Straipsnyje analizuojamas arbitruotinumo ir arbitražinio susitarimo negaliojimo santykis. Pagrindžiama, kad (ne)arbitruotinumo kategorija nėra vienalytė, ji tam tikrais atvejais nusako išimtinai jurisdikcinę kliūtį nagrinėti ginčą arbitraže, o kitais atvejais – situaciją, kai ginčo negalima nagrinėti arbitraže dėl to, kad negalioja arbitražinis susitarimas. Straipsnyje analizuojama ir sąlyginio arbitruotinumo kategorija, kai galimybė ginčą nagrinėti arbitraže priklauso nuo to, ar įvykdyta su arbitražiniu susitarimu susijusi sąlyga.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.