Teisė ISSN 1392-1274 eISSN 2424-6050

2025, vol. 137, pp. 130–143 DOI: https://doi.org/10.15388/Teise.2025.137.9

Advokato pareigos neatskleisti profesinės paslapties reglamentavimas Latvijoje

Tatjana I. Jurkeviča
https://orcid.org/0000-0002-6242-8411
Baltijos tarptautinės akademijos docentė
teisės mokslų daktarė
216 k., Valērijas Seiles g. 4/1, LV-1003, Ryga, Latvija
E-mail advokatu.birojs@inbox.lv

Anatoliy A. Lytvynenko
https://orcid.org/0000-0002-0036-0677
Baltijos tarptautinės akademijos tyrėjas ir lektorius
teisės mokslų daktaras (PhD)
216 k., Valērijas Seiles g. 4/1, LV-1003, Ryga, Latvija
E-mail anat.lytvynenko@gmail.com

Jevgenij Machovenko
https://orcid.org/0000-0003-2930-3526
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto
Viešosios teisės katedros profesorius
socialinių mokslų daktaras (HP)
Saulėtekio al. 9, I rūmai, LT-10222 Vilnius, Lietuva
Tel.: (+370 5) 236 61 75
El. paštas jevgenij.machovenko@tf.vu.lt

Regulation of a Lawyer’s Duty not to Disclose Professional Secrecy in Latvia

Tatjana I. Jurkeviča
(Baltic International Academy (Latvia))

Anatoliy A. Lytvynenko
(Baltic International Academy (Latvia))

Jevgenij Machovenko
(Vilnius University (Lithuania))

The article analyzes the regulation of the sworn advocate’s duty not to disclose professional secrecy in Latvia while considering several aspects, and primarily focusing on the circumstances in which the advocate is obliged to disclose the information received. In the opinion of the authors, the principle of confidentiality should not outweigh the public interest, but only when the issue is related to the prevention or disclosure of a criminal offence and is not directly related to the defence of the advocate’s specific client. In the context of the problem under consideration, there is neither a basis nor a fair way to divide criminal offences according to the degrees of gravity established by the Criminal Law of the Republic of Latvia, as such regulation would not comply with the principle of the rule of law; the discussed obligation of the advocate to disclose the information received should apply to every criminal offence. In other words, the obligation of the advocate to report crimes should be extended beyond the limits of Article 315 of the Criminal Law of the Republic of Latvia, which provides for liability for failure to report a serious or especially serious crime. Since the activities of a lawyer are also aimed at establishing justice and strengthening the rule of law, a lawyer must also report on the preparation of less serious crimes and even criminal misdemeanors.
Keywords: lawyer, professional ethics, professional secrecy, principle of confidentiality, disciplinary liability of a lawyer.

Advokato pareigos neatskleisti profesinės paslapties reglamentavimas Latvijoje

Tatjana I. Jurkeviča
(Baltijos tarptautinė akademija (Latvija))

Anatoliy A. Lytvynenko
(Baltijos tarptautinė akademija (Latvija))

Jevgenij Machovenko
(Vilniaus universitetas (Lietuva))

Straipsnyje keliais aspektais analizuojamas prisiekusiojo advokato pareigos neatskleisti profesinės paslapties reglamentavimas Latvijoje, koncentruojant dėmesį į aplinkybes, kuriomis advokatas privalo atskleisti gautą informaciją. Autorių nuomone, konfidencialumo principas neturi būti svaresnis už viešąjį interesą, bet tik tada, kai klausimas susijęs su nusikalstamos veikos prevencija ar atskleidimu ir nėra tiesiogiai susijęs su advokato konkretaus kliento gynyba. Nagrinėjamos problemos kontekste nėra nei pagrindo, nei teisingo būdo skirstyti nusikalstamas veikas pagal sunkumo laipsnius, nustatytus Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo, nes toks reglamentavimas neatitiktų teisinės valstybės principo; aptariama advokato pareiga atskleisti gautą informaciją turėtų galioti kiekvienai nusikalstamai veikai. Kitaip tariant, advokato pareiga pranešti apie nusikaltimus turėtų būti išplėsta už Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 315 straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už nepranešimą apie sunkų ar ypač sunkų nusikaltimą, ribų. Kadangi advokato veikla taip pat skirta teisingumui įtvirtinti ir teisinei valstybei stiprinti, advokatas privalo pranešti ir apie rengiamus mažiau sunkius nusikaltimus ir net baudžiamuosius nusižengimus.
Pagrindiniai žodžiai: advokatas, profesinė etika, profesinė paslaptis, konfidencialumo principas, advokato drausminė atsakomybė

_________

Received: 30/11/2025. Accepted: 12/12/2025
Copyright © 2025 Tatjana I. Jurkeviča, Anatoliy A. Lytvynenko, Jevgenij Machovenko. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

1. Advokato ir kliento santykiai

Pagrindinis advokato vaidmuo – teikti teisinę pagalbą – yra speciali veiklos rūšis, užtikrinama pavedant prisiekusiajam advokatui plačias ir konkrečias pareigas.

Advokatas, kaip ir teisėjas, nustato faktines aplinkybes ir identifikuoja, aiškina bei taiko teisines nuostatas, kurios gali būti taikomos konkrečiai situacijai. Advokatas sąžiningai atskleidžia savo klien­tui galimus kliento situacijos raidos ir sprendimo scenarijus – tiek palankius, tiek nepalankius1. Šis advokato elgesio aspektas atspindi advokato profesinio nepriklausomumo principą, būtent – laisvę nuo išorinės (pvz., kliento ar visuomenės spaudimo) ir vidinės (pvz., subjektyvaus situacijos suvokimo) įtakos2. Advokatas privalo drąsiai, sąžiningai ir atkakliai ginti savo kliento interesus ir sąmoningai neteikti melagingos informacijos ar patarimų3. Sąžiningumas reiškia būti patikimam – šie du dalykai dažniausiai eina koja kojon. Sąžiningumas reiškia būti sąžiningam atliekant darbo pareigas, dirbant su klientais ir būti tiksliam, teisingam bei atviram santykiuose su kolegomis4.

Latvijoje pagrindinius advokato ir kliento santykių užmezgimo principus reglamentuoja Prisiekusiųjų advokatų etikos kodekso 2 skirsnis5. Remdamiesi šiuo principu, teisinės etikos tyrėjai sukūrė šias tris pagrindines taisykles advokatams:

  1. Niekada neprašykite kliento papasakoti, kas iš tikrųjų įvyko, o priimkite jo versiją kaip absoliučiai teisingą, kitaip teks grumtis tarp profesinės ir pilietinės sąžinės;
  2. Niekada nerodykite klientui abejonių, o verčiau parodykite, kad padarysite viską, kas įmanoma, pasitelkdami visas teisines priemones, kad pasiektumėte palankų jo bylos rezultatą;
  3. Niekada nesuteikite klientui galimybės daryti išvados, kad norimo rezultato galima pasiekti neleistinomis priemonėmis. Nė vienas klientas negimė taip, kad galėtų pateisinti neteisėtą elgesį6.

Bet kuriuo atveju advokato pareiga – savo elgesiu aiškiai parodyti, kad jis nori tik ginti teisėtus kliento interesus ir bandyti atkalbėti klientą nuo neteisėtų veiksmų. Taigi, iš anksto įspėjęs klientą, kad jis praneš teisėsaugos institucijoms, advokatas gali jį atkalbėti nuo nusikalstamos veikos padarymo7.

Visais atvejais pirmasis teisininko imperatyvas yra „Primum non nocere“ – nedarykite žalos klien­tams, kurie jumis pasitikėjo. Klientų pasitikėjimu negalima piktnaudžiauti; jis labai trapus, ir jokia pinigų suma jo neatkurs8.

