Lietuvių kalbos žargono daiktavardžiai su slaviškomis priesagomis: skoliniai ir hibridai

Nouns of Lithuanian Slang with the Slavic suffixes: Borrowings and Hybrids

Abstract. The article analyses 200 nouns of Lithuanian slang with the three most common Slavic suffixes: -ka, -kė (Russ. -ка, Pl. -ka); -akas (Russ. -ак, Pl. -ak), -iakas (Russ. -як); -ščikas, -čikas (Russ. -щик, -чик). The majority of nouns in the slang are with the suffixes -kė, -ka. A part of the borrows with theses suffixes are the result of suffix univerbation; the univerbs usually are informal or slang words in Russian language. The borrowings with the suffixes -akas, -iakas are the second most common: these nouns are mostly slang words in Russian. There are many hybrids created with the suffixes -akas, -iakas in Lithuanian slang. The nouns with the suffixes -ščikas, -čikas are the third most common; the words with -ščikas are more ordinary in slang; the suffix -čikas is less common, but both forms are often used as synonyms. There are also few pseudo-borrowings with Russian roots and suffixes -ščikas, -čikas as well as hybrid derivatives.

Key words: borrows, hybrids, nouns, slang.

JEL Code: G35

Copyright © 2021 Robertas Kudirka. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Pateikta / Submitted on 10.01.22

Įvadas

Lietuvių kalboje yra nemažai slavybių – tai nulėmė nuolatiniai artimi kalbų kontaktai su slavais. Slavybių paplitimo laikotarpis sąlygiškai dalinamas į senųjų ir naujųjų slavybių: naujųjų slavybių plitimo riba laikoma 20 amžiaus vidurys. Ankstyviausios slavybės^[1] lietuvių kalboje yra iš baltarusių ir lenkų kalbų, nors slavybių plitimas visada buvo tiesiogiai susijęs su geopolitine situacija: (a) nuo 14 a. LDK valdžios įstaigų slavų kanceliarinė kalba prisidėjo prie skolinių plitimo iš baltarusių kalbos ir šnekamojoje kalboje, (b) nuo 15 a. per lenkišką katalikybės tradiciją ir lenkakalbę aukštuomenę pradėjo stiprėti lenkų kalbos įtaka.^[2] Po 1795 m. Lietuvos integravimo į Rusijos imperiją plūstelėjo rusybės. Dar daugiau rusybių atsirado okupuotoje Lietuvoje (nuo 1944 m.) vykdytos priverstinės dvikalbystės ir rusifikacijos (Zinkevičius 1996, p. 309). Nuo 20 a. pabaigos atsirado daug naujųjų rusybių – šie skoliniai lietuvių kalbos sistemoje dažniausiai yra žargoninės ar nenorminės kalbos žodžiai, buitiniai rusicizmai. Atgavus nepriklausomybę slavų kilmės skolinių pastaruoju metu vis mažėja, tačiau itin daugėja svetimybių iš anglų kalbos.

Vertinant slavybes žargone reiktų atsižvelgti į keletą specifinių kriterijų. Lyginant bendrinę kalbą su sociolektais iš tikrųjų reiktų kalbėti apie neišplėtotą dėl tam tikrų priežasčių kalbos visų lygmenų struktūrą ir jos požymius, nes sociolektai realizuojami tik dalimi tos išplėtotos struktūros, kuri yra būdinga bendrinei kalbai. Pvz., žodžio duslintuvas žargoniniai variantai dusliarka, dusliarkė, dusliara, dusliaras, duslikas, duslė, duslis, dūdos kaip stilistiniai dubletai realizuoja visai kitą kalbinį aspektą – neformalumą, žaismingumą ar pan., požymius, kurie bendrinėje kalboje yra šalutiniai (Anderson 1992, p. 69–72; Eble 2006, p. 413). Visi variantai turi savo požymių: dusliarka – vartosenoje dažniausias, dusliaras ir duslikas – retesni ir labiau žymėti stilistiškai, dūdos – vartojamas tik motociklininkų ir t. t. Skolinių ar hibridų, žargoninių naujadarų vartosena pagrįsta stilistinių (poreikis pagyvinti kalbą, sukelti stilistinį efektą) ar sociopsichologinių priežasčių (poreikis pademonstruoti kitos kultūros išmanymą, tapatinimąsi su ja, reikšti socialinės grupės identitetą). Kuo labiau ta socialinė grupė atsiribojusi, tuo jų kalba žargoniškesnė, autonomiškesnė – šis požymis akivaizdus, pvz., kalėjimo žargone, nes dėl sociopsichologinių priežasčių (socialinės tapatybės) slaviškos kilmės žargonybės dar ir dabar yra įsitvirtinusios toje srityje kaip terminai (Kudirka 2014, p. 7–16). Kitų sričių žargoninė kalba (pvz., motociklistų, muzikos, sporto ir kt.) nėra lingvistiniu požiūriu tokia uždara ar ypatinga, slavizmai sudaro tik nedidelį senesnį posluoksnį, o daugelis žodžių yra tiesiogiai perimti iš anglų kalbos ir adaptuoti jau naujaisiais laikais, su globalizacija ir populiariąja kultūra plūstelėjus anglybių srautui. Žargono vartosenos ir jo pobūdžio apibrėžtys pagal socialinius kriterijus gali būti tiek labai plačios, tiek siauros, specifinės. Pavyzdžiui (a) plati ir atvira bendrojo žargono ir jaunimo žargono sritis (t. y., jaunų, aktyvių žmonių vartojama nenorminė leksika: babkės, tūsas, padielka, mentas); (b) kiek siauresnė, bet irgi neuždara, pvz., sporto žargono sritis (besidomintiems sportu suprantami žodžiai startioras, troicas, zabegas, nors jau futbolininkų mušti į deviatką ‘mušti įvartį į viršutinį vartų kampą’ daliai žmonių būtų ne visai suprantami); (c) gana uždaros grupės, specifinis, jau slaptakalbės lygio, pvz., kišenvagių žargonas (skūla ‘vidinė striukės, švarko kišenė’, čistaganas ‘grynieji pinigai kišenėje (ne piniginėje)’. Taip pat svarbu paminėti, kad socialinis dialektas vis tiek yra susijęs su tam tikru regionu, vyraujančiu tam tikroje teritorijoje kalbos statusu ir tautine gyventojų sudėtimi, t. y. su teritoriniais dialektais (Chambers, Trudgill 2004: 45–46).

