-Slavica 12, 91–109.

Adomavičiūtė, I. 1982. Etapy polsko-litovskogo leksičeskogo vzaimodeistvija. Acta Baltico-Slavica 14, 41–48.

Anušauskas, A. 1996. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais. Vilnius: Mintis.

Avanesov, R. I. 1984. Russkoje literaturnoje proiznošenije. Моskva: Prosveščenije.

Chambers, J., P. Trudgill. 2004. Dialectology. Cambridge: CUP.

DLKG 2005 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. V. Ambrazas (red.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Drotvinas, V. 2001. Tarptautinių veiksmažodžių aplietuvinimas. Gimtasis žodis 1, 2–6.

Filipović, R. 1980. Transmorphemization: Substitution on the morphological level reinterpreted. Studia Romanica et Anglica Zagrabiensia 25 (1–2), 1–8.

Gorbačevič, K. S. 1989. Normy sovremennogo rysskogo literaturnogo jazyka. Моskva: Prosveščenije.

Grzega, J. 2003. Borrowings as a Word-Finding in Cognitive Historical Onomasiology. Onomasiology Online, 152–171. Prieiga: www1.ku.de/SLF/EngluVglSW/OnOn-Total.pdf (žiūrėta 2021-07-21).

Irwin, M. 2011. Loanwords in Japanese. Philadelphia: Benjamins Publishing Company.

Jakaitienė, E. 1973. Veiksmažodžių daryba. Vilnius: VU leidybinis skyrius.

Kardelis, V. 2003. Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai. Vilnius: VU leidykla.

Kardelis, V. 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija. Vilnius: VU leidykla.

Keinys, S. 1999. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: ŠUL.

KP4 2013 – Kalbos patarimai. Leksika: skolinių vartojimas. D. 4. D. Mikulėnienė (sud.). Vilnius: Petro ofsetas.

KPP 1985 – Kalbos praktikos patarimai. A. Paulauskienė (sud.). Vilnius: Mokslas.

Kregždys, R. 2014. K. Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai. Acta Linguistica Lithuanica 71, 25–26.

Kudirka, R. 2021. Hibridiniai anglų kalbos kilmės veiksmažodžiai su priesaga -inti lietuvių kalbos žargone: morfologija ir adaptacinės ypatybės. Lietuvių kalba 16, 25–50.

Laučiūtė, J. 1977. Slaviški skoliniai lietuvių kalboje. Baltistica II (priedas), 92–96.

Lebedys, J. 1977. Senoji lietuvių literatūra. Vilnius: Mokslas.

LKG 1971 – Lietuvių kalbos gramatika. T. 2. K. Ulvydas (red.). Vilnius: Mintis.

LkŽ 1998 – Lietuvių kalbos žinynas. P. Kniūkšta (sud.). Vilnius: Šviesa.

Mikelionienė, J. 2000. Naujoji lietuvių kalbos leksika. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU.

Pakerys, A. 1991. Tarptautinių žodžių kirčiavimas. Kaunas: Šviesa.

Pakerys, J. 2014. Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. Taikomoji kalbotyra 3. Prieiga: https://taikomojikalbotyra.lt/ojs/index.php/taikomoji-kalbotyra/article/view/28/22 (žiūrėta 2021-06-11).

Pakerys, J. 2016. Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. Baltistica 51 (2), 239–269.

Palionis, J. 1967. Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Mintis.

Paulauskienė, A. 1971. Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodis. Vilnius: VU leidybinis skyrius.

RG 1980 – Russkaja grammatika: fonetika, slovoobrazovanie, morfologija. Т. 1. N. Švedova (red.). Мoskva: Nauka.

Rudzinskas, D. 2011. Keli lietuvių senųjų raštų slavizmų morfologinės integracijos aspektai. Baltu filoloģija 20 (2), 41–51.

Sharp, H. 2001. English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains. Stockholm: AWI.

Siaurukienė, H. 1987. „Knygos nobažnystės“ giesmyno skoliniai. Lietuvių kalbotyros klausimai 26, 145–150.

Skardžius, P. 1998. Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen. In: Rinktiniai raštai. T. 4. A. Rosinas (sud.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Smetonienė, A. 2015. Lietuvių kalbos priesaginiai veiksmažodžiai: slavizmai ir hibridai (XVI–XVII a. LDK tekstuose). Daktaro disertacija. Vilnius: LKI.