Norėdamas užsitarnauti kliento pasitikėjimą, advokatas privalo būti nepriklausomas, vengti interesų konfliktų, išlaikyti kliento jam patikėtos informacijos konfidencialumą ir neatskleisti jos. Kai kurie opiausi profesinės etikos klausimai kyla dėl fiduciarinės atsakomybės klientui principo ir principų, reglamentuojančių platesnes advokato pareigas, – pagarbos ir sąžiningumo, pagarbos kolegoms specialistams ir ypač pagarbos teisinei valstybei bei teisingumo vykdymo principų – sąveikos. Susidūręs su tokiais klausimais, advokatas privalo aiškiai pasakyti klientui, kad jis negali pažeisti savo pareigų teismui ir teismų sistemai, kad pradėtų nesąžiningą bylą kliento interesais9.

Atsižvelgiant į prisiekusiojo advokato užduotį – padėti visiems teisiniais klausimais – galima teigti, kad teisininko darbas neįmanomas be kliento. Todėl savaime suprantama, kad nemaža prisiekusiojo advokato profesinės etikos dalis yra susijusi su advokato ir kliento santykiais. Latvijos prisiekusiųjų advokatų etikos kodekse dauguma nuostatų reglamentuoja įvairius šių santykių aspektus. Abipusis pasitikėjimas advokato ir kliento santykiuose ir tam būtinos asmeninės savybės išskiriamos kaip vienas iš pagrindinių principų, būtent, kad advokato asmeninis orumas, sąžiningumas ir teisingumas yra tradicinės teisinės profesijos prielaidos, kurios yra būtina sąlyga pasitikėjimu grįstiems santykiams (1.2 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į pagrindinę advokato užduotį – teikti teisinę pagalbą, Kodekse teigiama, kad advokatas niekada neturi pamiršti, jog svarbiausia yra ne atlygis už darbą, o kliento interesai ir teisingo teismo poreikis (6.1 straipsnis)10.

Pasitikėjimas ir asmeninis sąžiningumas formuoja advokato gebėjimą prisiimti tam tikrą atsakomybę ir vesti bylą, gebėjimą nebūti įkyriam, neaukštinti savęs ir kurti pasitikėjimu bei partneryste grįstus santykius su kolegomis kliento labui11.

Iš nagrinėtų aspektų galima daryti išvadą, kad kliento pasitikėjimas advokatu yra šios profesijos kertinis akmuo, o siekiant užtikrinti teisingo teismo koncepciją, advokatui reikia tokių profesinių garantijų, kad klientas galėtų patikėti advokatui visą įmanomą informaciją. Tačiau šiuo atžvilgiu ypač pabrėžtina, kad pasitikėjimas negali egzistuoti be konfidencialumo užtikrinimo12.

Advokatas visada privalo būti sąžiningas bendraudamas su savo klientu, o tai reiškia būti sąžiningam ne tik su klientu, bet ir su savimi. Advokato pareigos grindžiamos kliento gebėjimu suteikti advokatui informaciją, kurios jis neatskleistų kitiems – intymią asmeninę informaciją ar vertingas komercines paslaptis – ir šis keitimasis informacija tarp advokato ir kliento turi būti konfidencialus13.

2. Konfidencialumo principas

Advokato profesinė paslaptis yra neatsiejama konfidencialumo principo, kuris yra viena iš pagrindinių advokato profesinės veiklos vertybių, dalis. Todėl būtina patikslinti termino „konfidencialumas“ reikšmę, nes būtent konfidencialumo principas nustato advokato pareigą saugoti ir neatskleisti profesinės paslapties.

Nagrinėjant žodžio „konfidencialu“ etimologiją, pastebima, kad jo kilmė susijusi su lotynišku žodžiu „confidentialia“, kuris verčiamas kaip „pasitikėjimas“ arba „patikimumas“14. Nagrinėjant šiuolaikinių lingvistinių ir teisinių terminų žodynų apibrėžimus, galima daryti išvadą, kad „konfidencialu“ reiškia tai, kas pareigūnui žinoma atliekant savo pareigas ir kas negali būti atskleista; „konfidencialu“ reiškia tai, kas nėra atskleista, yra paslaptis15; arba „konfidencialumas“ reiškia slaptumą ir paslapčių neatskleidimą16. Šio tyrimo temai labiausiai tinka toks paaiškinimas: „konfidencialumas“ reiškia tai, kas patikėta kam nors su garantija, kad jo neatskleisti veiksmai arba jų konfidencialumo priežastys išliks paslaptyje17.

Remiantis pirmiau pateiktais apibrėžimais, galima daryti išvadą, kad konfidencialumas yra kelių aspektų elementas. Tai apima tiek vidinį aspektą – asmuo gauna konfidencialią informaciją, susijusią su savo pareigų vykdymu; tiek išorinį aspektą – gauta informacija negali būti atskleista trečiosioms šalims. Konfidencialumas taip pat turi tam tikrą pasitikėjimo ir jautrumo aspektą, nes konfidenciali informacija yra tai, ką asmuo patiki kitam asmeniui, būdamas įsitikinęs, kad kitas asmuo jos neatskleis, nes atskleidimas galėtų pakenkti kažkam jautriam.

Plačiau vertinant konfidencialumo principą, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad konfidencialumo užtikrinimas ir palaikymas yra ne tik advokato pareiga – tai pagrindinė žmogaus (kliento) teisė18. Tai patvirtina faktas, kad konfidencialumo principas advokatų veikloje yra nustatytas ne tik Europos šalių, įskaitant Latviją, advokatų profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, bet ir yra įtvirtintas tarptautiniuose teisės dokumentuose, priimtuose žmogaus teisių klausimais.

Svarbiausi tarptautiniai teisiniai dokumentai, užtikrinantys konfidencialumo principą, yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija19 ir Jungtinių Tautų tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas20. Panašiai konfidencialumo principas yra Europos Sąjungos teisės dalis, kurios privalo laikytis Europos Tarybos ar Europos Sąjungos narės21. Europos advokatų profesinės etikos kodekso 2.3. straipsnyje konkrečiai pabrėžiama, kad profesinė paslaptis yra pagrindinė teisininkų teisė ir kartu pagrindinė pareiga, kuri nėra ir negali būti ribojama laike.

Latvijos advokatų taryba konfidencialumą advokato profesinėje veikloje apibrėžia kaip apimantį šiuos aspektus:

  1. Advokato pareiga neatskleisti informacijos, sužinotos teikiant teisinę pagalbą (advokato ir kliento bendravimo paslaptis);
  2. Advokato pareiga neatskleisti teisinės pagalbos teikimo fakto, jei klientas to prašo (arba nenori);
  3. Pareiga išlaikyti konfidencialumą neturi senaties termino, t. y. ji nesibaigia nutraukus teisinės pagalbos teikimą klientui;
  4. Advokato pareiga saugoti informaciją, gautą iš kliento teikiant teisinę pagalbą. Šią pareigą taip pat turi advokato padėjėjai ir kiti jam talkinantys darbuotojai;
  5. Advokato pareiga saugoti informaciją apie klientą, gautą iš trečiųjų šalių teikiant teisinę pagalbą22.

Advokato pareiga išlaikyti konfidencialumą prasideda nuo pirmojo kontakto su klientu, ir net pats kliento vizitas gali būti laikomas advokato profesine paslaptimi, jei pageidaujama. Advokato profesinės paslapties principas galioja ir kliento šeimos narių atžvilgiu, o tai reiškia, kad informacija apie klientą negali būti atskleista jiems ir kitiems giminaičiams23.

