Taikomoji kalbotyra
Taikomoji kalbotyra
Download

Taikomoji kalbotyra, 17: 95–99 eISSN 2029-8935
https://www.journals.vu.lt/taikomojikalbotyra DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2022.17.5

Žurnalo „Taikomoji kalbotyra“ dešimtmetis. Publikacijų apžvalga

Meilutė Ramonienė
Vilniaus universitetas
meilute.ramoniene@flf.vu.lt

Kinga Geben
Vilniaus universitetas
kinga.geben@flf.vu.lt

___________

Copyright © 2022 Meilutė Ramonienė, Kinga Geben. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

___________

Taikomoji kalbotyra – tarptautinis deimantinės atvirosios prieigos elektroninis mokslo žurnalas, skirtas publikuoti tiriamuosius, apžvalginius, diskusinius straipsnius, recenzijas ir mokslinius esė taikomosios kalbotyros tematika: iš sociolingvistikos, gimtųjų ir svetimųjų kalbų mokymo bei mokymosi, psicholingvistikos, daugiakalbystės, kalbų politikos, tarpkultūrinės komunikacijos, diskurso analizės ir pragmatikos, leksikografijos, dalykinių kalbų, teismo lingvistikos, gestotyros ir kitų taikomosios kalbotyros šakų.

Taikomosios kalbotyros mokslas Lietuvoje aktyviai plėtojamas tik keletą dešimtmečių, tačiau šios srities tyrimų kasmet sparčiai gausėja. Aktyviausi šio mokslo specialistai nuo 2007 m. yra susibūrę į Lietuvos taikomosios kalbotyros asociaciją, kuri ir įsteigė žurnalą Taikomoji kalbotyra. Prie jo leidėjų 2020 m. prisijungė Vilniaus universitetas. Žurnalo publikacijos apima platų taikomosios kalbotyros mokslo tematinį spektrą, atspindintį pasaulinių šio mokslo žurnalų tematiką ir problematiką. Iki žurnalo Taikomoji kalbotyra įsteigimo šios mokslo šakos publikacijos dėl naujos tematikos buvo išsklidusios po įvairius Lietuvoje leidžiamus humanitarinių mokslų žurnalus arba sunkiai pritapdavo prie senųjų žurnalų tematikos. 2021 m. Taikomajai kalbotyrai patekus į Scopus duomenų bazę, galimybe publikuotis žurnale plačiau ir intensyviau ėmė domėtis mokslininkai iš įvairų šalių. Žurnalas tampa labiau žinomas ir aktualus daugeliui pasaulio taikomosios kalbotyros mokslo tyrėjų. Tad jo leidyba ne tik paskatino ryškesnę Lietuvos tyrėjų mokslo darbų sklaidą, bet ir aktyviau įtraukė Lietuvos mokslininkus į pasaulinius tyrėjų tinklus.

Žurnalui pateikiamus darbus anonimiškai recenzuoja mažiausiai du recenzentai. Publikuojami straipsniai lietuvių, anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis. Kasmet išleidžiamas vienas Taikomosios kalbotyros numeris. Gali būti leidžiami ir specialieji bei teminiai numeriai.

Šis mokslo žurnalas yra registruotas duomenų bazėse BASE, CEEOL, EBSCO, ERIH-PLUS, Dimensions, DOAJ Seal, Google Scholar (h-index 5, g-index 7), Norwegian Register for Scientific Journals, Lituanistika, ROAD, ScienceGate, ScienceOpen, Scilit, Scinapse, Scopus.

Žurnalas yra Atvirųjų citatų iniciatyvos (angl. Initiative for Open Citations, sutrumpintai i4OC), kuri yra daugelio suinteresuotųjų šalių projektas, skirtas atvirai skelbti mokslo citavimo duomenis, kad būtų galima sukurti naują ir geresnę metriką, narys.

Žurnalas taip pat yra Atvirųjų santraukų iniciatyvos (angl. The Initiative for Open Abstracts, sutrumpintai I4OA) narys. Ši iniciatyva skatina mokslo leidinių leidėjų, infrastruktūros organizacijų, bibliotekininkų, tyrėjų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą propaguojant ir skatinant neribotą mokslo leidinių, ypač žurnalų straipsnių ir knygų skyrių, santraukų prieinamumą patikimose talpyklose, kuriose santraukos prieinamos informacijos ieškos algoritmams.

Žurnalas dalyvauja ir Atvirųjų archyvų iniciatyvoje (angl. Open Archives Initiative). Atvirųjų archyvų iniciatyvos protokolas dėl metaduomenų surinkimo (sutrumpintai OAI-PMH) yra skirtas užtikrinti talpyklų sąveikumą.

