Chronologia grobów z bronią odkrytych na cmentarzysku kultury bogaczewskiej z okresu wpłyów rzymskich i wędrówek ludów w Paprotkach Kolonii, stan. 1, w Krainie Wielkich Jezior Mazurskich
Paprotkų Kolonijos (Suvalkų vaivadija, Milkų gmina) kapinynas, aptiktas 1983 metais, yra Didžiųjų Mozūrų ežerų krašto pietinėje dalyje. Archeologiniai tyrinėjimai buvo pradėti 1991 metais. Per penkis sezonus surasti 192 kapai ir deginimo vietos, esančios pietinėje ir pietrytinėje kapinyno dalyje (II pav.). Remiantis tyrinėjimų duomenimis, kapinynas buvo naudojamas nuo vėlyvojo iki romėniškojo laikotarpio pabaigos arba ankstyvojo romėniškojo laikotarpio pradžios iki tautų kraustymosi laikotarpio E periodo imtinai.
Ginkluotė Paprotkų Kolonijos kapinyne sudaro septynias senienų kategorijas – skydų dalys – du umbai, viena rankena ir dešimt apkalų – vinių, dešimt ietigalių be užbarzdų ir dešimt strėlių antgalių, taip pat pavienis kirvis ir kovos peiliai, kartais kartu su makštimis. Atsižvelgiant į labai dažnus literatūroje nesutarimus dėl kovos peilių paskirties, analizuojant šią senienų kategoriją, apžvelgti visi peiliai. Iš viso išnagrinėta 20 kapų kompleksų ir 6 atsitiktiniai radiniai, aptikti įvairiose kapinyno vietose (II pav.).
Iš dvidešimt analizuotų kapų penkis galima priskirti ankstyvajam romėniškajam laikotarpiui. Kapinyno naudojimo pradžiai priskirtinas kapas Nr. 33, datuojamas periodu A3–B1. Likę keturi kapai skirtini periodui B2:10B(?), 100, 126A ir 163. Brandžiam B2 periodui bei pereinamajam laikui tarp ankstyvojo ir vėlyvojo romėniškojo laikotarpio priskirtini kiti kapai: Nr. 49 ir 139. Daugiausia kapų skirtini pereinamam periodui tarp ankstyvojo ir vėlyvojo romėniškojo laikotarpio – 44, 67, 72, 94, 107–108, bei vėlyvojo romėniškojo laikotarpio pradžiai – 25, 71, 130, 143. Tuo tarpu trys kapai, datuojami vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu, priklauso arba jo ankstyvajam periodui – kapai 99, 160, arba jų chronologiniai rėmai gana platūs – apima C2 periodo pradžią – kapas 7C. Neturint pakankamai duomenų tiksliai chronologijai, vieną kapą – Nr. 140 – reikia datuoti visu kapinyno egzistavimo laikotarpiu, t. y. nuo periodo A3 – B1 iki E imtinai. Daug apimančiais chronologiniais rėmais reikia datuoti ir visus radinius, surastus ne kapų kompleksuose.
Paprotkų Kolonijos kapinyno ginklai yra interregioniniai – ietigaliai, skydų dalys, taip pat ir charakteringi tik vakarų baltų ginkluotei – įtveriamieji strėlių antgaliai, kirvis, kovos peiliai. Išskiriant paskutinę grupę ginklų, atkreiptas dėmesys į šiuos požymius: ašmenys, ilgesni kaip 10 cm, masyvios proporcijos, ašmenų ornamentika, susidedanti iš interregioninių elementų, ir dažnai nėra intensyvaus jų naudojimo pėdsakų.