Pažymėtina, kad advokato viešasis statusas yra gana sudėtingas, nes advokatas, atstovaudamas ar gindamas kliento interesus, tuo pačiu metu veikia ir viešuoju interesu, nes pagal Latvijos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnį teisinė profesija yra neatsiejama teisinės valstybės teisingumo sistemos dalis24. Taigi, prisiekusysis advokatas privalo veikti pagal įstatymus, todėl kai kuriais atvejais gali susidaryti gana sudėtinga situacija, kai advokatas turi nuspręsti, ar yra pareiga atskleisti teikiant teisinę pagalbą gautą informaciją apie klientą. Teisės literatūroje dėl šios konfidencialumo principo išimties pateikiama įvairių nuomonių. Nors šią išimtį pripažįsta visi tyrėjai, dėl jos apimties nėra sutarimo. Viena nuomonė yra ta, kad tokia išimtis galima tik šiais dviem atvejais:

Šis konfidencialumo išimčių ir pareigos neatskleisti advokato ir kliento bendravimo paslapties supratimas taip pat įtvirtintas Latvijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose prisiekusiųjų advokatų profesinę veiklą. Tačiau Latvijoje yra ir specialus teisinis reguliavimas, būtent, Baudžiamasis kodeksas (315 straipsnis)26 ir Pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos įstatymas27 numato konfidencialios informacijos atskleidimą šiais atvejais:

  1. Jei advokatas turi patikimos informacijos (nėra pagrįsto pagrindo abejoti) apie nusikalstamos veikos padarymą arba turi pagrįstų įtarimų, kad ruošiamasi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Norėdamas įvertinti, ar klientas iš tikrųjų padarys numatytą nusikalstamą veiką, advokatas turi turėti ne tik teisinių žinių, bet ir gerai suprasti žmones. Vien įtarimo nepakanka – įvertinus visą advokato turimą informaciją, būtina įsitikinti, kad klientas iš tikrųjų ruošiasi padaryti nusikalstamą veiką.
  2. Jei advokatas žino apie pinigų plovimą. Direktyvoje 2005/60/EB yra nustatyti griežti reikalavimai dėl advokato pareigos bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Šie reikalavimai į Latvijos teisės aktus įtraukti Pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos įstatymu, kuris įsigaliojo 2008 m. rugpjūčio 13 dieną. Reikalavimuose numatyta, kad nepriklausomų teisinių profesijų atstovai, įskaitant advokatus, vykdydami tam tikrą teisinę veiklą, privalo informuoti kompetentingas institucijas apie visus faktus, kurie gali rodyti pinigų plovimą28.

Kita teisės literatūroje plėtojama vizija gerokai išplečia paminėtas išimtis ir papildomai numato, kad advokatas gali atskleisti informaciją ir tais atvejais, kai:

Tačiau trečiasis konfidencialumo supratimas linkęs kuo labiau susiaurinti advokato profesinės paslapties taikymo sritį. Pavyzdžiui, daugumos JAV valstijų advokatų etikos kodeksai, parengti pagal Profesinės etikos pavyzdines taisykles, numato siauresnę advokato profesinės paslapties apsaugą. Pavyzdžiui, advokatai privalo pranešti apie visus konkrečius nusikaltimus, ne tik tuos, kurie gali sukelti mirtį ar kitų sunkių padarinių, bet ir apie bet kokius nusikalstamus ketinimus, planus ar net įtarimus dėl nusikaltimo padarymo, apie kuriuos advokatas žino30.

Mūsų nuomone, palyginus šiuos tris požiūrius, galima daryti išvadą, kad konfidencialumo principas neturi būti svaresnis už viešąjį interesą, bet tik tada, kai klausimas susijęs su nusikalstamos veikos prevencija ar atskleidimu ir nėra tiesiogiai susijęs su advokato konkretaus kliento gynyba. Nagrinėjamos problemos kontekste nėra nei pagrindo, nei teisingo būdo skirstyti nusikalstamas veikas pagal sunkumo laipsnį, nes toks reglamentavimas neatitiktų teisinės valstybės principo; aptariama advokato pareiga atskleisti gautą informaciją turėtų galioti kiekvienai nusikalstamai veikai. Tai patvirtina ir akademinės publikacijos, kuriose nurodoma, kad advokato pareiga pranešti apie nusikaltimus turėtų būti išplėsta už Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 315 straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už nepranešimą apie sunkų ar ypač sunkų nusikaltimą, ribų. Kadangi advokato veikla taip pat skirta teisingumui įtvirtinti ir teisinei valstybei stiprinti, advokatas privalo pranešti ir apie rengiamus mažiau sunkius nusikaltimus ir net baudžiamuosius nusižengimus.

Įsigaliojus Pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos įstatymui, advokatų profesinė paslaptis yra vis labiau ribojama. Pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, įskaitant advokatų pareigą informuoti teisėsaugos institucijas ir bendradarbiauti su jomis, nustatomi ne tiek siekiant apsaugoti pačios nusikalstamos veikos keliamus ekonominius interesus, kiek apsaugoti jurisdikcijos interesus, t. y. nusikalstamų veikų atskleidimo ir nubaudimo interesus31.

Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį, kad, priešingai nei bendrasis konfidencialios informacijos atskleidimo principas, kuris numato, kad advokatas gali būti įpareigotas pranešti tik apie būsimą įtariamą neteisėtą kliento veiklą, Pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos įstatymas ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/849 ir panaikinama Europos Parlamento direktyva 2005/60/EB ir Tarybos ir Komisijos direktyva 2006/70/E, taip pat numato pareigą pranešti apie ankstesnę veiklą. Kartu su konfidencialumo svarba pasitikėjimas ir asmeninis sąžiningumas formuoja advokato gebėjimą prisiimti atsakomybę ir vesti bylą, gebėjimą vengti įkyrumo, neaukštinti savęs ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius bei bendradarbiauti su kolegomis kliento naudai32. Advokatas privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejonių dėl jo orumo ir nešališkumo33.

Konfidencialumo principas, kaip minėta pirmiau, apima advokato profesinę paslaptį. Konfidencialumas užtikrina, kad informacija bus atskleista arba patikėta tik tiems, kurie tam įgalioti. Konfidencialumas, arba informacijos, gautos iš kliento teikiant teisinę pagalbą, neatskleidimas, yra nepriklausomumo ir pasitikėjimo principų esmė.

Advokatams reikalingas klientų pasitikėjimas, o klientai turi galėti pasitikėti savo advokatais. Norint užtikrinti gerą gynybą, labai svarbu, kad klientams nereikėtų jaudintis dėl jokios informacijos atskleidimo rizikos, kuri gali kilti konsultuojantis su advokatu. Būtų pražūtinga, jei advokatas turėtų įspėti savo klientą, kad konfidencialios informacijos pateikimas gali pakenkti jo pozicijai. Konfidencialumas nuo senų laikų pripažįstamas teisinės profesijos pagrindu. Tai reiškia, kad advokatai turi teisę išlaikyti savo klientų informacijos konfidencialumą. Todėl jie gali pasinaudoti „profesine paslaptimi“, kai yra šaukiami į teismą arba apklausiami; ir kad bylos, dokumentai ir kita medžiaga, kurią advokatai laiko savo klientų vardu, yra saugoma nuo kratos ir arešto tiek priešingos šalies civiliniame procese, tiek valstybės institucijų kitose teisės srityse34.

Advokato ir kliento konfidencialumo principas taikomas ir advokato šeimos nariams, o tai reiškia, kad informacija apie klientą negali būti atskleista advokato giminaičiams. Gali būti situacijų, kai konfidencialumo principas draudžia prašyti informacijos ne tik apie advokato suteiktos teisinės pagalbos turinį, bet ir apie konkrečius asmenis, kuriems ji buvo suteikta. Šis draudimas taip pat taikomas valstybės institucijoms, kurios privalo gerbti advokato nepriklausomumą35.