Lietuvių kalbos slavybės daugiausiai tirtos senųjų raštų leksikos kontekste (Palionis 1967; Lebedys 1977; Zinkevičius 1988) ar konkrečių senųjų lietuvių kalbos raštų autorių kalboje (Kruopas 1947; Urbutis 1962; Siaurukienė 1987; Voitkevič 2010). Reiktų pabrėžti, kad senosios raštijos ir teritorinių dialektų slavybės, standartinės rašomosios kalbos ir šnekamosios kalbos (ypač nenorminės) slavybės nėra vienodas tyrimo objektas, nes iš esmės skiriasi funkciniai požymiai – dabar rašomoji ir šnekamoji kalba slavybių atžvilgiu veikia viena kitą kitaip (plg. Laučiūtė 1977). Lingvistinėje literatūroje problemiškai diskutuota apie lenkybių ir baltarusybių santykį lietuvių kalboje (Palionis 1967; Urbutis 1992; Skardžius 1998). Slavybių dėsningumai tirti ir siaurais aspektais: semantinės adaptacijos (Адомавичюте 1979; 1982), morfologinės integracijos (Rudzinskas 2011). Išsamumu ir nuoseklia metodologija išsiskiria nauji slavybių tyrimai (Smetonienė 2015; 2016).

Kaip teigiama bendrinės kalbos (bk) skolinių norminimo principuose^[3], specifinės vartosenos žodžiai (žargonybės, profesionalizmai) normintinais naujaisiais skoliniais nelaikomi – bet socialinių dialektų nekodifikuojamieji, savaimingi dėsningumai gali būti aktualūs ir bk normintojams, nes labai svarbu, kad skolinių teikyba nebūtų nutolusi nuo gyvosios kalbos vartosenos, adaptyvaus morfologijos ypatybių priderinimo (plačiau žr. Keinys 2007, p. 72). Sistemingai ištyrus žargono būdvardžius ir prieveiksmius, nustatyta, kad morfologinės ypatybės yra ne chaotiškos, o savitai ir nuosekliai transformuotos ir nulemtos lietuvių bk ir teritorinių dialektų sisteminių ypatybių (Kudirka 2019; 2020; 2021). Pavyzdžiui, bk skoliniai dažniausiai morfologiškai adaptuojami: sutampančios galūnės paliekamos ar pridedamos lietuviškos „stipriųjų“ linksniavimų galūnės (Valeckienė 1967, p. 128); tik nedidelė dalis skolinių lieka nekaitomi, morfologiškai adaptuojami beveik visi skoliniai (DLKG 1994, p. 82; Rimkutė 2010). Žargone taip pat tik maža dalis žargonybių lieka morfologiškai neadaptuotos. Dėl specifinės ypatybės (nekaitymo) išimtis yra prieveiksmiai, žargone skolinti prieveiksmiai gali būti vartojami morfologiškai neadaptuoti, pvz.: dabro^[4] (rus. šnek. добро́^[5]) ‘gerai; šauniai’, tik gali būti daug fonetiškai pakitusių variantų, pvz.: vabše, vobščie, vobše (rus. вообще́) ‘išvis’ ir kt. (Kudirka 2020, p. 8–9). Taip pat didžioji dalis skolintų žargoninių daiktavardžių yra integruojami į lietuvių kalbos derivacines ir fleksines paradigmas. Neadaptuoti morfologiškai gali būti turintys gale kirčiuotus balsius, pvz.: gavno (rus. vulg. гoвно́, lenk. vulg. gowno) ‘šūdas; šlamštas’ (Visą knygą perskaičiau – toks gavno!)^[6], dermo (rus. prast. vulg. дерьмо́) ‘šlamštas’ (paziurek oro srauto matuokle ar nera ten dermo visokio...man kazkada buvo kai uzsikirto jinai), fūflo (rus. žarg. фуфло́) ‘falsifikatas’ (reik pirkt normalų, o ne kinietišką fuflo), aut, out (ang. out) ‘galas; mirtis’ (Visą žiemą prastovėjo bagažinėj, jiems gali būti aut.), šizo, šyza, šiza (plg. rus. prast. шиза́, ang. šnek. schizo) ‘nervinis protrūkis’ (Vien tik šižo, daugiau nieko.). Bet daiktavardžio klasėje tokios morfologiškai neadaptuotos formos retos – vartosenoje dažnai tokios formos turi variantus su galūnėmis. Žargone natūraliai yra realizuojama bk normintojų nuostata kodifikuoti svetimžodžius juos adaptuojant^[7] fonetiškai ir morfologiškai, pvz.: fūflas, fūfla ‘falsifikatas’ (Nu jei pas mažmenininką tai suprantu, nuėjo į turgų, nupirko fuflą ir pastatė ant lentynos tarp originalių.), autas, outas 1. ‘sąmonės praradimas; užmigimas’ (dar nuejau vakar i koncerta su vienu is ju, nes kitam tai jau outas buvo, liko miegot), 2. (sutr. iš output) ‘duomenų išvesties lizdas’ (plius yra tv outas tai gali dasijungt telikus kameras ir dar dvd outas), šyzas, šizas 1. ‘šizofrenikas’ (Teisėjai nusprendė palaukti, kol šis šyzas ką nors užmuš.), 2. ‘nesąmonė’ (Kai kurias šyzas galėjo sugalvoti tik kas nors prisirūkęs prastos žolytės.).

