Susitelkiant ties keliais konkrečiais aptariamos plačios temos aspektais, straipsnyje aptariama „Brexito“ įtaka tarptautiniam komerciniam arbitražui. Pirmiausia, darbe atskleidžiama naujausia bendrosios teisės tradicijos sistemai būdingo anti suit injunction instituto taikymo Jungtinės Karalystės teismuose praktika lyginant ją su iki „Brexito“ Europos Sąjungos teismų suformuluotąja, tarptautinio komercinio arbitražo procesų kontekste. Antra, straipsnyje nagrinėjama „Brexito“ ir tebetrunkančios pasaulinės investicinio arbitražo reformos sąveika. Straipsnyje atkreipiama dėmesio į visuotinai pripažįstamą Jungtinių Tautų 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, kuriai galioti ir taikyti „Brexitas“ neturėjęs įtakos. Atskleidžiant investicinio arbitražo reformos ir „Brexito“ sąveiką, nagrinėjamas investicinio arbitražo nuostatų trūkumas Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos prekybos ir bendradarbiavimo susitarime, bei susijusių Jungtinės Karalystės dvišalių užsienio investicijų apsaugos ir skatinimo sutarčių nutraukimo procesas. Darbe prieinama prie išvados, kad po „Brexito“ Jungtinės Karalystės teismai grįžę prie anti suit injunction instituto taikymo ir kad tarp „Brexito“ ir pasaulinės investicijų teisės, taigi ir investicinio arbitražo reformos esama savitų sąveikos taškų.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.