Konfidencialumo principas taip pat reiškia valstybės pareigą garantuoti advokato teisę išlaikyti pasitikėjimo pagrindu saugomos informacijos konfidencialumą. Konkrečiai, advokatas negali būti įpareigotas atskleisti informacijos apie teisinės pagalbos teikimo faktą ar turinį. Ši pareiga yra susijusi su asmens konstitucine teise į teisingą teismą ir teisinę pagalbą. Kad asmuo gautų kvalifikuotą pagalbą, būtina užtikrinti jo pasitikėjimą profesija; priešingu atveju teisinė pagalba liks tik deklaratyvi36.

Klientai turi teisę susitikti su savo advokatu be apribojimų ar kliūčių, o įstatymas konkrečiai nurodo, kad sulaikytiesiems, suimtiesiems, kaliniams ir nuteistiesiems turi būti suteikta galimybė, laikas ir priemonės susitikti privačiai arba susisiekti su advokatu dėl teisinės pagalbos. Tačiau pareiga teikti visapusišką teisinę pagalbą gali būti įvykdyta tik laikantis visiško konfidencialumo; todėl turi būti sudarytos sąlygos užtikrinti advokato ir kliento reikalavimų konfidencialumą. Šis reikalavimas, kuris taip pat apibūdina veiksmingos teisinės pagalbos prieinamumą, atsispindi Latvijos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo 86 straipsnyje37, kuriame nustatyta, kad tokie susitikimai gali vykti prižiūrint įgaliotam pareigūnui, tačiau negirdimumo zonoje38.

Galima daryti išvadą, kad advokato ir kliento santykių konfidencialumas ir advokato profesinė paslaptis yra saugomi įstatymų, siekiant užtikrinti asmens teisę į teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Kad advokato teikiama teisinė pagalba būtų veiksminga ir užtikrintų kliento teisių bei teisėtų interesų apsaugą teisingame teisme, advokatas privalo garantuoti konfidencialumą kliento reikaluose. Jei klientui nebūtų garantuotas jam pateiktos informacijos konfidencialumas ir asmuo suprastų, kad jam pateikta paslaptis gali sukelti baudžiamųjų padarinių, asmens teisė į advokatą ir teisingą bylos nagrinėjimą apskritai negalėtų būti įgyvendinta, vadinasi, advokatas negalėtų atlikti savo profesinių pareigų. Todėl svarbu, kad advokatas galėtų garantuoti klientui, jog jo atskleista informacija išliks konfidenciali ir jokiomis aplinkybėmis nebus panaudota prieš jį. Tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad nusikalstamumo ir ypač pinigų plovimo augimas lemia, kad advokatai yra priversti, neviršijant pagrįstų ribų, bent jau tam tikrais atvejais atsisakyti konfidencialumo privilegijos.

Nieko nėra svarbiau palaikant advokato ir kliento santykius nei konfidencialumo išsaugojimas, nes būtent ši „šventa pareiga“ skiria teisinę profesiją nuo kitų. Konfidencialumo pareigos ignoravimas ar paniekinimas sukels neigiamą visuomenės reakciją, paveikdamas tiek visuomenės pasitikėjimą teisine profesija, tiek jos supratimą apie efektyvų teisingumo sistemos veikimą apskritai39. Tačiau taip pat akivaizdu, kad konfidencialumas nesuteikia advokatui teisės slėpti savo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ar būti „saugia prieglauda“ jam perduotai inkriminuojamai medžiagai vien tam, kad būtų nuslėpta nuo baudžiamojo persekiojimo40. Pagal Latvijos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnio ketvirtąją dalį, teisinės pagalbos teikimas nelaikomas neteisėta gynėjo ar advokato veikla kliento interesais, teisinės pagalbos teikimu bet kokia forma ar veikla, padedančia klientui padaryti neteisėtą veiką. Gynėjas, veikiantis neteisėtai kliento interesais, gali būti patrauktas atsakomybėn už bendrininkavimą konkrečioje nusikalstamoje veikoje. Konfidencialumo principas yra ne advokato, o kliento privilegija ir jokiu būdu neapsaugo advokato nuo neteisėto elgesio. Kitas svarbus aspektas šiuo atžvilgiu yra tai, kad paties advokato dalyvavimas nusikalstamoje veikoje negali būti panaudotas prieš advokato klientą. Tais atvejais, kai procesinis veiksmas, pavyzdžiui, poėmis ar krata, naudojamas advokato neteisėtai veiklai atskleisti, rezultatas neturi pažeisti advokato kliento teisės į konfidencialumą. Taigi įmanoma, kad įrodymai, gauti atlikus tokį poėmį, galėtų būti panaudoti prieš advokatą, bet ne prieš jo klientą41.

Pažymėtina, kad konfidencialumas ir profesinės paslapties garantijos yra ne tik advokato pareiga, bet ir kliento privilegija42. Konfidencialumo principas yra glaudžiai susijęs su pagrindinėmis asmens teisėmis – teise į teisinę pagalbą ir teise į teisingą teismą – ir garantuoja jų laikymąsi. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Nimetz prieš Vokietiją nurodė, kad advokato profesinės paslapties apribojimas gali turėti įtakos vėlesniems teismo procesams ir atitinkamai teisėms, garantuojamoms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje43. Advokato imunitetas yra būtent ta priemonė, kuria ši profesija pasiekia savo tikslą. Advokatui, kad jis galėtų vykdyti savo pareigas ir teises, būtina suteikti galimybę jas vykdyti.

Aptariant advokato ir kliento imuniteto ribas, šio straipsnio autorių nuomone, atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Klaus Müller prieš Vokietiją (pareiškimas Nr. 24173/18), kuriame taip pat buvo nagrinėjamas advokato ir kliento imuniteto klausimas.

Būtent, pareiškėjas, prisiekusysis advokatas, nuo 1996 iki 2014 m. teikė teisinę pagalbą keturioms komercinėms organizacijoms, susijusioms su įvairiais sandoriais, kuriuose dalyvavo šios organizacijos. 2017 m. šių komercinių organizacijų pareigūnams buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veiklos, įskaitant ir sukčiavimą.

Apeliacinis teismas iškvietė pareiškėją liudytoju duoti parodymus apie komercinių organizacijų sandorius. Komercinių organizacijų vadovai sutarė, kad pareiškėjas duos parodymus ir neturės advokato imuniteto. Tačiau teismo posėdyje, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso numatyta teise atsisakyti duoti parodymus, jei informacija buvo gauta vykdant profesines pareigas, pareiškėjas atsisakė duoti parodymus. Pareiškėjas manė, kad taip pat būtinas komercinių organizacijų buvusių vadovų, kurie ėjo pareigas tuo metu, kai pareiškėjas teikė teisinę pagalbą, sutikimas. Tačiau teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija ir nusprendė, kad pakanka organizacijų dabartinių vadovų sutikimo, ir paskyrė pareiškėjui administracinę bausmę už nepagrįstą atsisakymą duoti parodymus.