Tiriant slavybes žargone iš dviejų žodynų (Kudirka 2012; 2014) buvo išrinkti daiktavardžiai su slaviškomis priesagomis. Pagal dažnį nustatytas toks priesagų eiliškumas pradedant nuo dažniausių: -ka, -kė (rus. -ка, lenk. -ka); -akas (rus. -ак, lenk. -ak), -iakas (rus. -як); -ščikas (rus. -щик), -čikas (rus. -чик); -nikas (rus. -ник, lenk. -nik); -ikas (rus. -ик, lenk. -ik); -(i)ovka, -(i)ovkė (rus. -овка, lenk. -ówka); -ška, -škė (rus. -шка); -lka, -lkė (rus. -лка); -ūška, -ūškė (rus. -ушка, lenk. -uszka). Su kitomis slaviškomis priesagomis skolinių lietuvių kalbos žargone nedaug, daugelis neviršija nei keliasdešimties. Pagal tokius duomenis nustatyti šio straipsnio tikslai: 1) lietuvių kalbos žargono daiktavardžius su dažniausiomis trimis slaviškomis priesagomis -ka, -kė (rus. -ка, lenk. -ka); -akas (rus. -ак, lenk. -ak), -iakas (rus. -як); -ščikas (rus. -щик), -čikas (rus. -чик) suklasifikuoti pagal priesagas, atskirti skolinius ir hibridus, 2) nustatyti sistemiškas žargono skolinių integravimosi morfologines ypatybes, aprašyti hibridų sudarymą su slaviškomis priesagomis ir pseudoskolinių, univerbacijos reiškinius. Analize siekiama nustatyti sistemiškas morfologines ypatybes ir bendrus struktūrinius dėsningumus.

Medžiaga išrinkta iš Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodyno (Kudirka 2014), Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) ir papildyto minėto žodyno el. duomenyno.^[8] Šio žodyno medžiaga rinkta iš dviejų šaltinių: iš (a) sakytinės kalbos ir iš (b) internetinių forumų bei interaktyvių internetinių pokalbių tekstinėmis žinutėmis. Skolinių reikšmė nurodoma iš aiškinamųjų žodynų (Мокиенко 2000; Квеселевич 2005; Czeszewski 2006 ir kt.).

1. Žargoniniai daiktavardžiai su priesagomis -kė, -ka

Iš lietuvių kalbos žargone daugiausiai yra skolinių su daiktavardine pirmine priesaga -ka (rus. -ка, lenk. -ka), ji dažniausiai turi adaptuotą galūnę -kė. Dėsninga, kad rusų kalboje priesaga -к(а) priklauso pačioms dariausioms daiktavardinėms priesagoms (Филиппова 2009, p. 131; Тихонова 2014, p. 29–30). Taip pat ji sudaro irgi gana darias rusų kalbos sudėtines priesagas: -lka, (rus. -лка), -ovka, (rus. -овка), -iožka, (rus. -ёжка), -ška, (rus. -шка), -ūška (rus. -ушка) ir kt. (РГ 1980, p. 140–170). Minėtos skolinių ir hibridinių vedinių priesagos kartais gali būti ir iš lenkų kalbos: -alka, -anka, -arka, -awka, -erka ir kt. (GWJP 1999), todėl kartais neįmanoma nuspręsti, iš kurios kalbos skolinta, pvz., lie. žarg. kancovkė ‘pabaiga’ – plg. rus. концовка, baltarus. канцоўка, lenk. końcówka: šiuo atveju svarbus argumentas – dominuojantis adaptacinis, darybinis modelis ir jo analogija. Šiuo atveju gali būti skolinama skirtingu laiku ir iš rusų, ir iš lenkų kalbų, bet afiksine adaptacija leksema integruojama būtent pagal paplitusį, dažną modelį su priesaga -ovka (plg. LKE 1999, p. 15). Bendrinėje kalboje ir žargone yra nemažai tokių situacijų, kada skolinimo reiškiniai istoriškai vystosi tarsi keliais etapais ir yra nevienplaniai. Būtų ydinga tokius atvejus sinchroniškai formaliai supaprastinti, nes skolintinė leksika buvo gauta skirtingu metu, kalbos sistemoje susidarę skirtingi chronologiniai sluoksniai – dėl tokios adaptacijos gali atsirasti to paties žodžio variantų, šalia anksčiau perimto žodžio gali funkcionuoti jau ir jo variantas. Taip pat žodis gali būti perskolinamas ne iš vienos kurios slavų kalbos, bet iš kelių kalbų kaip tarpininkių ir skolinama ne vienu metu, pvz., bliuskė, bliuska – plg. lenk. bluzka, rus. блузка, baltarus. блузка.

Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne užfiksuotos 587 žargonybės su pirmine priesaga -ka (rus. -ка, lenk. -ka), žodžiai su adaptuota priesagos galūne -ė yra maždaug dvigubai dažnesni: 388 -kė, 199 -ka. LKŽe pateikiamos senosios slavybės irgi turi -kė, -ka variantiškumą, būtų sunku argumentuoti, kodėl skoliniai iš baltarusių, rusų ir lenkų kalbų kartais adaptuojami tik kaip -ka: 1) leika (lenk. lejka, baltarus. лeйкa) ‘piltuvėlis’, klemka (lenk. klamka) ‘durų rankena’, klėtka (lenk. klatka) ‘narvas’; 2) kartais turi abu variantus -kė^[9] ir -ka: baikė, baika (lenk. bajka, baltarus. бaйкa) ‘pokštas’.

