Šiame kiekybiniame koreliaciniame tyrime analizuojama, kaip Turkijos aukštosios muzikos mokyklos smuiko bakalauro studijų studentų visą gyvenimą trunkančio mokymosi tendencijos susijusios su strateginio mokymosi elgsena. 40 dalyvių iš dviejų universitetų užpildė validuotus klausimynus, vertinančius polinkį į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir smuikininkų naudojamas mokymosi strategijas. Tyrimo nustatyta, kad studentai pasižymi didele motyvacija ir atkaklumu, o mokymosi reguliavimo ir smalsumo įverčiai buvo ne tokie aukšti. Dalyviai nurodė dažnai taikantys kognityvines ir metakognityvines strategijas, ypač organizavimą, stebėjimą ir repeticijas, bei vidutiniškai dažnai – detalizavimo ir afektines strategijas. Motyvacija ir atkaklumas stipriai koreliuoja su strateginiu elgesiu ir ypač su organizavimo bei stebėjimo procesais. Visa tai rodo tam tikrų bruožų ir savireguliacijos priklausomybę instrumentinio mokymosi smuikuojant procese, kuriam būdingas aktyvus grįžtamasis ryšys ir savireguliacija. Tyrimas neatskleidė reikšmingų skirtumų tarp skirtingų universitetų ar kursų studentų, ir tai rodo, jog visose institucijose naudojami nuoseklūs pedagoginiai metodai. Teoriniu lygmeniu šie rezultatai perkelia savireguliacijos ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi modelius į muzikinio ugdymo sritį ir iliustruoja, kaip motyvaciniai ir reguliaciniai konstruktai sąveikauja instrumentinės pedagogikos kontekste. Praktiniu lygmeniu svarbu tai, kad, integruojant struktūruotas savireguliacijos veiklas ir vadovaujamą refleksiją į smuikininkų mokymą, galima pagerinti tiek meninį atlikimą, tiek su tvaraus mokymosi visą gyvenimą plėtojimu susijusius būsimų pedagogų ir atlikėjų gebėjimus.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.