Smetonienė, A. 2016. Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai. Acta Linguistica Lithuanica 74, 68–88.

Smetonienė, A. 2019. PK slaviškos šaknies veiksmažodžiai: skoliniai ir probleminiai atvejai. Lietuvių kalba 13. Prieiga: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22479/21744.

Sunde, A. 2018. A typology of English borrowings in Norwegian. Nordic Journal of English Studies 17, 71–115.

Tininis, V. 2008. Sovietų Sąjungos politinės struktūros Lietuvoje ir jų nusikalstama veikla: antroji sovietinė okupacija (1944–1953). Vilnius: Margi raštai. 

Urbonavičienė, J. 2018. Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. In: Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai. J. Urbonavičienė, R. Petrokienė (sud.). Vilnius: Baltijos kopija, 59–82.

Urbutis, V. 1992. Senosios lietuvių kalbos slavizmai. Baltistica 27 (1), 4–14.

Urbutis, V. 1999. Adaptacinė afiksacija. In: Lietuvių kalbos enciklopedija. K. Morkūnas, V. Ambrazas (red.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 15–16.

Urbutis, V. 2009. Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Valeckienė, A. 1967. Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. In: Lietuvių kalba tarybiniais metais. V. Ambrazas (red.). Vilnius: Mintis, 108–128.

Voitkevič, B. 2010. M. Daukšos Postilės slavizmų morfologinė integracija. Baltistica 45 (2), 243–255.

Wohlgemuth, J. 2009. A Typology of Verbal Borrowings. New York: Mouton de Gruyter.

Zinkevičius, Z. 1988. Lietuvių kalbos istorija. Senųjų raštų kalba. T. 3. Vilnius: Mokslas.

Zinkevičius, Z.1986. Tverečiaus šnektos slavizmai prieš 60 metų ir dabar. Baltistica 22 (2), 8–12.

Žilinskienė, V. 2004. Skolintos šaknies žodžių vartojimas dalykinio stiliaus tekstuose. In: Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba. J. Girčienė (sud.). Vilnius: LKI, 162–176.

Slaviškos kilmės veiksmažodžiai su priesagomis -inti, -uoti, -yti, -ėti, -auti lietuvių kalbos žargone: derivaciniai ir adaptaciniai hibridai

Santrauka

Dėl nuolatinių artimų lietuvių ir slavų kalbų kontaktų lietuvių kalbos nenorminėje kalboje, žargone pasiskolinta nemažai skolinių iš baltarusių, lenkų, rusų kalbų. Tik nedidelė dalis slavybių prigijo ir tapo bendrinės kalbos norma, kitos dažniausiai vartojamos tik neoficialiai buitinėje kalboje, žargone. Gana daug atvejų, kada kalbos sistemoje susidarę skirtingi chronologiniai sluoksniai, skolintinė leksika gauta skirtingu metu. Dabartiniame lietuvių kalbos žargone skolinama iš šiuolaikinės rusų kalbos jau žargoninėmis reikšmėmis. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad skoliniai afiksine adaptacija yra priderinami prie kalbinės sistemos. Slaviškos kilmės veiksmažodžai dažniausiai yra adaptuojami morfologiškai su lietuviškomis priesagomis, pati dariausia hibridų priesaga yra -inti (77,2 % hibridinių veiksmažodžių). Su šia priesaga iš lietuvių kalboje adaptuotų pamatinių žodžių sudaromi derivaciniai hibridai (26,1 %). Dvigubai daugiau yra adaptacinių hibridų (51,1 %), kurie morfologiškai adaptuojami pakeičiant kalbos donorės darybinę priesagą su kalbos recipientės priesaga -inti. Kitos priesagos (-uoti, -yti, -ėti, -auti) nėra darios (22,8 %), dažniausiai su jomis sudaromi derivaciniai hibridai jau iš adaptuotų pamatinių vardažodžių.

Įteikta 2022 m. spalio mėn.