Būtų logiška galvoti, kad dėl tam tikros fizinės ir socialinės atskirties (kalėjimo atveju) senosios slaviškos žargonybės turėtų būti labiau adaptuotos su -ka (išlaikytas slaviškumas), tačiau būtent šių sričių žargonybės dažniau vartojamos su -kė, variantai su -ka gali būti net nefiksuoti: pvz., balnyčkė (rus. šnek. больни́чка) kal. ‘kalėjimo ligoninė, laisvės atėmimo vietų ligoninė’, beliaškė (rus. žarg. беля́шка) kal. ‘balta duona’, atbyvkė (rus. nark. žarg. отби́вка) nark. ‘opiatinių narkotikų gamyboje panaudotų medžiagų tirpinimas, apdirbimas ir narkotikų pagaminimas iš gautų medžiagų’, abarotkė (rus. nark. žarg. оборо́тка) nark. ‘dilbio vidinėje pusėje esančios venos’, asuždionkė (rus. kal. žarg. осуждёнка) kal. ‘poteisminė kamera’.

Daugiausiai slavybių yra kalėjimo ir kriminaliniame žargone, nes iš visų socialinių dialektų jis išsiskiria keliomis specifinėmis ypatybėmis: (a) socialine ir fizinė atskirtimi, (b) slavišku kalėjimo ir kriminalinio žargono „pamatu“. Slaviškas (tiksliau – rusų kalbos)^[10] kalėjimo žargonas ir tradicijos yra perimtos iš Tarybų Sąjungos (TSRS) 1922–1991 m. laikų, nes dėl dažnų kalinių pervežimų visoje Tarybų Sąjungoje buvo išplitęs ir nusistovėjęs tam tikras rusiškas kalbos „standartas“ ir tuometinėje Lietuvos TSR (1944–1990). Atgavus Lietuvai nepriklausomybę sistema tapo jau autonomiškesnė ir pradėjo kisti tik jai savitu būdu, kai kurios skolintos žargonybės įgavo reikšmių, kurių nėra dabartiniame rusų žargone. Kalėjimo, kriminaliniame ir narkomanų žargone (Kudirka 2014) ištyrus leksemas vien tik su priesaga -ka ir -kė, nustatyta, kad su -kė yra 79, su -ka 31. Žargonybių, kurios turi abu variantus yra 17, pvz.: kaptiorkė, kaptiorka (rus. šnek. каптёрка) kal. ‘asmeninių daiktų ir maisto sandėliukas’, klietkė, klietka (rus. kal. krim. кле́тка) kal. krim. ‘laikinojo sulaikymo kamera’, pragulkė, pragulka (rus. прогулка) kal. ‘kasdienis pasivaikščiojimas aptvare, pasivaikščiojimo aikštelėje’, strielkė, strielka (rus. krim. žarg. стре́лка) krim. ‘susitikimas, susitikimo vieta’, vosmiorkė, vosmiorka (rus. šnek. восьмёрка) 1. kal. ‘Pravieniškių bendrojo režimo pataisos namų aštuntas lokalinis sektorius’, 2. nark. ‘0,8 mm storio adata’, zelionkė, zelionka; zilionkė, zilionka (plg. rus. krim. žarg. зелёнка) kal. ‘naujokas pataisos namuose’, zelionkės, zelionkos (plg. rus. зе́лень ‘žalėsiai’, rus. šnek. зелёнка ‘žaliojo briliantinio etanolinis tirpalas’) dgs. nark. ‘žalios nuosėdos ant indo kraštų, liekančios ekstrahuojant tirpikliu opijų iš aguonų galvučių lukštų’.

Bendrajame žargone ar kitose siauresnėse srityse šis santykis panašus, maža dalis žargonybių turi abu variantus (pvz., najobkė, najobka (rus. vulg. нае́бка) ‘apgavystė’, padielkė, padielka (rus. подде́лка) ‘falsifikatas’), bet didžioji dalis žargonybių tokio variantiškumo neturi.^[11] Dažniausiai vartojami tik su -ka: avčiarka (rus. овча́рка) ‘aviganis šuo’, atiažka (rus. šnek. оття́жка) muz. ‘grojimas kiek atsiliekant nuo ritmo’; arba tik su -kė: amazonkė (plg. rus. akva. амазо́нка) akva. ‘amazonė (toks Echinodorus grisebachii rūšies augalas)’, aminkės (rus. sport. žarg. ами́нки) dgs. sport. (kultūrizme) ‘amino rūgštys’, baklažkė (rus. šnek. бакла́жка) ‘gertuvė’, atkliučka (rus. žarg. отклю́чка) 1. ‘užmigimas’, 2. ‘sąmonės praradimas’, atmazkė (rus. žarg. отма́зка) ‘išsisukinėjimas’, atviortkė (rus. отвёртка) ‘atsuktuvas’, autonomkė (rus. aut. автоно́мка) aut. ‘vilkiko autonominis šildymas’, abratkės (rus. aut. žarg. обра́тка) dgs. aut. ‘grįžtamojo kuro žarnelės’.

