Būtinybė žiūrėti į IDKM žodyno mokymą kompleksiškai

Abstract

Lietuvoje ir kitose šalyse, kur visų lygių švietimo institucijose požiūris į kalbos ir dalyko integruotą mokymą(si) vis dar atsargus ir nenuolatinis, mokymas šiuo metodu edukologams dar kelia daug klausimų. Dalyko mokytojų mokymas dirbti pagal IDKM (integruoto dalyko ir kalbos mokymo) metodiką apima ištisą kalbos aspektų spektrą, kuriame žodynui pagrįstai tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pagrindines IDKM žodyno sudedamąsias dalis, t. y. dalyko terminų žodyną, dažnai vartojamų akademinių terminų žodyną ir metakognityviems įgūdžiams ugdyti reikalingą kalbą, bei įvertinti, kaip šias sudedamąsias dalis naudojo dalyko mokytojai per dvejus IDKM metodikos mokymo programos Vilniaus universitete metus. Straipsnyje išryškinamos svarbiausios IDKM žodyno ypatybės, siūloma mokant mokytojus IDKM metodikos daugiau dėmesio skirti tekstinės medžiagos rengimui. Tai aiškinama tuo, kad dalyko mokytojai jau pripažįsta dominuojantį tam tikro dalyko žodyno vaidmenį, tačiau jiems sunkiau yra suvokti, kad dažnai vartojamų akademinių terminų žodynų ir metakognityvių įgūdžių kalba taip pat yra tos pačios visumos dalis, o todėl ir neatsiejama jų darbo dalis. Kartu su nevisiškai susiformavusia gimtosios kalbos kompetencija, IDKM dalyko mokytojai jaučiasi metodiškai nevisaverčiais, o tai tik patvirtina ilgalaikio profesinio tobulinimosi poreikį.