Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos iššūkiai po Rusijos ir Ukrainos karo

Santrauka

Prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karas tapo geopolitiniu ES pabudimu. Jis paskatino iš naujo įvertinti ES užsienio ir saugumo politiką, atskleidė krypties ir sanglaudos trūkumus. Į 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ES reagavo taikydama jai griežtas ir precedento neturinčias sankcijas. Ekonominėmis sankcijomis siekiama priversti Rusiją atsakyti už savo elgesį ir sėkmingai trukdyti Rusijos pastangas tęsti puolimą. Asmenims, kurie remia, finansuoja, vykdo ar pelnosi iš veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ar nepriklausomybei, taikomos individualios sankcijos.
Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP), reglamentuojama Europos Sąjungos sutartimi, pirmiausia įgyvendinama Tarybos sprendimais, o remiantis jos 29 straipsniu priimamos užsienio politikos pozicijos ir nustatomos sankcijos. Tačiau dėl teisinio BUSP sprendimų, kurie dažnai laikomi „negriežtąja teise“, pobūdžio kyla sunkumų juos įgyvendinant ir vykdant. Be to, straipsnyje aptariami procedūriniai ribojamųjų priemonių ėmimosi aspektai, pabrėžiant sudėtingus valstybių narių vienbalsiškumo ir vėlesnio vykdymo nacionaliniu lygmeniu klausimus.
Teismų atliekama BUSP sprendimų teisminė kontrolė, ypač sankcijų kontekste, nagrinėjama analizuojant bylas. Straipsnyje nagrinėjamos naujausios teismų bylos, susijusios su BUSP sprendimais, įskaitant sankcijų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ginčijimą. Analizėje pabrėžiama, su kokiais sunkumais teismai susiduria derindami BUSP tikslus ir pagrindines teises, ypač susijusias su žiniasklaidos reguliavimu ir saviraiškos laisve.
Straipsnio pabaigoje pabrėžiama, kad reikia vieningesnės ir veiksmingesnės BUSP sistemos, ypač atsižvelgiant į besikeičiančius geopolitinius iššūkius. Reikia pažymėti, kad svarbu šalinti BUSP sprendimų priėmimo procesų trūkumus ir užtikrinti suderintą požiūrį į teisminę peržiūrą, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, kartu didinant ES išorės veiksmų teisėtumą ir veiksmingumą.