Straipsnyje analizuojamas siūlomo Europos Sąjungos dirbtinio intelekto teisinio reguliavimo ir moralės santykis, žvelgiant iš dviejų teisės paradigmų – prigimtinės teisės ir teisinio pozityvizmo – perspektyvos. Pažangių technologijų kontekste vis dažniau kalbama apie vertybines etikos ir moralės kategorijas, keliamas klausimas, ar viskas, ką mums suteikia dirbtinis intelektas, yra priimtina ir toleruotina. Remiantis esminėmis prigimtinės teisės ir pozityviosios teisės paradigmų charakteristikomis, teisės doktrina ir naujausiomis Europos Sąjungos dirbtinio intelekto reglamentavimo iniciatyvomis, darbe siekiama išsiaiškinti prigimtinei teisei būdingų moralinių nuostatų įtaką dirbtinio intelekto teisiniam reguliavimui ir kiek plačiai šios nuostatos yra atspindėtos Dirbtinio intelekto akte.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.