Socialinės ir užimtumo politikos tendencijos Europos Sąjungoje ir jų poveikis Lietuvos socialinei teisei
Straipsniai
Daiva Petrylaitė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Vida Petrylaitė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2024-08-29
https://doi.org/10.15388/Teise.2024.131.4
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

darbo teisė
socialinė politika
tėvystės atostogos
darbo ir šeimos pareigų derinimas
minimali mėnesinė alga

Kaip cituoti

Petrylaitė, D. ir Petrylaitė, V. (2024) „Socialinės ir užimtumo politikos tendencijos Europos Sąjungoje ir jų poveikis Lietuvos socialinei teisei“, Teisė, 131, p. 59–75. doi:10.15388/Teise.2024.131.4.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama, kaip Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) valstybe nare, įgyvendina ES darbo, užimtumo ir socialinės politikos principus. Jame taip pat pabrėžiama socialinės ir užimtumo politikos svarba ES teisės sistemoje, aptariama Lisabonos strategijos ir Europos socialinių teisių ramsčio įtaka, akcentuojama nuolatinė būtinybė atnaujinti nacionalinius teisės aktus, kad jie atitiktų vis atnaujinamas ES teisines nuostatas. Autorės nagrinėja Europos Sąjungos teisėkūros pokyčius per pastaruosius dešimt metų, analizuoja ES socialinės politikos pokyčius ir kliūtis, įskaitant COVID-19 pandemiją, migraciją ir 2007–2008 metų ekonomikos krizę.
Straipsnyje konstatuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį ES pakeitė savo požiūrį į socialinę politiką ir darbo santykius – nuo derinimo prie koordinavimo, t. y. pastarųjų metų Europos Komisijos pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams klausimams, o socialinės ir darbo politikos klausimai vis labiau reguliuojami soft law instrumentais. Keičiasi ES lygių galimybių politika, ypač lyčių lygybės ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros srityse. Todėl Europos Komisija ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų pagerintos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybės, pavyzdžiui, suteikiant tėvystės atostogos. Tuo tarpu ES minimalaus darbo užmokesčio direktyvos ((ES) 2022/2041) tikslas – panaikinti darbo užmokesčio dempingą ir sumažinti darbuotojų, ypač gaunančių minimalų darbo užmokestį, skurdą. Ja nustatomi procedūriniai minimalaus darbo užmokesčio nustatymo valstybėse narėse principai. Nors direktyva neunifikuoja paties minimalaus darbo užmokesčio dydžio, bet joje keliami tikslai nėra paprastai įgyvendinami. Todėl straipsnyje nurodoma, kad Lietuvai gali būti sunku įgyvendinti šią direktyvą nacionalinėje teisėje, nes dabartiniai kolektyvinių derybų ir minimalaus darbo užmokesčio modeliai turi būti sistemiškai keičiami, kad atitiktų direktyvos standartus.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.