Pažinimo proceso ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo santykis ikiteisminio tyrimo metu

Santrauka

Straipsnyje analizuotas pažinimo proceso ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo ryšys. Šiam ryšiui atskleisti pažinimo procesas suskirstytas į dvi dalis – pareigūnų pažinimas, atliekamas stebint nusikalstamą veiką, ir baigtos nusikalstamos veikos pažinimas, šioje dalyje aptariant ir liudytojų pažinimo niuansus. Atlikus analizę nustatyta, kad aiškumo mastas skiriasi, atsižvelgiant į tai, kokiame etape įrodinėjimo pareigą turintys subjektai – pareigūnai susipažino su nusikalstama veika, t. y. tik pareigūnų atliekamas pažinimas įtvirtinamas jų pažintinės veiklos procesinėje išraiškoje – protokoluose, kurie padeda spręsti apie aiškumo sąlygos (ne)įvykdymą, o susipažįstant su baigta veika didelę reikšmę turi ir liudytojų pažintinė veikla, kuri atskleidžiama bendravimo su pareigūnais (apklausos) metu. Straipsnyje aptariama problematika, susijusi su protokolo, kurį apima objektyvieji ir subjektyvieji elementai, surašymu, atliekamos liudytojo apklausos įtaka nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumui, aptariamas ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo, taip pat atskleidžiamas aiškumo sąlygos supaprastintame procese vertinimas teismų praktikoje.