Kaip jau buvo minėta, žurnalo steigėja – Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija (LITAKA). Taikomoji kalbotyra leidžiama nuo 2012 m. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. žurnalo vyriausioji redaktorė buvo Inesa Šeškauskienė, žurnalo administratorė nuo 2012 m. iki 2015 m. – Eglė Gudavičienė, o nuo 2016 m. – Justina Urbonaitė. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitė visa žurnalo redakcijos komanda. Vyriausiąja redaktore tapo Meilutė Ramonienė, jos pavaduotoja ir angliškų tekstų redaktore – Jūratė Ruzaitė, žurnalo administratore ir atsakingąja sekretore – Kinga Geben, lietuviškų tekstų redaktore – Kristina Jakaitė-Bulbukienė. 2020 m. prie Kristinos Jakaitės-Bulbukienės kaip lietuviškų tekstų redaktorė prisijungė Inga Hilbig. Nuo 2020 m. dar vienu žurnalo leidėju tapo Vilniaus universitetas.

Žurnalo redkolegiją sudaro įvairių pasaulio universitetų mokslininkai: Daiva Aliūkaitė, Vilniaus universitetas, Lietuva; Monica Barni, Sienos užsieniečių universitetas (Università per Stranieri di Siena), Italija; Jurga Cibulskienė, Vilniaus universitetas, Lietuva; Giedrė Čepaitienė, Šiaulių universitetas, Lietuva; Mark Davies, Brigamo Jango universitetas (Brigham Young University), JAV; Albinas Drukteinis, Klaipėdos universitetas, Lietuva; Ina Druviete, Latvijos universitetas (Latvijas Universitāte), Latvija; Martin Ehala, Tartu universitetas (Tartu Ülikool), Estija; Guus Extra, Tilburgo universitetas (Tilburg University), Olandija; Gabriele Hogan-Brun, Bazelio universitetas (Universität Basel), Šveicarija, ir Bristolio universitetas (University of Bristol), Jungtinė Karalystė; Laima Kalėdienė, Lietuvių kalbos institutas, Lietuva; Mike Kelly, Sautamptono universitetas (University of Southampton), Jungtinė Karalystė; Jane Klavan, Tartu universitetas (Tartu Ülikool), Estija; Karlfried Knapp, Erfurto universitetas (Universität Erfurt), Vokietija; Eleonora Lassan, Vilniaus universitetas, Lietuva; Ana Elina Martinez Insua, Vigo universitetas (Universidade de Vigo), Ispanija; Wladyslaw Miodunka, Krokuvos Jogailaičių universitetas (Uniwersytet Jagielloński w Krakowie), Lenkija; Meilutė Ramonienė, Vilniaus universitetas, Lietuva; Jūratė Ruzaitė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva; Elana Shohamy, Tel Avivo universitetas (Tel Aviv University), Izraelis; Teresa Siek-Piskozub, Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu), Lenkija; Inesa Šeškauskienė, Vilniaus universitetas, Lietuva; Aurelija Tamošiūnaitė, Mainco Johano Gutenbergo universitetas (Johannes Gutenberg-Universität Mainz), Vokietija; Loreta Vaicekauskienė, Lietuvių kalbos institutas, Lietuva; Anna Verschik, Talino universitetas (Tallinna Ülikool), Estija.

Kaip matyti iš 1 lentelės, 2012–2022 m. pasirodė 17 žurnalo numerių, tarp jų 5 teminiai numeriai. Naujausiuose darbuose (publikacijos metai 2020–2021) nagrinėjama ankstyvoji vienalaikė dvikalbystė (Hilbig 2020), žargono ypatybės (Kudirka 2020), mokinių kalbos interferencijos (Kazlauskienė 2020), žiniasklaidos kalba (Tauraitė 2020), naujadarai ir neologizmai (Sólyom 2020), lingvistinės pragmatikos, (ne)mandagumo aspektai (Žurauskaitė 2020). Straipsniuose aptariamas kalbos atricijos reiškinys (Vaisėtaitė 2020), pateikiama atricijos tyrimų srities apžvalga, aptariami pagrindiniai šio reiškinio bruožai, taip pat pagrindžiamas lietuviškas atricijos terminas (Ramonaitė, Ramonienė 2021). Žurnalo publikacijose analizuojamas etninės tapatybės ir kalbos ryšys (Kubiliūtė 2021), vaikų kalba (Kamandulytė-Merfeldienė 2021), žodynų rengimo ir tekstynų naudojimo klausimai (Petrauskaitė, Dadurkevičius 2021), pristatomi kognityvinės kalbotyros (Kalda 2021), kalbos politikos ir nuostatų tyrimai (Aleknavičienė 2021). Straipsniuose skiriamas dėmesys lietuvių kalbos tarmėms (Krivickaitė-Leišienė 2020), istorinės sociolingvistikos tyrimams (Girininkaitė 2020), lietuvių kalbos kaip svetimosios įsisavinimui (Ramonaitė 2021), kalbų ideologijoms ir anglų kalbos įtakai (Vaicekauskienė 2020).