Nemaža dalis šių skolinių iš rusų kalbos yra priesaginės univerbacijos^[12] rezultatas, priesaga -к(а) itin aktyvi sudarant žodžius (univerbus) šiuo būdu (Гафарова 2010, p. 128–130; Клименко 2019, p. 5–6, Косицына 2018, p. 26–30, dėl termino univerbacija žr. Lehmann 2020, p. 3–5). Rusų kalboje univerbai dažniausiai yra prastakalbės žodžiai, profesionalizmai, žargonybės (Редькина 2006, p. 40); tokių darinių nemažai yra pasiskolinta į lietuvių nenorminę kalbą: beisbolkė (rus. šnek. бейсбо́лка) ‘beisbolo lazda’, ‘beisbolininkų kepuraitė su snapeliu’, instrumentalkė (rus. šnek. инструмента́лка) kal. ‘instrumentinis cechas (gamybinė zona pataisos namuose)’, insulinkė (rus. nark. sl. инсули́нка) nark. ‘insulininė adata’. Šis kalbos ekonomijos principas (trumpinimas) itin aktualus lietuvių buitinei šnekamajai ar žargoninei kalbai, dažnai su šia priesaga sudaromi hibridai su junginio pirmuoju žodžiu, pvz.: aštunkė 1. tech. ‘aštuonių cilindrų variklis’, 2. nark. ‘0,8 mm storio adata’, 3. kal. ‘8-tas bendrojo režimo lokalinis sektorius’, pažimkė ‘pažymių knygelė’. Kai kuriais atvejais univerbo pamatinis žodis gali prarasti afiksą, dažnai pašalinama būdvardžio priesaga, pvz., -inis: fyzkė ‘fizinio lavinimo pamoka’, ašarkės ‘ašarinės dujos’; ar didesnis fragmentas su priesaga: izolkė (plg. rus. изоле́нта) ‘izoliacinė juosta’, profkė ‘profesinė mokykla’. Univerbizuojant gali būti pašalinamas bet kuris elementas, pvz., priesaga su neveik. r. dalyvio formantu -mas: padidkė ‘didinamasis stiklas’; daiktavardžio priesaga -imas: skaičiavkė ‘skaičiavimo mašinėlė’; dūrinio sandas: keturkė sport. (irklavime) ‘keturvietė baidarė’, vienkė sport. (irklavime) ‘vienvietė baidarė’ ir pan. Ypač ši priesaga būdinga sudarant univerbizuotus trumpinius iš keliažodžių įstaigų pavadinimų: Čiurlionkė ‘Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla’, Žemkė ‘VDU Žemės ūkio akademija’, Jablonskė ‘J. Jablonskio gimnazija’, Jaunimkė ‘Kauno jaunimo mokykla’, Jezuitkė ‘Jėzuitų gimnazija’, Marčiulionkė ‘Š. Marčiulionio krepšinio akademija’.

Sistemoje atsiradus kurios nors svetimos priesagos daug vedinių, ta priesaga pradeda tarsi darybiškai figūruoti sistemoje kaip darus žargoninės kalbos žodžių darybinis afiksas. Populiari skolinių priesaga -kė (-ka) žargoninėje kalboje linkusi įgauti tam tikrą savarankiškumą ir yra dari sudarant hibridinius vedinius su lietuviškų žodžių pamatiniais kamienais, šiais atvejais dažniausiai vartojamas adaptuotas priesagos variantas -kė. Ši priesaga pasitelkiama sudarant žargoninius trumpinius (a) bendrajame žargone: sofkė, sofka ‘sofa’, (b) siauresnėse srityse, pvz., sport. (kultūrizme): žargoninis trumpinys bycas (plg. rus. žarg. би́ца) ‘bicepsas’ turi populiarius variantus su priesaga -ka ar -kė: bycka, byckė.

Ši priesaga ypač būdinga jaunimo kalbos žargoniniams hibridiniams trumpiniams, trumpinant pašalinama priesaga ar žodžio šaknies dalis: baskė ‘(plaukimo) baseinas’, diskė 1. ‘dešimtakė (dešimties akių korta)’, 2. sport. ‘10 km nuotolio rungtis (bėgimo ir kt.)’, repkė ‘repeticija’, stotkė ‘stotelė’, stovkė ‘stovykla’, lietkė mok. ‘lietuvių kalba’, matkė mok. stud. ‘matematika’, mūzkė mok. ‘muzikos pamoka’, trinkė ‘treniruotė’, univerkė stud. ‘universitetas’, unyfkė, unifkė mok. ‘uniforma’. Daug hibridinių vedinių yra ir bendrajame žargone, pvz.: beryšeika ‘nesąmonė’, maudimkė ‘maudymukas’, taip pat daugiskaitinių: užraškės ‘užrašinė’. Hibridiniai trumpiniai su priesaga -kė sudaromi pašalinant dūrinių antrąjį sandą: gimkė ‘gimtadienis’, dvirka ‘dviratis’, pūskė ‘pusseserė’. Pasitaiko hibridinių dūrinių ar dalinių vertalų: dūmšaškė (plg. rus. дымша́шка), mažalitražkė (plg. rus. šnek. малолитра́жка). Šio darybinio modelio gajumą patvirtina ir jau lietuvių kalbos žargone sudaromi hibridai su priesaga -kė iš anglizmų, pvz., flaikė (: flajeris (ang. flyer)) ‘reklaminė skrajutė’.

2. Žargoniniai daiktavardžiai su priesagomis -akas, -iakas

Priesagos -akas (rus. -ак, lenk. -ak), -iakas (rus. -як) žargono žodyne yra antroje vietoje pagal dažnumą, su šiomis priesagomis lietuvių kalbos žargone daug skolintų daiktavardžių (89). Dažniausiai šie daiktavardžiai yra žargonybės rusų kalboje, pvz.: abščiakas (rus. krim. kal. žarg. oбща́к) krim. kal. ‘nelegalus piniginis fondas’, blatniakas, -ė (rus. krim. kal. žarg. блатня́к) ‘apsukruolis’, čiuvakas (rus. žarg. чува́к) ‘jaunuolis’, doziakas (rus. nark. žarg. ret. дозя́к) nark. ‘narkotikų dozė’, faršmakas, -ė (rus. kal. žarg. фaршма́к) kal. ‘netikėlis’, galiakas, goliakas (rus. žarg. голя́к) ‘stygius’, kasiakas (rus. nark. žarg. кося́к) nark. ‘suktinė su marihuana’, lievakas, levakas (rus. žarg. лева́к) ‘šlamštas’, palažniakas (rus. krim. žarg. положня́к) kal. ‘privalomas dalykas’; daugiskaitiniai: atchodniakai (rus. nark. žarg. отходняки́) nark. ‘narkotinės pagirios: negalavimai pasibaigus narkotiko veikimui’, kerzakai (rus. žarg. керзаки́) ‘kerziniai arba odiniai ilgu aulu batai’, tretjakai (rus. nark. žarg. третья́к) nark. ‘narkotikas, gautas trečią kartą ekstrahavus jau du kartus apdorotą žaliavą’, vtariakai, vtoriakai (rus. nark. žarg. вторяки́) nark. ‘antrinė žaliava, vieną kartą apdirbta augalinė žaliava’.