Priedas18

1. Priesagos -inti derivaciniai hibridai

narkošintis, narkašintis (: narkoša, plg. rus. žarg. наркошить) ‘vartoti narkotikus’,

pyzdabolinti (: pyzdabolas, plg. rus. vulg. пиздоболить) ‘pliurpti niekus’,

striominti (: striomas, plg. rus. krim. kal. žarg. стрёмить) krim. kal. ‘saugoti bendrininkus nuo pavojaus’,

stukačinti (: stukačius, plg. rus. šnek. стукачить) ‘skųsti’,

šūstrinti (: šūstras, plg. rus. шустрить) ‘įžūliai elgtis’,

ticharinti(s) (: ticharius, plg. rus. žarg. тихарить) ‘tykoti iš pasalų; daryti slapčia’,

tūsinti(s) (: tūsas, plg. rus. žarg. тусить) ‘linksmintis, šėlti’,

vaflinti (: vaflis, plg. rus. žarg. вафлить) 1. ‘šmeižti’, 2. ‘spjaudyti’,

žopinti (: žopa, plg. rus. žarg. жопить) 1. ‘engti’, 2. ‘blogai veikti’.

2. Priesagos -inti adaptaciniai hibridai iš rusų kalbos veiksmažodžių su priesaga -ить

glagolinti (: rus. глаголить) niek. ‘kalbėti, balbatuoti’,

gnievinti, gnevinti (: rus. psn. гневить užrūstinti’, lenk. gniewać pykinti) ‘siutinti’,

grabinti (: rus. грабить, lenk. grabić) ‘vogti; plėšti’,

jibašinti (: rus. vulg. ебaшить) 1. ‘pavaryti, (pa)daryti, atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę)’, 2. ‘šauti, trenkti, daužyti’,

kliučinti (rus. prast. отключить) 1. ‘sumušti, nokautuoti’, 2. ‘atjungti’, sang. kliučintis,

kontačinti (: rus. контачить) ‘kontaktuoti’,

krajinti (plg. rus. šnek. кроить ‘perdaryti’) kišen. ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’,

liečinti, lečinti (: rus. žarg. лечить) ‘meluoti, skiesti’,

lomintis (: rus. kal. žarg. ломиться) ‘dėl konflikto ar kitiems nuteistiesiems verčiant veržtis iš kameros’,

majačinti (: rus. šnek. маячить) ‘duoti ženklą, signalizuoti’,

majačintis (: rus. šnek. маячиться) ‘svyruoti; makaluotis’,

močinti (: rus. žarg. мочить) ‘mušti’,

mūtinti, mutinti (: rus. šnek. мутить) ‘pykinti’,

partalinti (: lenk. partolić, plg. rus. портить) ‘maitoti, niokoti’,

palinti (: rus. nark. žarg. палить, plg. lenk. palić) nark. ‘rūkyti narkotikus (ppr. marihuaną)’,

pielinti (: rus. prast. пилить) ‘vykti, eiti; važiuoti’,

pirdolinti (: lenk. vulg. pierdolić, rus. vulg. пердoлить) ‘daryti, atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę); varyti’,

pyzdiačinti, pizdiačinti (: rus. vulg. пиздячить) ‘daryti, atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę); varyti’,

raskumarinti (: rus. nark. žarg. раскумарить) nark. pavartojus narkotikų nutraukti abstinencijos sind­romo sukeltus negalavimus’,

rybačinti (: rus. рыбачить) žvej. ‘žvejoti’,

sabačinti (: rus. prast. собачить) ‘tvirtinti; pliekti’,

splavinti 1. (: rus. prast. сплавить) ‘legalizuoti, atsikratyti’, 2. (: rus. krim. žarg. сплавить) krim. ‘išduoti, įduoti’,

sporinti (: rus. спорить) ‘lažintis’,

spūlinti (: rus. krim. спулить) krim. ‘paslėpti, atsikratyti siekiant nuslėpti įkalčius’,

strojinti (: rus. строить) ‘versti ką nors daryti, komanduoti; engti’,

šarinti 1. (: rus. шарить) ‘naršyti ieškant’, 2. (: rus. žarg. шарить) ‘suprasti, išmanyti’, 3. (plg. rus. žarg. шарить) sport. ‘greitai bėgti’,