Pasinaudojęs visomis apeliacijos galimybėmis (įskaitant konstitucinio skundo pateikimą) ir manydamas, kad buvo pažeista jo teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, pareiškėjas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Skunde teigiama, kad pažeidimas pasireiškė tuo, jog skirta administracinė bausmė, kuri už atsisakymą duoti parodymus gali apimti ir laisvės atėmimą, pažeidžia pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo gerbimą, numatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Be to, toks sprendimas skirti administracinę bausmę prieštarauja nustatytai teisei atsisakyti duoti parodymus, jei informacija buvo gauta atliekant profesines pareigas. Taip pat teigiama, kad šiuo atveju nesvarbu, kad pareiškėjas (jo kontora) sudarė teisinės pagalbos teikimo sutartį su tik su komercinėmis organizacijomis kaip juridiniais asmenimis, nors įprasta, kad pasitikėjimu pagrįsti santykiai užmezgami tik su fiziniais asmenimis. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas buvo faktiškai priverstas duoti parodymus baudžiamajame procese apie faktus, kurie jam tapo žinomi teikiant teisinę pagalbą. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vokietijos teismų praktikoje yra įvairių sprendimų klausimu, ar, pasikeitus komercinių organizacijų direktoriams, reikalingas ankstesnių direktorių sutikimas duoti parodymus, taip atleidžiant advokatą nuo pareigos laikytis kon-
fidencialumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas šioje konkrečioje byloje nenustatė minėtos konvencijos 8  straipsnio pažeidimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog nacionaliniai teismai laikė pakankamu gauti komercinės organizacijų dabartinės vadovybės sutikimą, kad advokatas duotų parodymus apie suteiktą teisinę pagalbą. Iš tiesų, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad informacija, gauta atliekant profesines pareigas, yra saugoma. Jei pagal nacionalinę teisę pakanka dabartinės komercinių organizacijų vadovybės sutikimo atskleisti šią informaciją, advokatas nebeturi teisės atsisakyti duoti parodymus apie suteiktos teisinės pagalbos turinį44.

Europos teisininkų draugijos tarybos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl reikšmingo konfidencialumo pablogėjimo, nes daugėja įstatymo išimčių, susijusių su pagrindine advokato pareiga saugoti savo klientų paslaptis ir neatskleisti bei neviešinti jiems patikėtų dokumentų ar informacijos turinio. Advokatų kolegijų atstovai mano, kad visi Europos teisininkai ir advokatų kolegijų nariai turi būti budrūs ir užtikrinti, kad institucijos, kurioms įstatymai suteikia įgaliojimus, jų nepiktnaudžiautų ir neplėstų45. Ši tendencija Latvijoje trunka iki šiol46.

3. Drausminė atsakomybė už profesinės paslapties atskleidimą

Etiniai advokatų veiklos aspektai ir drausminės atsakomybės rūšys yra glaudžiai susijusios, atsižvelgiant į šios teisinės profesijos specifiką. Šis ryšys pasireiškia ir tuo, kad drausminė atsakomybė gali būti taikoma prisiekusiesiems advokatams už profesinės etikos standartų pažeidimą47. Pagal Latvijos Respublikos advokatūros įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, prisiekusiesiems advokatams gali būti taikoma drausminė atsakomybė už įstatymų ir kitų teisės aktų, Latvijos prisiekusiųjų advokatų kolegijos įstatų pažeidimus, taip pat už prisiekusiųjų advokatų veiklą reglamentuojančių nurodymų ir prisiekusiųjų advokatų profesinės etikos standartų pažeidimus48. Šiais atvejais Latvijos prisiekusiųjų advokatų taryba gali pradėti drausminę bylą teismo ar prokuroro siūlymu, taip pat remdamasi asmenų skundais arba savo iniciatyva. Pagal Advokatūros įstatymo 381 straipsnį, Advokatų taryba perduoda bylos medžiagą nagrinėti Drausmės komisijai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne tik asmeninės, bet ir profesinės etikos kontekste yra svarbi asmens vertybių sistema. Šiuo atveju svarbus prisiekusiojo advokato supratimas apie advokato teises ir pareigas siaurąja prasme, taip pat šios profesijos vaidmenį platesniame teisinės valstybės veikimo kontekste. Veiksmai, vertinami etikos standartų požiūriu, išsamiausiai atskleidžia asmens esminį šių klausimų supratimą. Todėl, kaip teisingai savo kasaciniame skunde pažymėjo Drausmės komisija, faktinių padarinių, kuriuos sukėlė advokato neetiškas elgesys, nustatymas nėra būtinas tam, kad būtų pripažintas etikos standartų pažeidimas. Neetiškas elgesys, rodantis prisiekusiojo advokato profesijos vertybių nesupratimą, pats savaime yra pažeidimas. Svarstant bausmės skyrimą, turi būti įvertinti veikos padariniai. Drausmės komisija turi teisę įvertinti advokato etikos standartų pažeidimą ir skirti sankciją49.

Už konfidencialumo ir profesinės paslapties įsipareigojimų nesilaikymą taip pat gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

Kalbant apie prisiekusiųjų advokatų atsakomybę, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Advokatūros įstatyme numatyta, jog advokatai už savo veiklą atsako drausmine ir finansine tvarka pagal šio įstatymo 70 straipsnį. Finansinė atsakomybė gali būti taikoma klausimais, susijusiais su tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir paslaugų kokybe. Advokatai yra atsakingi savo klientams už tai, kas išdėstyta pirmiau, taip pat yra atsakingi už savo veiksmų (neteisėtų veiksmų) padarinių klientui ar trečiajam asmeniui prevenciją. Drausminė atsakomybė yra priemonė užkirsti kelią profesinėms klaidoms. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma lygiagrečiai ir papildomai prie kliento civilinio ieškinio prieš advokatą ar baudžiamosios bylos prieš advokatą, arba ji gali būti šių procesų katalizatorius. Tačiau pagrindinis drausminės atsakomybės tikslas yra tarnauti viešajam interesui – užkirsti kelią neetiškam advokatų elgesiui. Drausminė procedūra laikoma būtina profesinės etikos reikalavimų laikymosi sąlyga50.

Galimos Drausmės komisijos taikomos drausminės nuobaudos yra išsamiai išvardytos Advokatūros įstatymo pirmosios dalies 73 straipsnyje, pagal kurį Drausmės komisija turi teisę taikyti tokias drausmines nuobaudas: 1) pareikšti pastabą; 2) skirti papeikimą; 3) nustatyti kitą veiklos vietą arba uždrausti veiklą tam tikroje vietoje iki trejų metų; 4) uždrausti vykdyti advokato įgaliojimus ne ilgiau kaip vienerius metus; 5) būti pašalintam iš prisiekusiųjų advokatų.

Galima daryti išvadą, jei advokatas nesilaiko savo pareigos laikytis profesinio konfidencialumo, jam gali būti pradėta drausminė procedūra, o nustačius profesinio konfidencialumo pažeidimą, gali būti skiriamos nuobaudos. Griežčiausia nuobauda už tai taip pat gali būti pašalinimas iš advokatūros. Ši nuobauda yra unikali ne tik savo prasme, bet ir savo procedūra. Tokios nuobaudos taikymo, kaip minėta pirmiau, ir vėlesnio pašalinimo iš advokatūros tvarka nustatyta Advokatūros įstatymo 73 straipsnyje. Pagal šio straipsnio pirmosios dalies 5 punktą ir antrąją dalį numatytas dviejų advokatūros institucijų dalyvavimas. Būtent, sprendimą skirti nuobaudą priima Drausmės komisija, tačiau galutinį sprendimą dėl pašalinimo iš advokatūros priima Prisiekusių advokatų taryba. Sprendimas pašalinti iš advokatūros priimamas remiantis Drausmės komisijos sprendimu. Jo priėmimas nevyksta apeliacine tvarka, o Prisiekusiųjų advokatų taryba pati imasi tolesnių veiksmų pagal savo kompetenciją, atsižvelgdama į Drausmės komisijos sprendimą. Tai, kad sprendimą dėl diskvalifikavimo priima Latvijos prisiekusiųjų advokatų taryba, išplaukia iš Advokatūros įstatymo, pagal kurį, Taryba, kaip Latvijos prisiekusiųjų advokatų kolegijos (išvestinio viešosios teisės juridinio asmens) organas, turi kompetenciją priimti sprendimus dėl advokato statuso suteikimo, panaikinimo ar sustabdymo. Būtent, kaip numatyta Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 1 punkte, Taryba sprendžia dėl priėmimo ir įtraukimo į advokatų sąrašą, taip pat dėl diskvalifikavimo, sustabdymo ar pašalinimo iš prisiekusiųjų advokatų gretų, taip pat dėl atskirų prisiekusiųjų advokatų nušalinimo.

