INTERTEKSTUALUMO VERTIMO ŽODŽIU STRATEGIJOS EUROPOS PARLAMENTE

Abstract

Straipsnyje tiriamas intertekstualumas Europos Parlamento narių trumpuosiuose pranešimuose ir jų vertimo žodžiu iš lietuvių kalbos į anglų kalbą strategijos. Intertekstualumo reiškinys plačiai tyrinėtas grožinėje literatūroje ir vertimo raštu studijose, tačiau vertimo žodžiu srityje dar nėra sulaukęs tyrėjų dėmesio. Diskursuose, kurie pasižymi labai aiškia struktūra ir apima informacijos perdavimo funkciją, pvz., žodiniuose ES parlamentarų pranešimuose, intertekstualumas nėra akivaizdus, dėl to galima manyti, jog tam žanrui inertekstualumas nebūdingas. Tokiam požiūriui prieštarauja šis tyrimas, kurio pagrindu pasirinkti 38 nuo 1 iki 3 min. trukmės politiniai pranešimai, pasakyti per pusės metų laikotarpį. Siekiant ištirti, ar intertekstualumas užima svarbią vietą ES institucijų politiniame diskurse ir kokios vertimos strategijos dažniausiai taikomos šiame kontekste, taikomas kiekybinis metodas. Vėliau tos strategijos analizuojamos kokybiniu metodu, ieškoma ryšio tarp intertekstualumo tipo ir pasirinktos vertimo strategijos – taip siekiama nustatyti, ar intertekstualumas sukelia vertimo problemų ir kokių. Šis tyrimas ir jo išvados yra ne tik aktualios vertimo mokslui, bet ir gali pasitarnauti vertėjams jų darbe.