šyrintis, širintis (: rus. nark. žarg. ширить) nark. ‘vartoti intraveninius narkotikus’,

tratinti (rus. тратить) ‘eikvoti, leisti (pinigus, laiką)’,

travinti (: rus. prast. травить) ‘įkalbinėti, stengtis nuteikti’,

triochinti (: rus. žarg. трёкать) ‘meluoti, skiesti’,

valinti (: rus. prast. валить) 1. ‘eiti, vykti, varyti’, 2. aut. mot. ‘važiuoti, gerai traukti’,

varganinti (: rus. kal. žarg. варганить) kal. ‘mainikauti, kombinuoti’,

vložinti (: rus. žarg. вложить) kal. krim. ‘paskųsti, įskųsti’,

zachujačinti (: rus. vulg. захуячить) ‘užvaryti; uždėti’,

zachujarinti (: rus. vulg. захуярить) ‘užvaryti; uždėti’,

zakaziolinti (plg. kaziolinti, rus. krim. kal. žarg. закозлить) ‘paskųsti’,

zakazlinti (: rus. krim. kal. žarg. закозлить) ‘paskųsti’,

zamočinti (: rus. krim. žarg. замочить) krim. ‘užmušti’,

zvaninti (: rus. звонить) ‘skambinti’.

3. Priesagos -linti adaptaciniai hibridai iš rusų kalbos veiksmažodžių su priesaga -ать

drapalinti (plg. lenk. drapać ‘draskyti’) ‘naudoti netausojant, drengti’,

gnalinti (: rus. žarg. гнать) ‘barti; niekinti, įžeidinėti’,

jabalinti (: rus. vulg. ебaть) 1. ‘atlikti lytinį aktą’, sang. jabalintis, 2. ‘trenkti’,

kačialinti(s) 1. (: rus. žarg. качать) ‘sportuoti kultūrizmą, kilnoti svarmenis’, 2. (: rus. komp. žarg. качать ‘siųsti’) komp. ‘siųsti’,

kanalinti (: rus. žarg. канать ‘mėgdžioti, apsimesti kuo nors’) ‘jaudinti; erzinti; įgristi’,

lažalinti (: rus. žarg. лажать) ‘vertinti neigiamai, apkalbėti’, sang. lažalintis ‘gėdintis’,

machalinti 1. (: rus. махать) ‘mosikuoti’, sang. machalintis, 2. sang. machalintis (: rus. žarg. махаться) ‘muštis’,

matalinti (: rus. prast. мотать) ‘eiti, važiuoti, vykti’,

mirgalinti (: rus. моргать) 1. ‘mirksėti (ppr. automobilio žibintais)’, 2. ‘mirgėti’,

rubalinti (: rus. žarg. рубaть) ‘energingai daryti; pliekti’,

sasalinti (: rus. vulg. сосать) ‘čiulpti’,

stradalinti (: rus. страдать) ‘nervuotis; skųstis’,

stukalinti (: rus. prast. стукaть) ‘skųsti’,

šagalinti (: rus. prast. шагать) ‘eiti, žingsniuoti’,

tarčialinti (: rus. nark. žarg. торчать) nark. ‘vartoti narkotikus (ppr. intraveninius)’,

vaznikalinti (: rus. prast. возникать) ‘įžūliai elgtis; triukšmauti’,

vystupalinti (: rus. prast. выступать) ‘išsakyti nesutikimą, reikšti priekaištus’,

zajabalinti (: rus. vulg. заебать) ‘įkyrėti, įgristi’,

zavisalinti (: rus. žarg. зависать) ‘leisti laiką, pramogauti; kiurksoti’.

4. Priesagos -linti adaptaciniai hibridai iš rusų kalbos veiksmažodžių su priesaga -ить

biednialinti(s), biednielinti(s) (: rus. prast. бедниться) ‘bėdoti’,

chamielinti(s), chamelinti(s) (: rus. šnek. хамить) ‘įžūliai, amoraliai elgtis’,

dračilinti (: rus. žarg. дpoчить) 1. ‘delsti, tuščiai leisti laiką’, 2. ‘makaluoti; junginėti’,

dralinti (: rus. prast. драить) ‘netausojant naudoti’,

gasylinti (: rus. гасить) 1. ‘baigti, nutraukti’, 2. ‘girtuokliauti’,

grubylinti (: rus. грубить) ‘šiurkščiai kalbėti’,

grūzilinti, gruzilinti (: rus. žarg. грузить) 1. ‘slogiai veikti, slėgti’, 2. ‘priekaištauti; kvaršinti galvą’,

gubylinti, gubilinti (: rus. губить) ‘žudyti’,

vrubalinti 1. (: rus. žarg. врубить) ‘suprasti, susigaudyti; išsiaiškinti, įsikirsti’, 2. (: rus. žarg. врубить) ‘trenkti, smogti’, 3. (: rus. šnek. врубать) ‘įjungti’,

zagruzilinti (: rus. загрузить) ‘apsunkinti slogiomis mintimis; prikalbėti problemiškų dalykų’.

