Keletas minčių apie procedūrą ir įrodymus Europos Sąjungos teismuose nagrinėjant su Ukraina susijusias konkurencijos bylas ir ribojamąsias priemones

Santrauka

Per pastaruosius dvidešimt metų Europos Sąjungos teismai nustatė daug bendrųjų principų, susijusių su įrodymais ir esminiais procedūriniais klausimais konkurencijos bylose, taip pat, mažesniu mastu, bylose dėl ribojamųjų priemonių.
Konkurencijos bylose teisminė Europos Komisijos sprendimų, susijusių tiek su įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimais, tiek su baudomis, kurios nėra baudžiamojo pobūdžio ir kuriomis įmonėms skiriamos sankcijos, kontrolė rodo, kad įrodinėjimo pareiga tenka Europos Komisijai, tačiau išlieka laisvo įrodymų vertinimo teisme principas. Tik Europos Sąjungos teismams pateiktų įrodymų patikimumas turi lemiamą reikšmę juos vertinant. Tarybos patvirtintos ribojamosios priemonės, kurios nėra baudžiamojo pobūdžio, t. y. lėšų įšaldymas ir atvykimo į valstybių narių teritoriją apribojimai, pagal Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką (BUSP), kėlė labai panašių klausimų nagrinėjant bylas Europos Sąjungos teismuose.
Remiantis Europos Sąjungos teismų jurisprudencijos analize, straipsnyje keliamas klausimas, ar kai kurie konkurencijos teisės bylose naudojami metodai ir sprendimai gali ar net turi būti perkelti į teisminius ginčus dėl ribojamųjų priemonių, ypač karo Ukrainoje kontekste.