Apkaltinamojo nuosprendžio slenkstis nagrinėjant karo nusikaltimus: įrodinėjimo metodo pritaikymas ir jo ribos
Straipsnyje nagrinėjama, ar karo nusikaltimų bylose kylantys įrodinėjimo sunkumai gali pateisinti įrodinėjimo būdo pritaikymą nemažinant apkaltinamajam nuosprendžiui priimti taikomos įrodinėjimo kartelės. Straipsnio tikslas – tiksliai apibrėžti doktrininę ribą tarp teisės įrodinėjimo taikymo ir neleistino apkaltinamojo nuosprendžio slenksčio susilpninimo. Tyrimo objektas – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo stadijoje taikomo įrodinėjimo doktrininė struktūra. Analizė grindžiama teiginiu, kad tarptautinė baudžiamoji teisė gali prisitaikyti prie ypatingų karo nusikaltimų įrodinėjimo sąlygų keisdama įrodinėjimo būdą, tačiau negali mažinti apkaltinamajam nuosprendžiui taikomos įrodinėjimo kartelės. Straipsnyje įrodinėjimo standartas atskiriamas nuo giminingų įrodinėjimo kategorijų – įrodymų leistinumo, patikimumo, pakankamumo ir įrodinėjimo naštos. Teigiama, kad leistinas įrodinėjimo standarto pritaikymas galimas tik tada, kai vienu metu laikomasi trijų kumuliatyvių sąlygų: išlaikomas apkaltinamajam nuosprendžiui taikomas įrodinėjimo standartas, paisoma inferencinės disciplinos ir užtikrinamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos. Šios sąlygos leidžia atskirti teisėtą prisitaikymą prie įrodinėjimo sunkumų nuo atvejų, kai sudėtinga įrodinėjimo situacija faktiškai panaudojama apkaltinamojo nuosprendžio įrodinėjimo kartelei sumažinti. Straipsnyje taip pat parodoma, kad skirtingos įrodinėjimo formos – dokumentiniai, skaitmeniniai, kontekstiniai, liudytojų parodymų ir mišrūs įrodymai – gali būti naudojamos kompensuojant karo nusikaltimų byloms būdingus įrodinėjimo sunkumus, tačiau jos negali pateisinti žemesnio įrodinėjimo standarto taikymo. Siūlomas doktrininis modelis tikrinamas remiantis Ukrainos karo nusikaltimų bylų praktika ir ribota Vokietijos lyginamąja medžiaga. Daroma išvada, kad įrodinėjimo būdo pritaikymas yra teisėtas, tačiau mažinti apkaltinamajam nuosprendžiui taikomą įrodinėjimo kartelę – ne.
Legal Acts
Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (1950). ETS No. 5, 213 UNTS 221.
International Covenant on Civil and Political Rights (1966). 999 UNTS 171.
Rome Statute of the International Criminal Court (1998). 2187 UNTS 90.
Kryminalnyi kodeks Ukrainy (2001). No. 2341-III.
Kryminalnyi protsesualnyi kodeks Ukrainy (2012). No. 4651-VI.
Strafprozessordnung (StPO) (1987). BGBl. I S. 1074, 1319.
Legal Scholarship
AKSAMITOWSKA, Karolina (2021). Digital Evidence in Domestic Core International Crimes Prosecutions: Lessons Learned from Germany, Sweden, Finland and the Netherlands. Journal of International Criminal Justice, 19(1), 189–211 [online]. https://doi.org/10.1093/jicj/mqab035.