5. Priesagos -linti adaptaciniai hibridai iš rusų kalbos veiksmažodžių su priesaga -еть

achujielinti, achujelinti (: rus. vulg. oхуeть) 1. ‘nustebti’, 2. ‘suįžūlėti’,

afigielinti, afigelinti (: rus. vulg. офигеть) 1. ‘nustebti’, 2. ‘suįžūlėti’,

baldielinti, baldelinti 1. (: rus. žarg. балдеть) ‘šėlti, linksmintis’, 2. (: rus. балдеть) ‘kvailioti’, 3. (: rus. nark. žarg. балдеть) ‘patirti euforiją’,

balielinti, balelinti (: rus. šnek. болеть) ‘sirgti už komandą’,

pyzdielinti, pyzdelinti, pizdielinti, pizdelinti (: rus. vulg. пизде́ть) ‘pliurpti, pezėti’,

pošlinti(s) (: rus. šnek. пошлеть) ‘vulgarinti’.

6. Priesagos -uoti derivaciniai hibridai

bašliuoti (: bašlius, plg. rus. žarg. башлять, башлить) ‘mokėti pinigus’,

bomžuoti (: bomžas, plg. rus. šnek. бомжить, бомжевать) ‘gyventi kaip benamiui’,

fliancuoti (: fliancas, plg. lenk. flancować ‘susodinti daigus’) ‘užauginti atžalą, dauginti auginiais’,

fūruoti, furuoti (: fūra) ‘vairuoti automobilinį vilkiką’,

gazuoti (: gazas, plg. rus. prast. газовать) aut. ‘spausti akceleratoriaus pedalą; lėkti’,

kaifuoti 1. (: kaifas, plg. rus. šnek. кайфовать) ‘patirti, jausti malonumą’, 2. (: rus. nark. žarg. кайфовать) nark. ‘patirti narkotikų sukeliamą euforinę būseną’,

kipišuotis (: kipišas, plg. rus. (kal.) žarg. кипешевать) ‘konfliktuoti, kelti šaršalą’,

makliuotis (: maklė, plg. rus. prast. маклачить ‘perparduoti’, rus. krim. žarg. маклянуть) kal. ‘keistis daiktais, mainytis’,

pontuoti(s) (: pontas, plg. rus. žarg. понтовать) ‘įsivaizdinti, norėti pasirodyti’.

šizuoti (: šyzas, šyza, plg. rus. prast. шиза ‘kliedesys’) ‘elgtis kaip bepročiui’,

šlanguoti (: šlanga, plg. rus. žarg. шланговать) ‘simuliuoti, apsimesti’,

šmonuoti (: šmonas, rus. kal. krim. žarg. шмонать) kal. krim. ‘apieškoti, atlikti kratą’,

štrafuoti (: štrafas, plg. vok. strafen, rus. штрафовать) ‘bausti’,

vafliuoti(s) (: vaflis, plg. rus. žarg. вафлить) ‘terliotis’,

zeksuoti, zaksuoti (: zeks ‘atsargiai!’, plg. rus. krim. žarg. зексать) ‘saugoti bendrininkams vagiant’.

7. Priesagos -ėti derivaciniai hibridai

pederastėti (: pederastas) ‘virsti pederastu’,

pydarėti, pidarėti (: pydaras) ‘virsti pydaru’,

pyderastėti, piderastėti (: pyderastas) ‘virsti pyderastu’,

pyzdėti, pizdėti 1. (: rus. vulg. пиздеть) ‘pliurpti’, 2. ‘lepti, puikti; kvaišti’,

popsėti (: popsas) ‘virsti populiariuoju menu (popsu)’, sang. nusipopsėti,

tūpėti (: tūpas, plg. rus. prk. тупи́ть) ‘bukėti’.

8. Priesagos -auti derivaciniai hibridai

dušmanauti (: dušmanas) psn. ‘dirbti taksistu, taksistauti’,

džiumbrauti (: džiumbras) kal. ‘prabūti laisvės atėmimo bausmės laiką džiumbru’,

gruzčikauti (: gruzčikas) ‘dirbti kroviku’,

kurvauti (: kurva) ‘paleistuvauti, kekšauti’,

motyliauti (: motylius) žvej. ‘žvejoti su uodo trūklio lervomis’,

šnyriauti (: šnyrius) kal. ‘dirbti tvarkdariu’,

šucheriauti (: šucheris, plg. rus. krim. žarg. шухерить) krim. ‘budėti ir įspėti bendrininkus apie pavojų’.