Pažymėtina, kad minėtas įstatymas nenustato, kad priimdama sprendimą dėl prisiekusiojo advokato diskvalifikavimo dėl jam Komisijos skirtos drausminės nuobaudos, Taryba atsisako arba apriboja savo kontrolės funkciją Drausmės komisijos sprendimo atžvilgiu – Tarybos veiksmai nėra formalūs, jai svarbus ne pats Drausmės komisijos sprendimo buvimo faktas, o sprendimo turinys51.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pažymėtina, kad galutinis sprendimas, sukuriantis asmeniui konk­rečius teisinius padarinius (pašalinimą iš prisiekusiųjų advokatų gretų), yra Latvijos prisiekusiųjų advokatų tarybos sprendimas, kurį asmuo gali apskųsti teismui Administracinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėdamas tokias bylas, teismas vertina ne tik Latvijos prisiekusiųjų advokatų tarybos sprendimo turinį, bet ir Drausmės komisijos sprendimą, taip pat institucijos atliktus procesinius veiksmus. Vadinasi, visi administracinio proceso veiksmai, kurie baigiasi asmens pašalinimu iš prisiekusiųjų advokatų gretų, perduodami administracinio teismo kontrolei pagal Administracinio proceso įstatymo 103 straipsnį. Šiuo atveju teismas atlieka išsamų bylos nagrinėjimą, užtikrindamas pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Literatūra

Teisės aktai

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (1966). Valstybės žinios, 2002, Nr. 77-3288

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950) [interaktyvus]. https://www.echr.coe.int/documents/d/echr/convention_LIT

Krimināllikums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 17.06.1998. Stājas spēkā: 01.04.1999.  Latvijas Vēstnesis, 199/200, 08.07.1998.; Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 15, 04.08.1998 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/88966-kriminallikums

Kriminālprocesa likums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 21.04.2005.Stājas spēkā: 01.10.2005. Publicēts: Latvijas Vēstnesis, 74, 11.05.2005. Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 11, 09.06.2005 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/107820-kriminalprocesa-likums

Latvijas Republikas advokatūras likums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 27.04.1993. Stājas spēkā: 21.05.1993. Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 28, 19.08.1993.; Diena, 99, 21.05.1993 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/59283-latvijas-republikas-advokaturas-likums

Noziedzīgi iegūtu līdzekļu legalizācijas un terorisma un proliferācijas finansēšanas novēršanas likums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 17.07.2008. Stājas spēkā: 13.08.2008. Latvijas Vēstnesis, 116, 30.07.2008.; Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 16, 28.08.2008 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/178987-noziedzigi-iegutu-lidzeklu-legalizacijas-un-terorisma-un-proliferacijas-finansesanas-noversanas-likums

Specialioji literatūra

BARSHCHEVSKIY, Mikhail Yur‘yevich. (1999). Advokatskaya etika. Moskva: Izdatel‘skiy dom „FEDOROV“.

FREIMANE, Natālija (2006-09-19). Advokāta mobilitāte un interešu konflikta problēma. Jurista Vārds, 37(440) [interaktyvus]. https://juristavards.lv/zurnals/143715-advokatu-mobilitate-un-interesu-konflikta-problema/

GUĻļĀNS, Andris (2006-07-04). Tiesnešu un advokātu profesionālā ētika, uzvedība un atbildība. Jurista Vārds, 26(429). [interaktyvus]. https://m.juristavards.lv/zurnals/138961-tiesnesu-un-advokatu-etika-uzvediba-un-atbildiba/

KRASTIŅA, Ilze (2010). Ētiska neatkarība- mūsu zelts. Biedrība „Latvietis“.

KRASTIŅA, Ilze (2005-12-06). Par dažiem advokātu ētikas aspektiem. Jurista Vārds, 46(401) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/122846-par-daziem-advokatu-etikas-aspektiem/

LIEPA, Lauris (2017-04-17). Advokātu disciplinārā atbildība: teorētiskie aspekti. Jurista Vārds, 17(971) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/270517-badvokatu-disciplinarab-atbildiba-teoretiskie-aspekti/

ŅESTEROVA, Irēna (2009-01-06). Advokāta profesionālais noslēpums un pienākums ziņot par likumpārkāpumu. Jurista Vārds, 1(544) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/185566-advokata-profesionalais-noslepums-un-pienakums-zinot-par-likumparkapumu/

NIEDRE, Aivars (2009). Latvijas Zvērinātu advokātu padome, Latvijas Republikas advokatūras darbības organizācijas un pamatprincipi, Tiesību akti par advokatūras darbības organizāciju un advokātu darbību. Rīga: Tiesu namu aģentūra.

RAKOVA, Jeļena (2011-02-22). Advokātu ētika: honorārs un personiskā reklāma. Jurista vārds, 8(655) [interaktyvus]. https://juristavards.lv/zurnals/226054-advokatu-etika-honorars-un-personiska-reklama/

VORONCOVS, Andrejs (2006-07-18). Kad veidojas advokāta un klienta attiecības. Jurista Vārds, 28(431) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/139962-kad-veidojas-advokata-un-klienta-attiecibas/

Praktinė medžiaga

Klaus Müller v. Germany. The European Court of Human Rights. Judgment of 19 November 2020. Application no. 24173/18 [interaktyvus]. https://hudoc.echr.coe.int/app/conversion/pdf?library=ECHR&id=003-6858810-9192169&filename=Judgments%20and%20decisions%20of%2019.11.2020.pdf

Niemietz v. Germany. The European Court of Human Rights. Judgment of 16 December 1992. Application no. 13710/88 [interaktyvus]. https://hudoc.echr.coe.int/rus#{%22itemid%22:[%22001-57887%22]}

Latvijas Republikas Senāta Administratīvo lietu departamenta 2019.gada 24.aprīļa Rīcības sēdes lēmums lietā Nr. A420324517, SKA-993/2019 [interaktyvus]. http://at.gov.lv/downloadlawfile/5833

Latvijas Republikas Augstākās tiesas Administratīvo lietu departamenta 2016.gada 25.oktobra spriedums lieta Nr. A420341114, SKA-1168/2016 [interaktyvus]. http://www.at.gov.lv/downloadlawfile/5611

Kiti šaltiniai

Advokātu ētikas problēmas. Latvijas zvērinātu advokātu padome. Rīga: Tiesu namu aģentūra, 2003.

Advokāta loma un pienākumi pārejas laika sabiedrībā (1998). Eiropas Padomes, Eiropas Savienības advokatūru asociāciju rīkotās sanāksmes Budapeštā 1997. gada 9.-11. decembrī materiāli. Latvijas Zvērinātu advokātu padome, Rīga.

Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba. Europos pagrindinių advokato profesijos principų chartija ir Europos advokatų profesinės etikos kodeksas. 2019 metų leidimas [interaktyvus]. https://www.advokatura.lt/uploads/Documents/document_245/LT_DEON_01.pdf

Europos pagrindinių advokato profesijos principų chartijos komentarai [interaktyvus]. https://www.advokatura.lt/uploads/Documents/document_245/LT_DEON_01.pdf

Latvijas Zvērinātu advokātu padome (1998). Advokāta loma un pienākumi pārejas laika sabiedrībā: Eiropas Padomes, Eiropas Savienības advokatūru asociāciju rīkotās sanāksmes Budapeštā 1997. gada 9.-11. decembrī materiāli. Rīga.

Latvijas Zvērinātu advokātu padomes 2013.gada 27.marta vēstule Nr. 1-31-1024 “Par zvērinātu advokātu ētiku.” Nepublikuota medžiaga.

Latvijas Zvērinātu advokātu Disciplinārlietas komisijas 2010. gada 9. jūnija lēmums lietā Nr. 02/2010. Materiāls publicēts Latvijas Zvērinātu advokātu mājas lapas slēgtā sadaļa “Advokātiem”.

Latviešu valodas vārdnīca (2006). Autoru kolektīvs. Rīgā: Izdevniecība Avots.

Pārskats par Satversmes tiesas darbu 2015.gadā. Jurista Vārds, 2016.gada 8.marts, Nr. 10 (913).

Svešvārdu vārdnīca (1978). Rīgā: izdevniecība Liesma.

Svešvārdu vārdnīca (1999). Dr.philol. J. Baldunčika redakcijā. Rīga: Apgāds Jumava.

The Law Dictionary. Your Free Online Legal Dictionary. Featuring Black’s Law Dictionary, 2nd Ed. (1910) [interaktyvus]. http://thelawdictionary.org/confidential/

Tatjana I. Jurkeviča, teisės mokslų daktarė, Baltijos tarptautinės akademijos (Ryga, Latvija) Teisės fakulteto docentė. Svarbiausios mokslinių interesų kryptys: pacientų teisių apsaugos teisinio reguliavimo problematika, įrodymų vertinimas civiliniame procese.

Tatjana I. Jurkeviča is a Doctor of Legal Sciences and Associate Professor at the Faculty of Law of the International Baltic Academy (Riga, Latvia). Her scientific interests cover the legal regulation of the protection of patients’ rights and the evaluation of evidence in civil proceedings.

Anatoliy A. Lytvynenko yra teisės mokslų daktaras ir Baltijos tarptautinės akademijos (Ryga, Latvija) tyrėjas ir lektorius. Jo mokslinių interesų sritys – civilinė teisė, teisės teorija, medicinos teisė, teisės istorija, bažnytinė teisė ir žmogaus teisių teisė.

Anatoliy A. Lytvynenko is a Doctor of Legal Sciences and a Researcher and Lecturer at the Baltic International Academy (Riga, Latvia). His areas of scientific interests include Civil Law, theory of Law, Medical Law, history of Law, Ecclesiastical Law, and Human Rights Law.

Prof. dr. (HP) Jevgenij Machovenko yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius, Teisės istorijos mokslo centro vadovas. Mokslinių interesų sritys – teisės istorija, teisės teorija, konstitucinė teisė.

Prof. Dr. (HP) Jevgenij Machovenko is a Professor at the Department of Public Law, Faculty of Law, Vilnius University, and head of the Legal History Research Center. His areas of scientific interests include history of Law, theory of Law, and Constitutional Law.

  1. 1 VORONCOVS, Andrejs (2006). Kad veidojas advokāta un klienta attiecības. Jurista Vārds, nr. 28(431) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/139962-kad-veidojas-advokata-un-klienta-attiecibas/

  2. 2 RAKOVA, Jeļena (2011). Advokātu ētika: honorārs un personiskā reklāma. Jurista vārds, nr. 8(655).

  3. 3 GUĻļĀNS, Andris (2006). Tiesnešu un advokātu profesionālā ētika, uzvedība un atbildība. Pamatziņojums konferencē 2006. gada 8. jūnijā [interaktyvus]. https://www.google.lv/search?q=eiropat.gov.lvas+kodekss+par+tiesniesiem&ie=utf-8&oe=utf- 8&gws_rd=cr&ei=itRhVYPDNKaqywPgl4HoDw#q=Tiesne%C5%A1u+un+advok%C4%81tu+profesion%C4%81l%C4%81+%C4%93tika%2C+uzved%C4%ABba+un+atbild%C4%ABba+

  4. 4 KRASTIŅA, Ilze (2005). Par dažiem advokātu ētikas aspektiem. Jurista Vārds, 2005.gada 6. decembris, nr. 46(401) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/122846-par-daziem-advokatu-etikas-aspektiem/

  5. 5 Latvijas Zvērinātu advokātu Ētikas kodekss. Pieņemts Latvijas Zvērinātu advokātu kopsapulcē 1993.gada 21.maijā; ar grozījumiem, kas izdarīti ar kopsapulces 30.04.2010. lēmumu; izteikts jaunā redakcijā, kas apstiprināts ar 2019. gada 12. aprīļa kopsapulces lēmumu [interaktyvus]. https://advokatura.lv/lv/dokumenti-par-advokaturas-jautajumiem/radit/23/

  6. 6 KRASTIŅA, Ilze (2005). Par dažiem advokātu ētikas aspektiem. Jurista Vārds, 2005.gada 6. decembris, nr. 46 (401) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/122846-par-daziem-advokatu-etikas-aspektiem/

  7. 7 ŅESTEROVA, Irēna (2009). Advokāta profesionālais noslēpums un pienākums ziņot par likumpārkāpumu. Jurista Vārds, nr. 1(544) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/185566-advokata-profesionalais-noslepums-un-pienakums-zinot-par-likumparkapumu/

  8. 8 KRASTIŅA, Ilze (2010). Ētiska neatkarība- mūsu zelts. Biedrība „Latvietis“, p. 3.

  9. 9 Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba. Europos pagrindinių advokato profesijos principų chartija ir Europos advokatų profesinės etikos kodeksas. 2019 metų leidimas [interaktyvus]. https://www.advokatura.lt/uploads/Documents/document_245/LT_DEON_01.pdf

  10. 10 Latvijas Republikas Augstākās tiesas Administratīvo lietu departamenta 2016.gada 25.oktobra spriedums lieta Nr. A420341114, SKA-1168/2016 [interaktyvus]. http://www.at.gov.lv/downloadlawfile/5611

  11. 11 Advokātu ētikas problēmas (2003). Latvijas zvērinātu advokātu padome. Rīga: Tiesu namu aģentūra, p. 25.

  12. 12 Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba. Europos pagrindinių advokato profesijos principų chartija ir Europos advokatų profesinės etikos kodeksas. 2019 metų leidimas [interaktyvus]. https://www.advokatura.lt/uploads/Documents/document_245/LT_DEON_01.pdf

  13. 13 Ten pat.

  14. 14 Svešvārdu vārdnīca (1978). Rīgā: izdevniecība Liesma, p. 384.

  15. 15 Latviešu valodas vārdnīca (2006). Autoru kolektīvs. Rīgā: Izdevniecība Avots, p. 528.

  16. 16 Svešvārdu vārdnīca (1999). Dr.philol. J. Baldunčika redakcijā. Rīga: Apgāds Jumava, p. 381.

  17. 17 The Law Dictionary. Your Free Online Legal Dictionary. Featuring Black’s Law Dictionary, 2nd Ed. (1910) [interaktyvus]. http://thelawdictionary.org/confidential/

  18. 18 Europos pagrindinių advokato profesijos principų chartijos komentarai. (b) principas [interaktyvus]. https://www.advokatura.lt/uploads/Documents/document_245/LT_DEON_01.pdf

  19. 19 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950) [interaktyvus]. https://www.echr.coe.int/documents/d/echr/convention_LIT

  20. 20 Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (1966). Valstybės žinios, 2002, Nr. 77-3288

  21. 21 Latvijas Zvērinātu advokātu padome. Advokāta loma un pienākumi pārejas laika sabiedrībā: Eiropas Padomes, Eiropas Savienības advokatūru asociāciju rīkotās sanāksmes Budapeštā 1997. gada 9.-11. decembrī materiāli. Rīga, 1998, p. 6l.

