Straipsnyje nagrinėjama teisėjų psichologinė gerovė. Tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos teisėjų psichologinės gerovės ypatumus. Siekta atsakyti į šiuos tyrimo klausimus: 1) koks yra teisėjų suvoktos psichologinės gerovės pobūdis; 2) ar teisėjų suvokta psichologinė gerovė yra susijusi su jų sukaupta patirtimi ir sociodemografinėmis charakteristikomis. Teisėjai (iš viso n = 307) pildė mūsų sukurtą Teisėjų psichologinės gerovės klausimyną. Gauti rezultatai atskleidė, kad tyrime dalyvavę teisėjai yra labiau patenkinti nei nepatenkinti savo psichologine gerove: iš trylikos psichologinės gerovės dėmenų jiems didelį pasitenkinimą sukelia šeši, vidutinį – du, o mažą pasitenkinimą – penki dėmenys. Nustatyta, kad teisėjų patiriamos psichologinės gerovės vertinimai yra susiję su lytimi, amžiumi, darbo stažu, taip pat darbo vieta teismuose (ar jie dirba apylinkės, apygardos ar Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme) ir miestuose (ar jie dirba didžiuosiuose šalies miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje) ar kituose miestuose). Gauti duomenys leidžia teigti, kad psichologinė gerovė yra ganėtinai aktuali mūsų šalies teisėjų problema, kuriai spręsti turėtų būti skiriama daugiau Teisėjų tarybos, teismų vadovybės bei Nacionalinės teismų administracijos dėmesio.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.