Ankstesniuose tyrimuose daug dėmesio skirta akademinių pasiekimų skirtumams tarp kaimo ir miesto mokyklų, tačiau dažnai nebuvo pakankamai atsižvelgiama į skirtumus tarp pačių kaimo mokyklų. Šis tyrimas skirtas būtent kaimo mokykloms, jame nagrinėjami skirtumus tarp geresnius ir prastesnius rezultatus pasiekiančių kaimo mokyklų lemiantys su mokiniais susiję veiksniai. Duomenys paimti iš OECD PISA 2022 tyrimo ir apėmė 8 Europos OECD šalis: Čekiją, Estiją, Islandiją, Airiją, Latviją, Lietuvą, Norvegiją ir Slovakiją. Šios šalys pasirinktos todėl, kad jose yra palyginti daug kaimo mokyklų. Kiekvienos šalies kaimo mokyklos suskirstytos į 3 grupes pagal matematikos pasiekimų vidurkius. Mokinių, lankančių aukščiausių ir žemiausių mokymosi vidurkių mokyklas, duomenys buvo lyginami taikant binarinę logistinę regresiją siekiant ištirti ryšius tarp mokinių charakteristikų ir priklausymo aukštų bei žemų pasiekimų kaimo mokykloms.
Atlikta analizė atskleidė, kad su aukštais mokyklų pasiekimais susiję keli mokinių lygmens veiksniai – mokyklos atmosfera, saugumo pojūtis, drausmės atmosfera ir mokytojų bei mokinių santykiai, nors šių ryšių stiprumas ir kryptis skirtingose šalyse skyrėsi.
Tyrimo rezultatai taip pat išryškino su švietimo ištekliais ir mokyklos atmosfera susijusius skirtumus, kurie pasireiškė aukštesnių ir žemesnių pasiekimų mokyklose. Apskritai tyrime nepavyko nustatyti universalių, su aukštais pasiekimais visose šalyse susijusių veiksnių. Priešingai – tyrimo rezultatai rodo, kad su aukštais pasiekimais kaimo mokyklose susiję veiksniai priklauso nuo konteksto ir skirtingose šalyse skiriasi.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.