Nemažai iš jų yra rusų šnekamosios kalbos paribio, prastakalbės leksika, pvz.: abydniakas (rus. prast. обидня́к) ‘apmaudumas’, bardakas (rus. prast. барда́к) ‘netvarka’, dušniakas (rus. šnek. душня́к) ‘tvankumas’, jabakas (rus. vulg. еба́ка) ‘sugulovas’, stajakas (rus. prast. стоя́к, lenk. stojak) ‘statramstis’, pitakas (plg. rus. šnek. пята́к ‘penkkapeikis’) ‘penkių piniginių vienetų banknotas’, slabakas, -ė (rus. prast. слаба́к) ‘silpnuolis’, štiliakas (rus. šnek. штиля́к) ‘štilius’, tripakas (plg. rus. prast. трипа́к) ‘triperis’, tūpakas, -ė (rus. prast. тупа́к) ‘bukagalvis’. Norminės leksikos nedaug (8): čerpakas (rus. черпа́к, lenk. czerpak) ‘samtis’, čiūdakas, -ė (rus. чуда́к, plg. lenk. cudak) ‘keistuolis’.

Dalis žargonybių hibridiškai pagal analogiją pasidarytos jau lietuvių kalbos žargone iš rusų kalbos žodžių šaknies ir priesagos pagal rusų kalbos žodžių analogiją. Tokie žodžiai vertintini kaip pasidarytieji pagal svetimų žodžių modelius pseudoskoliniai (ang. pseudo-loan, pseudo-borrowing) ar pseudoanaloginiai dariniai (dėl terminų žr. Görlach 2002, p. 29; Urbutis 2009, p. 328),^[13] tokie analoginiai dariniai yra kalbinė universalija (Mattiello 2017, p. 24–40). Rusų kalbos žargone tokių žodžių su šia priesaga nėra: kravniakas (plg. rus. kal. žarg. кровня́шка) kal. ‘priklausanti maisto porcija’, krūtiakas, krūtakas, -ė (plg. rus. žarg. крутня́к) ‘gudreiva’, kurtakas (plg. lenk. kurtka, rus. ку́ртка) ‘striukė’, lažakas, -ė (plg. rus. žarg. лажо́вщик ‘apgavikas’) ‘mulkis’, muzakas (plg. rus. žarg. музо́н) ‘šiuolaikinės muzikos kūrinys; muzika’, padlieščiakas, padleščiakas (plg. rus. подле́щик) ‘plakis’, skvazniakas (plg. rus. prast. сквозняко́м ‘kiaurai’) kal. ‘slapta skylė sienoje tarp kamerų’, ščipakas, -ė (plg. rus. krim. žarg. щипа́ч ‘kišenvagis’) krim. ‘kišenvagis’, vertakas (plg. rus. верте́ть ‘sukti, sukalioti’) ‘machinacija’, vyborniakas (rus. nark. žarg. вы́борка) nark. ‘stora adata filtravimui ar švirkštimuisi į gilumines venas’.^[14]

Su priesagomis -akas, -iakas pasidaroma daug hibridinių lietuvių kalbos žargonybių, pvz.: cipakas, cepakas (: žarg. cepas) ‘cepelinai’, dribakas (: dribti) ‘nugriuvimas’, kietiakas, -ė (: kietas) ‘stipruolis; šaunuolis’, kultūriakas, -ė (: kultūristas) ‘kultūristas’, laižiakas (: laižytis) ‘bučiavimasis’, ramiakas, -ė (: ramus) ‘ramiai ką nors atliekantis’, sausiakas (: sausas) ‘sausvynis’ ir kt. Daugiskaitiniai: antriakai (: antras), gali būti ir vertalas iš rus. nark. žarg. вторяки́) ‘antrinė žaliava’, inkariakai (: „Inkaras“) psn. ‘„Inkaro“ sportbačiai’, maistiakai (: maistas) ‘maistpinigiai’. Visi šie vediniai turi aiškią stilinę neoficialiosios kalbos konotaciją.

Rusų kalbos priesagos -ак, -як yra aktyvos sudarant univerbus, tokie dariniai jau gali būti paskolinti po univerbacijos, pvz.: centriakas (rus. nark. žarg. центря́к (: центра́льная ве́на)) nark. ‘dilbio vena alkūnės linkyje’, mobiliakas (rus. žarg. мобиля́к (: моби́льный телефо́н)) ‘mobilusis telefonas’, kursiakas (rus. stud. žarg. курся́к (: курсова́я рабо́та)) stud. ‘kursinis darbas’. Šių ypatybių galima įžvelgti ir hibridinių lietuvių kalbos žargonybių univerbacijoje: siaubiakas ‘siaubo filmas’, turistiakas ‘turistinis žygis; turistinis dviratis’, griežtiakas kal. ‘griežtojo režimo pataisos namai’, harliakas ‘„Harley-Davidson“ motociklas’, saviakas, -ė ‘savas žmogus’ (plg. ta pačia reikšme svajakas, -ė (rus. žarg. своя́к)), Naujakas ‘Naujųjų metų sutikimo šventė’, miniakas ‘mini sijonas’, šviesiakai ‘šviesos efektai; šviesos efektų įrenginys’. Kartais hibridiniai vediniai su slaviškomis priesagomis vertintini kaip žargoninis įmantravimas, nes žodžiai pailgėja, neveikia net gana aktyvus žargone kalbos ekonomijos principas: aliakas ‘alus’, kupakas ‘kupė (kėbulo tipas)’, pulsiakas ‘pulsas’, trajakas (rus. šnek. троя́к) trys.^[15] Populiarios skolinių priesagos -akas, -iakas žargone gali būti vartojama sudarant variantiškus hibridus tarsi priešinant juos bk leksikai: kupriakas ‘kuprinė’, treneriakas, treniriakas, -ė ‘treneris’, trilitriakas ‘trilitrinis (stiklainis)’, skalbiakas ‘skalbyklė’, mopakas ‘mopedas’, lašiakai ‘lašiniai’, stipriakas ‘stiprintuvas’.

