Lietuva yra sudariusi daug dvišalių susitarimų dėl savitarpio pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose. Kai kurie iš tokių susitarimų buvo sudaryti su posovietinėmis valstybėmis ir juose yra nuostatų dėl lis (alibi) pendens, kurios reglamentuoja taisykles, kaip elgtis lygiagrečiai vykstant teisminiams ginčams tokių dvišalių susitarimų valstybėse narėse. Tačiau dvišaliuose susitarimuose nieko nekalbama apie tai, kaip elgtis tuo pačiu metu vykstančių teisminių ginčų atveju, kai bylos sprendimas vienos valstybės teisme turės įtakos bylos baigčiai užsienio valstybės teisme.
Savo ruožtu Reglamente „Briuselis Ibis“ įtvirtintos papildomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią prieštaringiems ar nesuderinamiems teismų sprendimams, kai trečiosios šalies teisme ir Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniame teisme tuo pačiu metu yra nagrinėjamos tapačios ar susijusios bylos, įtvirtintos atitinkamai Reglamento 33 ir 34 straipsniuose.
Straipsnyje bus aptariamas lis pendens režimas atitinkamuose dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir analizuojama dvišalių susitarimų ir Reglamento „Briuselis I“ naujosios redakcijos 33–34 straipsnių bei kitų specialiųjų reglamentų sąveika.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.