Skolininko gynybos materialiosios teisės priemonėmis vykdymo procese ypatumai Lenkijos ir Lietuvos teisėje

Anotacija

Vykdymo proceso tyrimuose dažniausiai apsiribojama proceso teisės normų, reglamentuojančių priverstinį vykdymo procesą, efektyvumo ar taikymo ypatumų analize. Toks mokslinių tyrimų koncentravimasis į procesinės teisės reguliuojamą sritį grindžiamas klasikiniu tiriamojo ir vykdymo procesų atskyrimu, pripažįstant, kad visi ginčijami faktai jau yra nustatyti civilinėje byloje (tiriamajame procese), o vykdymo procese siekiama tik kaip įmanoma greičiau įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Tačiau šio straipsnio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip materialiosios teisės priemonėmis gali būti paveiktas jau pradėtas vykdymo procesas. Tyrimo objektas – skolininkui materialiosios teisės suteiktų gynybos priemonių prasidėjus vykdymo procesui analizė, jų atskyrimas nuo procesinių gynybos priemonių vykdymo procese, atskleidžiant išimtinį pobūdį. Straipsnyje atlikta lyginamoji šių priemonių Lenkijos ir Lietuvos civiliniame procese analizė,leidžia atskleisti jų panašumus ir skirtumus, palyginti, kaip tų pačių tikslų siekiama skirtingomis priemonėmis. Lenkijoje skolininko teisė ginčyti vykdymo proceso pagrindą aiškiai įtvirtinta civilinio proceso įstatyme, Lietuvoje – tokia skolininko teisė pripažįstama teismų praktikoje, kartu pabrėžiamas jos išimtinumas. Straipsnio pabaigoje daromos išvados akcentuoja, kad tokiomis priemonėmis skolininkas gali naudotis išimtiniais atvejais ir ribotą laiką, kartu siekiant ir kreditoriaus (išieškotojo) interesų pusiausvyros vykdymo procese. Taip pat pažymima, kad Lietuvoje šių priemonių neįtvirtinimas įstatyme kuria teisinį netikrumą.