3. Žargoniniai daiktavardžiai su priesagomis -ščikas, -čikas

Nemažai (83) skolinių ir su priesagomis -ščikas (rus. -щик), -čikas (rus. -чик), vediniai su šiomis priesagomis pavadina asmenis pagal veiklos sritį (РГ 1980, p. 142). Skolinių su priesaga -ščikas yra daugiau (57): alternatyvščikas, -ė (rus. žarg. алтернати́вщик) ‘alternatyvios kultūros, subkultūros atstovas’, amfetaminščikas, -ė (rus. nark. žarg. амфетами́нщик) nark. ‘vartojatis amfetaminą’, baleiščikas, balelščikas, -ė (rus. šnek. боле́льщик) sport. ‘sirgalius’, barabanščikas, -ė (rus. бараба́нщик) muz. ‘būgnininkas’, beskanvoiščikas, beskonvoiščikas (rus. kal. žarg. бесконво́йщик) kal. ‘nekonvojuojamas nuteistasis, besargybinis’, bespridielščikas, bespridelščikas, bespredielščikas, bespredelščikas, -ė (rus. kal. krim. žarg. беспреде́льщик) 1. kal. ‘kas nesilaiko, pažeidžia kriminalinio pasaulio, pataisos namų (kalėjimo) nerašytas, neoficialias normas’, 2. ‘kas daro nesąmones, nepaiso jokių taisyklių’, bohemščikas, -ė (rus. боге́мщик) ‘bohemišką gyvenimą gyvenantis žmogus, bohemos atstovas’, chaliavščikas, -ė (rus. prast. халя́вщик) ‘kas nori gauti už dyką; prašeiva’, chaltūrščikas, -ė (rus. šnek. халту́рщик) ‘brokdarys’, dalnoboiščikas, -ė (rus. šnek. дальнобо́йщик) ‘tolimųjų reisų vairuotojas’, kaifovščikas, -ė (rus. šnek. кайфо́вщик) ‘narkomanas’, mastyrščikas, -ė (rus. kal. žarg. мaсты́рщик) kal. ‘kas linkęs sąmoningai susižaloti’.

Skoliniai su šia priesaga turi darybos reikšmę ‘tas, kas susijęs su pamatiniu žodžiu nurodoma veikla, įrankiu, veiklos sritimi ir pan.’, tokiu atveju priesaga -čik (-чик) gali būti tik po priebalsių д, т, з, с, ж, o priesaga -ščik (-щик) po visų likusių priebalsių (СOП 2018, p. 25). Lietuvių kalbos žargone su priesaga -čikas skolinių dvigubai mažiau (26), taip pat svarbus požymis, kad žargonybės gali turėti priesagą -čikas neatsižvelgiant į skolinio kilmę ar kamiengalio priebalsį: alternatyvčikas, -ė (plg. rus. žarg. алтернати́вщик), chaliavčikas, -ė (plg. rus. prast. халя́вщик), chaltūrčikas, -ė (plg. rus. šnek. халту́рщик), elektrončikas, -ė (plg. rus. šnek. электро́нщик), gončikas, -ė (plg. rus. го́нщик), heroinčikas, -ė (plg. rus. nark. žarg. герои́нщик), tūsovčikas, -ė (plg. rus. žarg. тусо́вщик).

Vartosenoje labiau yra paplitę žodžiai su -ščikas, priesaga -čikas retesnė, bet žargone neretai vartojamos abi formos pagrečiui kaip sinonimai: alternatyvščikas, -ė ir alternatyvčikas (plg. rus. žarg. алтернати́вщик), chaliavščikas, -ė ir chaliavčikas (plg. rus. prast. халя́вщик), chaltūrščikas, -ė ir chaltūrčikas (rus. šnek. халту́рщик), gruščikas, -ė ir gruzčikas (plg. rus. гру́зчик), heroinščikas, -ė ir heroinčikas (plg. rus. nark. žarg. герои́нщик), tūsovščikas, -ė ir tūsovčikas (plg. rus. žarg. тусо́вщик), elektrončikas, -ė ir elektronščikas (plg. rus. šnek. электро́нщик), gončikas, -ė ir gonščikas (plg. rus. го́нщик)^[16]; taip varijuoti gali ir hibridai kaleimščikas, -ė ir kaleimčikas ‘kalinys’. Tokio variantiškumo nėra, kai skolinio šaknies priebalsiai yra -m- ir -d-, tokiais atvejais skoliniai visada turi tik priesagą -čikas: bumčikas (plg. rus. šnek. бу́мчик), nariadčikas (rus. наря́дчик), navodčikas, -ė (rus. šnek. наво́дчик), parketčikas, -ė (rus. парке́тчик), pervachodčikas, -ė (rus. kal. žarg. первохо́дочник). Siekiant palengvinti tartį gali atsirasti variantas be priebalsio -t-: datčikas, dačikas (rus. да́тчик), zaliotčikas, zaliočikas (rus. žarg. залётчик), internečikas, -ė (rus. komp. šnek. интерне́тчик). Variantiškai atsiradus priesagai -ščikas ir susidarius sunkiau tariamam junginiui -zščikas, priebalsis -z- irgi praleidžiamas: pagruščikas, pagruzčikas (rus. šnek. погру́зчик) 1. ‘krovikas’, 2. ‘automobilinis krautuvas’, gruščikas, gruzčikas, -ė (rus. гру́зчик) ‘krovėjas’.