1 lentelė. Žurnalo numerių statistika

Numeris

Publikuota

Moksliniai straipsniai

Kita

Recenzijos, nuomonės

Autorių skaičius

1 (2012), vyr. red. Inesa Šeškauskienė

2012-10-25

6

-

1

10

2 (2013), vyr. red. Inesa Šeškauskienė

2013-10-25

6

-

-

6

3 (2014). Teminis numeris Naujųjų lietuvių kalbos skolinių tyrimai. Numerio red. Loreta Vaicekauskienė

2015-03-02

7

1

-

10

4 (2014). Teminis numeris Kalbos ir žmonės: laikas, erdvė, tapatybė, vyr. red. Inesa Šeškauskienė. Numerio red. Inesa Šeškauskienė, Meilutė Ramonienė

2015-03-05

5

1

-

8

5 (2014), vyr. red. Inesa Šeškauskienė

2015-03-05

5

-

-

5

6 (2014). Teminis numeris Kalba Vilnius, vyr. red. Inesa Šeškauskienė. Numerio red. Loreta Vaicekauskienė

2015-11-07

8

1

-

7

7 (2015), vyr. red. Inesa Šeškauskienė

2015-11-13

6

-

2

9

8 (2016), vyr. red. Inesa Šeškauskienė

2015-12-18

12

-

2

17

9 (2017), vyr. red. Inesa Šeškauskienė

2017-02-18

9

-

-

10

10 (2018), vyr. red. Inesa Šeškauskienė

2018-03-21

4

-

-

4

11 (2018). Teminis numeris Naujausi iššūkiai prancūzų kalbos dėstymui ir tyrimams universitete, vyr. red. Inesa Šeškauskienė

2018-08-08

6

1

-

8

12 (2019), vyr. red. Meilutė Ramonienė

2019-01-15

10

-

-

14

13 (2019). Teminis numeris. Laima Nevinskaitė, Giedrius Tamaševičius. Ar preskriptyvizmas veikia? Taisomi žodžiai Lietuvos radijo ir TV eteryje 1960–2010: Mokslo studija, Numerio red. Loreta Vaicekauskienė

2019-12-20

Mokslo studija

-

-

2

14 (2020), vyr. red. Meilutė Ramonienė

2020-06-16

12

1

1

19

15 (2021), vyr. red. Meilutė Ramonienė, specialiojo numerio sud. Vitalija Kazlauskienė

2021-06-04

11

1

-

12

16 (2021), vyr. red. Meilutė Ramonienė

2021-07-02

7

-

2

12

17 (2022), vyr. red. Meilutė Ramonienė

spausdinama

Žurnalui svarbūs sklaidos rezultatai, straipsnių peržiūrėjimas / atsisiuntimas fiksuojamas nuo 2020 metų, t.y. nuo perkėlimo į Vilniaus universiteto leidyklos interneto svetainę. Pagal 2020–2021 m. straipsnių atsisiuntimo statistiką, skaitytojai daugiausiai dėmesio skyrė Hilbig (2020), Vaicekauskienės (2020), Tauraitės (2020), Ramonaitės, Ramonienės (2021), Kudirkos (2020) darbams.

Žurnalo tarptautiškumą atskleidžia autorių afiliacijos įvairovė. Jame publikavo Prancūzijos (Université Charles-de-Gaulle Lille 3; University of Paris), Vokietijos (University of Erfurt; Johannes Gutenberg University Mainz), Vengrijos (Károli Gáspár University of the Reformed Church), Danijos (University of Copenhagen), Rumunijos („Dunărea de Jos“ University of Galați; Université de Piteşti), Alžyro (Université Mohamed Khider Biskra; University of Tlemcen), Ukrainos (Taras Shevchenko National University of Kyiv), Senegalo (Cheikh Anta Diop University), Maroko (Cadi Ayyad University; Chouaib Doukkali University) ir kitų šalių mokslininkai. Daug autorių yra iš kaimyninių šalių: Estijos (Tartu Universitety; Tallinn University), Latvijos (University of Latvia) ir Lenkijos (Adam Mickiewicz University; University of Szczecin; Jagiellonian University; University of Warsaw). Daugiausia autorių iš Lietuvos dirba Vilniaus universitete, Lietuvių kalbos institute, Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos teisės institute.