1 Siekdama surusinti Lietuvos administracijos institucijas komunistų partijos (bolševikų) vadovybė spartino rusų migraciją į Lietuvą, daug jų buvo įdarbinama administracinėse įstaigose. Įstaigose buvo įsigalėjusi rusų kalba, vadinamuoju proletariniu internacionalizmu dangstyta destruktyvi sovietinė ideologija (Anušauskas 1996; Tininis 2008).

2 Straipsnyje integracija suprantama plačiau – kaip kalbos vieneto visiškas į(si)komponavimas į sistemą. Pats integravimas skaidomas į struktūrines dalis: fonetinę adaptaciją, morfologinę adaptaciją ir pan. (ang. phonetic adaptation, morphological adaptation, žr. Grzega 2003: 154–156; Wohlgemuth 2009: 16, 56). Dar dėl terminų adaptacija ir integracija sinonimikos žr. Аdomavičiūtė 1979: 93.

3 Dėl terminų derivacinis hibridas, adaptacinis hibridas dar plg. Smetonienė 2019: 10; Pakerys 2014: 2.

4 Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynui medžiaga nerinkta iš spausdintinių šaltinių ir pan. tekstų, kurie galėjo būti redaguoti. Tam tikrų socialinių sričių – kalėjimo, kriminalinės, narkomanų, karių ir pan. – žargonas rinktas vien tik iš sakytinės kalbos, asmeniškų pokalbių metu įrašant diktofonu – šiuo būdu ir surinkta beveik visa leksikos dalis iš šių sričių (išsamiau žr. Kudirka 2012: 3–5).

5 Anksčiau aktyvuoti buvo vertinamas kaip nesisteminis, bet jam padaryta išimtis, žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3680-aktyvuoti-aktyvinti (žiūr. 2021-11-02).

6 Lietuvių kalbos žargonybių kirčiuoto skiemens pagrindas (balsis, dvibalsis, dvigarsis) yra pabrauktas.

7 Iliustraciniai pavyzdžiai neredaguoti (išsamiau žr. Kudirka 2012, 3–5).

8 Bk irgi pasitaiko tokių situacijų, kada negalima atskirti, iš ko išvestas veiksmažodis – vardažodžio ar veiksmažodžio, pvz.: sveikinti (: sveikas, sveikti), šlapinti (: šlapias, šlapti) (plg. LKG 1971: 264; Jakaitienė 1973: 9).

9 Daugtaškis sąrašo gale nurodo, kad kiti pavyzdžiai pateikiami straipsnio priede.

10 Savo ruožtu perskolinamos ir vardažodžių reikšmės: grūzas (rus. žarg. груз) 1. ‘niūrios mintys, depresyvumas; neviltis’, 2. muz. ‘sunki; ekstremali; hardkorinė muzika’.

11 Analogiškai skolinama ir daiktavardžio klasėje: glušakas (rus. aut. mot. žarg. глушак) aut. mot. ‘duslintuvas’, glušas (plg. rus. tech. глушитель) aut. mot. ‘duslintuvas’.

12 Dar plg. tormazas (rus. žarg. тормоз) ‘kas lėtai susigaudo, gaišuolis’.

13 Baigmeniu vadinama sutampanti su priesaga fonemų eilutė, kurios negalima sinchroniškai skirti be pamatinio žodžio, žr. Pakerys 1991: 22–23.

14 Kiti pavyzdžiai pateikiami priede.

15 Dar plg. vargančikas kal. ‘kombinatorius, machinatorius’.

16 Kiti pavyzdžiai priede.

17 Taip pat kaip ir bk, esamojo laiko formos prieš galūnę turi -j- arba -n- įspraustinius priebalsius, kurie naikina hiatą: Mes šaipomės iš žalių, kad jie luzeriauja tarptautinėje arenoje. // Dar dades gal Ule pastangu kazkiek, bet ir jam art atsibosta kai kiti aplink luzeriauna gynyboj.

18 Priede tik straipsnyje nepateikti žodžiai.