Skaitmeninių objektų priskyrimas virtualiajai nuosavybei ir jų teisinis kvalifikavimas

Santrauka

Straipsnio pagrindinis tikslas yra ištirti ir įvertinti, kokie skaitmeniniai objektai gali būti priskiriami virtualiajai nuosavybei ir kaip jie turėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos pozityviąją teisę. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio objektas yra skaitmeninių objektų priskyrimas virtualiajai nuosavybei ir jų teisinis statusas. Siekiant išsikelto tikslo, straipsnyje visų pirma yra keliamas uždavinys išanalizuoti požymius, kuriais virtualiojoje erdvėje skaitmeniniai objektai turi pasižymėti, kad juos būtų galima priskirti virtualiajai nuosavybei. Įgyvendinus šį uždavinį, nustatoma, kad tam, jog konkretus skaitmeninis objektas galėtų būti laikomas virtualiosios nuosavybės objektu, kompiuterinis kodas, kuriuo pagrindu skaitmeninis objektas yra išreikštas, turi atitikti konkurencingumo, pastovumo ir tarpusavio ryšio požymius. Antrasis straipsnio uždavinys yra nustatyti, koks teisinis statusas virtualiosios nuosavybės objektams yra suteikiamas užsienio valstybių teisės sistemose. Įvykdžius šį uždavinį, nustatoma, kad kai kurios užsienio valstybės tiesiogiai pagal valstybės pozityviąją teisę pripažįsta nuosavybės teisę į šiuos skaitmeninius objektus. Toks nuosavybės teisės statuso suteikimas šiems skaitmeniniams objektams atspindi šiuolaikinę skaitmeninio amžiaus socialinę tikrovę ir leidžia išvengti teisinių ginčų, kurie dažnai valstybėse kyla nesant aiškaus virtualiosios nuosavybės objektų teisinio statuso pagal pozityviąją teisę. Trečiasis uždavinys – įvertinti, kaip virtualiosios nuosavybės objektai turėtų būti kvalifikuojami Lietuvoje – juos priskiriant sui generis kategorijai ir jiems kuriant atskirą teisinį reguliavimą ar kvalifikuojant juos res incorporales objektu. Įgyvendinus šį uždavinį, yra nustatoma, kad virtualiosios nuosavybės objektai gali būti priskiriami res incorporales objektų kategorijai ir būti kvalifikuojami nuosavybės teisės objektu pagal Lietuvos civilinės nuosavybės teisę.