Esame dėkingi žurnalo rėmėjams. Leidyba finansuota Lietuvos mokslo tarybos kaip parama akademinėms asociacijoms: projektas Taikomosios kalbotyros plėtra ir sklaida, 2017 m. sutarties Nr. S-ACO-17-12, 2018 m. sutarties Nr. S-ACO-18-14. Žurnalas gavo finansinę Lietuvos mokslo tarybos paramą pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą (sutarties Nr. S-LIP-22-49).

Literatūra

Aleknavičienė, O. 2021. Kalbos politikos metmenys Prūsijos Karalystėje XVIII–XIX a. sandūroje. Taikomoji kalbotyra, 16, 56–75. doi: 10.15388/Taikalbot.2021.16.4.

Girininkaitė, V. 2020. Kalbų kaita XVIII amžiaus pabaigos Vilniaus universiteto dėstytojų laiškuose. Taikomoji kalbotyra, 14, 148-163. doi:10.15388/Taikalbot.2020.14.11.

Hilbig, I. 2020. Nedarnioji vaikų dvikalbystė mišriose emigrantų šeimose. Taikomoji kalbotyra, 14, 1–20. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.1.

Kalda, A. 2021 Percepcinių metaforų vertimas: kalbiniai, kultūriniai ir socialiniai aspektai. Taikomoji kalbotyra, 16, 86-109. doi: 10.15388/Taikalbot.2021.16.6

Kamandulytė-Merfeldienė, L. 2021. Neišplėtotoji lietuvių vaikų kalba ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje: būdvardžio laipsnio kategorijos įsisavinimas. Taikomoji kalbotyra, 16, 76–85. doi: 10.15388/Taikalbot.2021.16.5.

Kazlauskienė, V. 2020. Prancūzų K2 daiktavardinio junginio aktualioji skaida predikatinėje konstrukcijoje VBE rašto darbuose. Taikomoji kalbotyra, 14, 39–49. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.4.

Krivickaitė-Leišienė, E. 2020. Tarmės įtaka garsų ir jų junginių įsisavinimui: eksperimentinis tyrimas išgalvotų žodžių pakartojimo testu. Taikomoji kalbotyra, 14, 133–147. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.10

Kubiliūtė, S. 2021. Hibridinės tapatybės formavimosi tendencijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose: rusakalbio jaunimo etninės tapatybės atvejis. Taikomoji kalbotyra, 16, 25–41. doi: 10.15388/Taikalbot.2021.16.2

Kudirka, R. 2020. Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga -iškas ir nepriesaginių būdvardžių. Taikomoji kalbotyra, 14, 21–32. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.2

Petrauskaitė, R., Dadurkevičius, V. 2021. Tradicinių aiškinamųjų žodynų antraštyno atnaujinimo būdas. Taikomoji kalbotyra, 16, 42-48. doi: 10.15388/Taikalbot.2021.16.3.

Ramonaitė, J. T. 2021. Ar galime pakartoti tai, ko nesakome antrąja kalba? Taikomoji kalbotyra, 14, 164–182. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.12.

Ramonaitė, J. T. ir Ramonienė M. 2021. Kaip, kada ir kodėl užmirštama gimtoji kalba? Taikomoji kalbotyra, 16, 1–24. doi: 10.15388/Taikalbot.2021.16.1

Sólyom, R. 2020. Vengriški kokybės užtikrinimo srities terminai naujadarai. Taikomoji kalbotyra, 14, 72–81. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.6.

Tauraitė, V. 2020. 2008–2009 m. ekonomikos krizės atspindys žiniasklaidoje ir jo ryšys su realia situacija. Taikomoji kalbotyra, 14, 50–71. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.5.

Vaicekauskienė, L. 2020. Globaliosios anglų kalbos socialinės reikšmės potencialas: ką rodo skirtingų bendruomenių tyrimai? Taikomoji kalbotyra, 14, 183–208. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.13.

Vaisėtaitė, E. 2020. Airijos lietuvių gimtosios kalbos žodyno dydis ir atricijos požymiai. Taikomoji kalbotyra, 14, 116–132. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.9.

Žurauskaitė, E. 2020. Politinių TV debatų specifika: kaip menkinti kito įvaizdį ir didinti savo galią? Taikomoji kalbotyra, 14, 82–98. doi: 10.15388/Taikalbot.2020.14.7.