Taip pat pasidaroma pseudoskolinių su rusų kalbos žodžių šaknimis ir priesagomis -ščikas, -čikas, tokių leksemų rusų kalboje nėra, nors šios žargonybės atrodo kaip tikri skoliniai: gūbarščikas (plg. rus. kar. žarg. губа́рь) kar. ‘areštuotasis, esantysis areštinėje’, opiačikas, -ė (plg. rus. опия́ты ‘opiatai’) nark. ‘vartojantis opiatinius narkotikus’, polusočikas (plg. rus. полсо́тни ‘pusšimtis’) sport. (sportiniame ėjime) ‘penkiasdešimtininkas (ėjikas, kuris specializuojasi 50 km distancijoje)’.

Kaip jau buvo minėta, kalėjimo, pataisos namų žargonas itin išsiskiria slaviškumu ir yra nusistovėjęs tam tikras rusiškas kalbos pamatas, bet atgavus Lietuvai nepriklausomybę šios srities žargonybės jau kinta autonomiškai: žodžiai pradeda turėti tokių reikšmių, kokių nėra rusų kalboje, pvz.: malinščikas, -ė (plg. kita reikšme rus. krim. žarg. мали́нщик ‘apvagiantis užmigdytąjį migdomaisiais ar narkotikais’) krim. ‘kas slapta nuo bendrininko pasisavina pinigų iš pavogtos piniginės’, margarinščikas (plg. kita reikšme rus. šnek. маргари́нщик ‘margarino gamintojas’) kal. (griežtojo režimo pataisos namuose) ‘dirbantysis instrumentiniame ceche nuteistasis’. Taip pat sudaromi priesaginiai vediniai su -ščikas, -čikas, kurie tik atrodo kaip skoliniai: šmotačnikas (plg. kita reikšme rus. krim. žarg. шмо́ткин ‘vogtų daiktų supirkėjas’) kal. ‘mainikautojas rūbais, batais; kas prigaudamas išvilioja geresnius rūbus’, vargančikas, varganščikas (plg. rus. kal. žarg. варга́нить ‘ką nors daryti’, rus. prast. варга́нить ‘šiaip ne taip padaryti’) kal. ‘kombinatorius, machinatorius’, zakonščikas (rusų k. žargone šia reikšme vartojamas žodis su priesaga -ник: kal. krim. зако́нник) krim. kal. ‘kas laikosi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ir kriminalinio pasaulio neoficialių normų’, zazončikas (plg. rus. за зо́ной ‘už zonos’) kal. (nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose) ‘dirbantysis ūkio darbus besargybinis’. Šie reiškiniai taip pat yra susiję su skolinimo semantine asimiliacija (plg. Melnikienė, Gelažauskas 2014, p. 146).

Hibridinių darinių nedaug: plytelščikas, -ė (plg. rus. пли́точник) ‘plytelių klojėjas’, televizčikas, -ė ‘televizijos darbuotojas’, makaronščikas, -ė (plg. kita reikšme rus. макаро́нщик ‘makaronų gamintojas’) ‘melagis, skiedalius’. Kai kuriuos hibridus galima vertinti kaip vertalus (plg. ang. loan translations, Durkin 2014, p. 164–165): antrachodčikas, -ė (plg. rus. kal. žarg. второхо́дчик) ‘kas antrą kartą nuteistas’, kaleimščikas, -ė (plg. rus. тюре́мщик) ‘kalinys’, pirmachodčikas, -ė (plg. rus. kal. žarg. первохо́дочник) ‘kas pirmą kartą nuteistas’.

Išvados

1. Straipsnyje išanalizuota 200 priesaginių žargono daiktavardžių su trimis dažniausiomis slaviškomis priesagomis -ka, -kė (77); -akas, -iakas (67); -ščikas, -čikas (56). Dėsninga, kad lietuvių kalbos žargone daugiausiai skolinių ir hibridų būtent su rusų kalbos dariausiomis priesagomis.

2. Žargone daugiausiai daiktavardžių su priesagomis -kė, -ka: priesaga su adaptuota galūne -kė yra dvigubai dažnesnė, žargonybių, kurios turi abu variantus (-kė ir -ka) yra nedaug. Su priesagomis -kė, -ka žargoninėje kalboje sudaromi hibridiniai vediniai su lietuviškų žodžių pamatiniais kamienais, šiais atvejais dažniausiai vartojamas variantas -kė. Ši priesaga itin aktyvi univerbacijoje: žargone daug skolinių univerbų su šia priesaga, taip pat priesaginių univerbų pasidaroma jau lietuvių kalbos žargone. Taip pat priesagos -ka, -kė būdinga jaunimo kalbos žargoniniams hibridiniams trumpiniams, kai trumpinant pašalinama priesaga ar žodžio šaknies dalis. Kai kuriais atvejais vedinius su šia priesagą galima vertinti ir kaip nenorminės kalbos madingus variantus, kurie atsiranda dėl didžiulio skolinių masyvo analogijos.

3. Pagal dažnį antroje vietoje yra žargonybės su priesagomis -akas, -iakas, dažniausiai tai skoliniai, kurie yra žargonybės jau rusų kalboje. Taip pat su priesagomis -akas, -iakas pasidaroma daug hibridinių žargonybių jau lietuvių kalbos žargone. Rusų kalbos priesagomis -ак, -як yra aktyvos sudarant univerbus: žargone yra tiek jau pasiskolintų iš rusų kalbos univerbų, tiek sudarytų jau lietuvių kalbos žargone. Su šia priesaga taip pat pasidaroma pseudoskolinių.

4. Žargoniniai daiktavardžiai su priesagomis -ščikas, -čikas lietuvių kalbos žargone yra trečioje vietoje. Labiau yra paplitę žodžiai su -ščikas, priesaga -čikas retesnė, bet žargone neretai vartojamos abi formos pagrečiui kaip sinonimai. Taip pat su šiomis priesagomis lietuviu kalbos žargone pasidaroma pseudoskolinių ir hibridinių darinių.

Straipsnis parengtas vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuojamą projektą „Lietuvių kalbos žargono lingvistinės ypatybės“.