Straipsnyje keliais aspektais analizuojamas prisiekusiojo advokato pareigos neatskleisti profesinės paslapties reglamentavimas Latvijoje, koncentruojant dėmesį į aplinkybes, kuriomis advokatas privalo atskleisti gautą informaciją. Autorių nuomone, konfidencialumo principas neturi būti svaresnis už viešąjį interesą, bet tik tada, kai klausimas susijęs su nusikalstamos veikos prevencija ar atskleidimu ir nėra tiesiogiai susijęs su advokato konkretaus kliento gynyba. Nagrinėjamos problemos kontekste nėra nei pagrindo, nei teisingo būdo skirstyti nusikalstamas veikas pagal sunkumo laipsnius, nustatytus Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo, nes toks reglamentavimas neatitiktų teisinės valstybės principo; aptariama advokato pareiga atskleisti gautą informaciją turėtų galioti kiekvienai nusikalstamai veikai. Kitaip tariant, advokato pareiga pranešti apie nusikaltimus turėtų būti išplėsta už Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 315 straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už nepranešimą apie sunkų ar ypač sunkų nusikaltimą, ribų. Kadangi advokato veikla taip pat skirta teisingumui įtvirtinti ir teisinei valstybei stiprinti, advokatas privalo pranešti ir apie rengiamus mažiau sunkius nusikaltimus ir net baudžiamuosius nusižengimus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.