CHYZH, Serhiy A. (2025). Do pytan otsinky dokaziv u kryminalnomu provadzhenni v umovakh voiennoho stanu. Visnyk Kryminolohichnoi Asotsiatsii Ukrainy, 34(1), 883–892 [online]. https://doi.org/10.32631/vca.2025.1.74
CHYZH, Serhiy A., & BOLVINOV, Serhiy P. (2024). Standart dokazuvannia “poza rozumnym sumnivom” u kryminalnomu provadzhenni. Visnyk Kryminolohichnoi Asotsiatsii Ukrainy, 32(2), 983–993 [online]. https://doi.org/10.32631/vca.2024.2.77
FREEMAN, Lindsay, & LLORENTE, Raquel Vazquez (2021). Finding the Signal in the Noise: International Criminal Evidence and Procedure in the Digital Age. Journal of International Criminal Justice, 19(1), 163–188 [online]. https://doi.org/10.1093/jicj/mqab023
GILLETT, Matthew, & FAN, Wallace (2023). Expert Evidence and Digital Open Source Information: Bringing Online Evidence to the Courtroom. Journal of International Criminal Justice, 21(4), 661–693 [online]. https://doi.org/10.1093/jicj/mqad050
HELLWIG, Kristina (2022). The Potential and the Challenges of Digital Evidence in International Criminal Proceedings. International Criminal Law Review, 22(5–6), 965–988 [online]. https://doi.org/10.1163/15718123-bja10110
KRET, H. R. (2020). Mizhnarodni standarty dokazuvannia u kryminalnomu protsesi Ukrainy: teoretyko-pravovi ta praktychni osnovy. Doctor of Law dissertation. Odesa: National University “Odesa Law Academy”.
LAUDAN, Larry (2006). Truth, Error, and Criminal Law: An Essay in Legal Epistemology. Cambridge: Cambridge University Press.
NANCE, Dale A. (2007). Allocating the Risk of Error: Its Role in the Theory of Evidence Law. Legal Theory, 13(2), 129–164 [online]. https://doi.org/10.1017/S135232520707005X
NANCE, Dale A. (2016). The Burdens of Proof: Discriminatory Power, Weight of Evidence, and Tenacity of Belief. Cambridge: Cambridge University Press.
Office of the United Nations High Commissioner for Human Rights, & Human Rights Center, University of California, Berkeley, School of Law (2022). Berkeley Protocol on Digital Open Source Investigations. New York and Geneva: United Nations.
ROBERTS, Paul (2021). Presumptuous or Pluralistic Presumptions of Innocence? Methodological Diagnosis towards Conceptual Reinvigoration. Synthese, 198(9), 8901–8932 [online]. https://doi.org/10.1007/s11229-020-02606-2
SHEPITKO, Vallery; SHEPITKO, Mykhaylo. (2023). Fixation of Evidentiary Information on the War Crimes, Committed in Ukraine. Archives of Criminology and Forensic Sciences, 7(1), 51–60 [online]. https://doi.org/10.32353/acfs.7.2023.03
SHEPITKO, Vallery, SHEPITKO, Mykhaylo, & LATHYSH, Kateryna (2024). Digital Evidence Barriers Overcoming in the Ukrainian Case: New Actors and Standards. Revista Brasileira de Direito Processual Penal, 10(3), e1083 [online]. https://doi.org/10.22197/rbdpp.v10i3.1083
SNIHUR, M. (2024). Standart dovedennia “poza rozumnym sumnivom” u kryminalnomu provadzhenni: analiz natsionalnoho ta mizhnarodnoho dosvidu. Naukovyi visnyk Uzhhorodskoho natsionalnoho universytetu. Seriia: Pravo, 83(3), 287–291 [online]. https://doi.org/10.24144/2307-3322.2024.83.3.44
TADROS, Victor, & TIERNEY, Stephen (2004). The Presumption of Innocence and the Human Rights Act. Modern Law Review, 67(3), 402–434 [online]. https://doi.org/10.1111/j.1468-2230.2004.00493.x
Case Law
Prosecutor v. Vasiljević, Appeals Judgement [ICTY], No. IT-98-32-A, [25.2.2004].
Prosecutor v. Krstić, Appeals Judgement [ICTY], No. IT-98-33-A, [19.4.2004].
Prosecutor v. Stakić, Appeals Judgement [ICTY], No. IT-97-24-A, [22.3.2006].
