Teisėjų padėjėjų profesinio saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės ryšys
Straipsniai
Svajunė Tylaitė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
https://orcid.org/0009-0001-1648-4762
Dovilė Barysė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Simona Bareikytė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2024-12-26
https://doi.org/10.15388/Teise.2024.133.6
PDF
HTML

Esminiai žodžiai

teisėjų padėjėjai
profesinis vaidmuo
profesinis saviveiksmingumas
psichologinė gerovė

Kaip cituoti

Tylaitė, S., Barysė, D. ir Bareikytė, S. (2024) „Teisėjų padėjėjų profesinio saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės ryšys“, Teisė, 133, p. 81–102. doi:10.15388/Teise.2024.133.6.

Anotacija

Teisėjų padėjėjai, padėdami teisėjams ruoštis bylų nagrinėjimui, įgyja vis didesnę teisinę kompetenciją ir praktiką. Tačiau teisėjų padėjėjų profesinis (darbinis) vaidmuo nėra tirtas Lietuvoje. Tyrimu siekta ištirti teisėjų padėjėjų profesinio saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės ryšį. Pirmiausia nustatyta, kad egzistuoja profesinio vaidmens konfliktas ir darbinio vaidmens neapibrėžtumai. Antra, nustatyta, kad teisėjų padėjėjų profesinį saviveiksmingumą geriausiai prognozuoja pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais ir suvoktas vertingumas darbe, suvoktą vertingumą darbe geriausiai nuspėja pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas darbu ir didėjantis darbo stažas. Šie tyrimo rezultatai gauti atlikus apklausą, kurioje dalyvavo 269 Lietuvos teismuose dirbančių teisėjų padėjėjai. Psichologinei gerovei įvertinti naudota Papildoma lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS-P). Profesiniam saviveiksmingumui įvertinti naudota Schyns ir von Collani (2002) sukurta trumpoji Profesinio saviveiksmingumo skalės (OCCSEFF) versija.

PDF
HTML

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.