  22. 22 Advokātu ētikas problēmas (2003). Latvijas zvērinātu advokātu padome. Rīga: Tiesu namu aģentūra, p. 23.

  23. 23 Ten pat.

  24. 24 Latvijas Republikas advokatūras likums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 27.04.1993. Stājas spēkā: 21.05.1993. Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 28, 19.08.1993.; Diena, 99, 21.05.1993 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/59283-latvijas-republikas-advokaturas-likums

  25. 25 BARSHCHEVSKIY, Mikhail Yur‘yevich. (1999). Advokatskaya etika. Moskva: Izdatel‘skiy dom „FEDOROV“, p. 52.

  26. 26 Krimināllikums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 17.06.1998. Stājas spēkā: 01.04.1999.  Latvijas Vēstnesis, 199/200, 08.07.1998.; Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 15, 04.08.1998 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/88966-kriminallikums

  27. 27 Noziedzīgi iegūtu līdzekļu legalizācijas un terorisma un proliferācijas finansēšanas novēršanas likums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 17.07.2008. Stājas spēkā: 13.08.2008. Latvijas Vēstnesis, 116, 30.07.2008.; Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 16, 28.08.2008 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/178987-noziedzigi-iegutu-lidzeklu-legalizacijas-un-terorisma-un-proliferacijas-finansesanas-noversanas-likums

  28. 28 ŅESTEROVA, Irēna (2009). Advokāta profesionālais noslēpums un pienākums ziņot par likumpārkāpumu. Jurista Vārds, nr. 1 (544) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/185566-advokata-profesionalais-noslepums-un-pienakums-zinot-par-likumparkapumu/

  29. 29 Advokātu ētikas problēmas (2003). Latvijas zvērinātu advokātu padome. Rīga: Tiesu namu aģentūra, p. 24.

  30. 30 ŅESTEROVA, Irēna (2009). Advokāta profesionālais noslēpums un pienākums ziņot par likumpārkāpumu. Jurista Vārds, nr. 1(544) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/185566-advokata-profesionalais-noslepums-un-pienakums-zinot-par-likumparkapumu/

  31. 31 Ten pat.

  32. 32 Advokātu ētikas problēmas (2003). Latvijas zvērinātu advokātu padome. Rīga: Tiesu namu aģentūra, p. 25.

  33. 33 Latvijas Zvērinātu advokātu Disciplinārlietas komisijas 2010. gada 9. jūnija lēmums lietā Nr. 02/2010. Materiāls publicēts Latvijas Zvērinātu advokātu mājas lapas slēgtā sadaļa „Advokātiem“.

  34. 34 Advokāta loma un pienākumi pārejas laika sabiedrībā (1998). Eiropas Padomes, Eiropas Savienības advokatūru asociāciju rīkotās sanāksmes Budapeštā 1997. gada 9.-11. decembrī materiāli. Latvijas Zvērinātu advokātu padome, Rīga, 1998, p. 25.

  35. 35 Pārskats par Satversmes tiesas darbu 2015.gadā. Jurista Vārds, 2016.gada 8.marts, 10(913).

  36. 36 Latvijas Zvērinātu advokātu padomes 2013.gada 27.marta vēstule Nr. 1-31-1024 „Par zvērinātu advokātu ētiku“. Nepublicēts materiāls.

  37. 37 Kriminālprocesa likums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 21.04.2005.Stājas spēkā: 01.10.2005. Publicēts: Latvijas Vēstnesis, 74, 11.05.2005.; Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 11, 09.06.2005 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/107820-kriminalprocesa-likums

  38. 38 NIEDRE, Aivars (2009). Latvijas Zvērinātu advokātu padome, Latvijas Republikas advokatūras darbības organizācijas un pamatprincipi, Tiesību akti par advokatūras darbības organizāciju un advokātu darbību. Rīga: Tiesu namu aģentūra, p. 14.

  39. 39 FREIMANE, Natālija (2006). Advokāta mobilitāte un interešu konflikta problēma. Jurista Vārds, 2006.gada 19.septembris, Nr. 37 (440).

  40. 40 Advokāta loma un pienākumi pārejas laika sabiedrībā (1998). Eiropas Padomes, Eiropas Savienības advokatūru asociāciju rīkotās sanāksmes Budapeštā 1997. gada 9.-11. decembrī materiāli. Latvijas Zvērinātu advokātu padome. Rīga, 1998, p. 26.

  41. 41 Ten pat.

  42. 42 ŅESTEROVA, Irēna (2009). Advokāta profesionālais noslēpums un pienākums ziņot par likumpārkāpumu. Jurista Vārds, nr. 1(544) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/185566-advokata-profesionalais-noslepums-un-pienakums-zinot-par-likumparkapumu/

  43. 43 Niemietz v. Germany. The European Court of Human Rights. Judgment of 16 December 1992. Application no. 13710/88 [interaktyvus]. https://hudoc.echr.coe.int/rus#{%22itemid%22:[%22001-57887%22]}

  44. 44 Klaus Müller v. Germany. The European Court of Human Rights. Judgment of 19 November 2020. Application no. 24173/18 [interaktyvus]. https://hudoc.echr.coe.int/app/conversion/pdf?library=ECHR&id=003-6858810-9192169&filename=Judgments%20and%20decisions%20of%2019.11.2020.pdf

  45. 45 Advokāta loma un pienākumi pārejas laika sabiedrībā (1998). Eiropas Padomes, Eiropas Savienības advokatūru asociāciju rīkotās sanāksmes Budapeštā 1997. gada 9.-11. decembrī materiāli. Latvijas Zvērinātu advokātu padome. Rīga, 1998, p. 14.

  46. 46 KRASTIŅA, Ilze (2010). Ētiska neatkarība – mūsu zelts. Biedrība „Latvietis“, p. 28.

  47. 47 LIEPA, Lauris (2017). Advokātu disciplinārā atbildība: teorētiskie aspekti. Jurista Vārds, 18. aprīlis, Nr. 17 (971) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/270517-badvokatu-disciplinarab-atbildiba-teoretiskie-aspekti/

  48. 48 Latvijas Republikas advokatūras likums. Latvijas Republikas likums. Pieņemts: 27.04.1993. Stājas spēkā: 21.05.1993. Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 28, 19.08.1993.; Diena, 99, 21.05.1993 [interaktyvus]. https://likumi.lv/ta/id/59283-latvijas-republikas-advokaturas-likums

  49. 49 Latvijas Republikas Augstākās tiesas Administratīvo lietu departamenta 2016.gada 25.oktobra spriedums lieta Nr. A420341114, SKA-1168/2016 [interaktyvus]. http://www.at.gov.lv/downloadlawfile/5611

  50. 50 LIEPA, Lauris (2017). Advokātu disciplinārā atbildība: teorētiskie aspekti. Jurista Vārds, 18. aprīlis, Nr. 17 (971) [interaktyvus]. http://www.juristavards.lv/doc/270517-badvokatu-disciplinarab-atbildiba-teoretiskie-aspekti/

  51. 51 Latvijas Republikas Senāta Administratīvo lietu departamenta 2019.gada 24.aprīļa Rīcības sēdes lēmums lietā Nr. A420324517, SKA-993/2019 [interaktyvus]. http://at.gov.lv/downloadlawfile/5833