Prosecutor v. Thomas Lubanga Dyilo, Decision on the Confirmation of Charges [ICC], No. ICC-01/04-01/06-803-tEN, Pre-Trial Chamber I, [29.1.2007].
Prosecutor v. Al Hassan Ag Abdoul Aziz Ag Mohamed Ag Mahmoud, Decision on Prosecution Application Submitting 63 Open Source Exhibits into Evidence [ICC], No. ICC-01/12-01/18-1514, Trial Chamber X, [15.6.2021].
Salabiaku v. France [ECHR], No. 10519/83, [7.10.1988]. ECLI:CE:ECHR:1988:1007JUD001051983.
Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain [ECHR], No. 10590/83, [6.12.1988]. ECLI:CE:ECHR:1988:1206JUD001059083.
John Murray v. the United Kingdom [ECHR], No. 18731/91, [8.2.1996]. ECLI:CE:ECHR:1996:0208JUD001873191.
Jasper v. the United Kingdom [ECHR], No. 27052/95, [16.2.2000]. ECLI:CE:ECHR:2000:0216JUD002705295.
Telfner v. Austria [ECHR], No. 33501/96, [20.3.2001]. ECLI:CE:ECHR:2001:0320JUD003350196.
Natunen v. Finland [ECHR], No. 21022/04, [31.3.2009]. ECLI:CE:ECHR:2009:0331JUD002102204.
G. v. the United Kingdom [ECHR], No. 37334/08, [30.8.2011]. ECLI:CE:ECHR:2011:0830JUD003733408.
Velyka Palata Verkhovnoho Sudu 28 liutoho 2024 r. postanova u spravi No. 415/2182/20.
Kasatsiinyi kryminalnyi sud u skladi Verkhovnoho Sudu 28 liutoho 2024 r. postanova u spravi No. 753/14148/21.
Kasatsiinyi kryminalnyi sud u skladi Verkhovnoho Sudu 4 bereznia 2026 r. postanova u spravi No. 127/15500/23.
Kyivskyi apeliatsiinyi sud 29 lypnia 2022 r. ukhvala u spravi No. 760/5257/22.
Kyivskyi apeliatsiinyi sud 2 travnia 2023 r. ukhvala u spravi No. 753/23311/21.
Kharkivskyi apeliatsiinyi sud 11 bereznia 2025 r. postanova u spravi No. 638/1305/24.
Kyivskyi apeliatsiinyi sud 8 travnia 2025 r. ukhvala u spravi No. 939/1435/22.
Solomianskyi raionnyi sud mista Kyieva 23 travnia 2022 r. vyrok u spravi No. 760/5257/22.
Darnytskyi raionnyi sud mista Kyieva 30 sichnia 2023 r. vyrok u spravi No. 753/23311/21.
Vinnytskyi miskyi sud Vinnytskoi oblasti 20 bereznia 2024 r. vyrok u spravi No. 127/15500/23.
Tsentralnyi raionnyi sud mista Mykolaieva 2 chervnia 2025 r. vyrok u spravi No. 490/9491/23.
Federal Court of Justice 30 November 2022 decision No. 3 StR 230/22 (Taha Al-J.).
Higher Regional Court of Koblenz 13 January 2022 judgment No. 1 StE 9/19 (Anwar R.).
Other Sources
Eurojust (2022). Unofficial Unrevised Translation of Parts of the First Instance Judgement Rendered by the Koblenz Higher Regional Court in the Case against Anwar R., dated 13 January 2022. Translation provided by the UN International, Impartial and Independent Mechanism [online]. https://www.eurojust.europa.eu/sites/default/files/assets/files/de-hrc-koblenz-1ste9-19-130122-eng.pdf.
HEINRICH, B., & REINBACHER, T. (2025). Examinatorium Strafprozessrecht – Arbeitsblatt Nr. 39: Freie richterliche Beweiswürdigung, § 261 StPO. Julius-Maximilians-Universität Würzburg [online]. https://www.jura.uni-wuerzburg.de/fileadmin/02150500/2026/39-freiebeweiswuerdigung_2025.pdf.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.